Turkijos rinktinė. Kelionė per dešimtmečius

XX amžiaus 4-asis dešimtmetis. Berlyno teniso aikštėje

Tarptautinėje arenoje Turkijos krepšinio rinktinė debiutavo per 1936 metų olimpines žaidynes. Tais laikais patekti į olimpinį krepšinio turnyrą buvo daug paprasčiau negu dabar. Dėl palyginti menko susidomėjimo dalyvių skaičius nebuvo ribojamas, todėl jokios atrankos varžybos nevyko. Tereikėjo noro, pinigų ir nacionalinio olimpinio komiteto palaiminimo.

Olimpinis debiutas Turkijos krepšinio rinktinei šlovės neatnešė. Berlyno teniso aikštėje (joje vyko krepšinio varžybos) turkai pralaimėjo Čilės bei Egipto rinktinėms ir namo išvažiavo nepajutę pergalės skonio.

Oficialioje Berlyno olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyro rikiuotėje Turkijos rinktinė atsidūrė tarp septynių komandų, pasidalijusių 15-ąją vietą. Tiesa, turkai pateko į visai solidžią kompaniją – taip pat 15-oji vieta buvo skirta 1935 metų Senojo žemyno čempionei Latvijai, žaidynių šeimininkei Vokietijai, vienai Europos krepšinio pradininkių Prancūzijai.

5-asis dešimtmetis. Europinis debiutas – Afrikoje

Europos čempionate Turkijos krepšininkai pirmą kartą žaidė 1949 metais. Turnyrą tada rengė Egiptas ir dėl finansinių arba politinių priežasčių čempionate nedalyvavo dauguma stipriausių Europos komandų.

Varžybų šeimininkai egiptiečiai vietoj jų pakvietė trijų Azijos šalių rinktines, tarp kurių buvo ir turkai.

Turkijos rinktinė tokiame neįprastame turnyre tarp septynių komandų užėmė 4-ąją vietą, ir šis pasiekimas dar ilgai buvo geriausias Turkijos rezultatas Europos čempionatuose.

Beje, rezultatyviausiu 1949 metų Europos čempionato krepšininku tapo turkas Huseyinas Ozturkas. Jis per 6 rungtynes pelnė 116 taškų.

6-asis dešimtmetis. Krepšinis – futbolo stadione

Nors kitame Europos čempionate – 1951 metais Paryžiuje – Turkija užėmė tik 6-ąją vietą, ši 6-oji vieta buvo verta daugiau negu prieš dvejus metus Kaire iškovota 4-oji.

1951 metų čempionate dalyvavo gerokai daugiau komandų, o Turkijos pavadinimas garsiai nuskambėjo, kai šios šalies krepšininkai ketvirtfinalio grupėje 42:40 palaužė varžybų šeimininkę Prancūzijos rinktinę. Tai buvo didžiausia viso čempionato sensacija.

Deja, kitos dvikovos grupėje baigėsi turkams nepalankiais rezultatais ir į pusfinalį jie nepateko. 1952 metais turkai antrą kartą išvyko į olimpines žaidynes. Tačiau patekti į Helsinkio žaidynių pagrindinį krepšinio turnyrą jiems nepavyko. Turkijos rinktinė suklupo prieš pat žaidynes taip pat Helsinkyje surengtose atrankos varžybose.

Per kitus šeštajame dešimtmetyje vykusius Europos čempionatus Turkijos rinktinė buvo toli nuo lyderių. Europa įsiminė nebent turkų lyderio Yalcino Granito vardą. Jis tapo 1957 metų žemyno pirmenybių rezultatyviausiu žaidėju (213 taškų).

1959 metais Turkija pirmą kartą tapo Europos čempionato šeimininke. Šis čempionatas liko istorijoje kaip paskutinis, surengtas po atviru dangumi – krepšininkai varžėsi futbolo stadione įrengtoje aikštelėje.

Savi žiūrovai šeimininkams padėjo menkai. Turkai jau pirmajame etape pralaimėjo visas trejas rungtynes (Belgijai, Jugoslavijai ir Bulgarijai) ir galutinėje rikiuotėje užėmė tik 12-ąją vietą.

7-asis – 9-asis dešimtmečiai. Europos krepšinio užribyje

Šeštajame dešimtmetyje prasidėjęs Turkijos krepšinio smukimas tęsėsi ir vėliau. Turkų rinktinė nedažnai patekdavo į Europos čempionato finalo turnyrą, o ir įveikusi atrankos barjerus tarp stipriausių žemyno komandų neblizgėdavo.

Per tris dešimtmečius geriausias Turkijos rezultatas buvo 1973 metais užimta 8-oji vieta. O nuo 1983 metų net penki iš eilės Europos čempionato finalo turnyrai vyko be Turkijos krepšininkų. Tai buvo ilgiausias Turkijos atskyrimas nuo didžiojo krepšinio.

10-asis dešimtmetis. Turkų atgimimas

Turkijos krepšinio atgimimas prasidėjo devintojo dešimtmečio viduryje, kai krepšiniu rimtai susidomėjo savo klubus įsteigusios „Eczacibasi“ ir „Efes Pilsen“, o kiek vėliau ir „Ulker“ bendrovės.

Tiesa, rezultatų reikėjo palūkėti, tačiau būtent šių klubų krepšinio mokyklose išugdyti talentai paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį padėjo Turkijos rinktinei priartėti pradžioje prie Europos krepšinio vidutiniokų, o po to ir tapti rimta grėsme pasaulio krepšinio lyderiams.

1993 metais Turkija po ilgos pertraukos vėl pateko į žemyno pirmenybių finalo turnyrą, o Europa sužinojo jaunųjų turkų perliukų Haruno Erdenay ir Orhuno Ene pavardes.

Vėliau prie jų prisidėjo Ibrahimas Kutluay, dar keli neblogo europinio lygio krepšininkai ir Turkijos rinktinė tapo nuolatine Europos čempionatų dalyve.

Tiesa, per visą dešimtmetį aukščiau 8-osios vietos turkai nepakilo, bet ir tai palyginti su ankstesniais metais buvo labai solidus rezultatas.

XXI amžius (2001 m.). Pirmieji medaliai

Pirmą didžią pergalę Turkijos krepšinis iškovojo XXI amžiaus pradžioje – 2001 metų Europos čempionate. Jame „Dvylika Milžinų“ („12 Dev Adam“) pakrikštyta komanda laimėjo sidabro medalius. 2001 metų Europos čempionatas vyko Turkijoje, todėl visada savo žiūrovų akivaizdoje galingai žaidžiantys turkų krepšininkai neslėpė didelių tikslų.

Vis dėlto „12 Dev Adam“ kelias medalių link buvo labai sudėtingas. Turkijos rinktinė savo sirgalius smarkiai išgąsdino jau pirmajame etape, kai tik po dramatiškos kovos nugalėjo Latviją ir pralaimėjo Slovėnijai. Jei trečiojo turo rungtynėse turkai nebūtų įveikę Ispanijos komandos, jie būtų atsisveikinę su čempionatu jau po pirmojo etapo. Tačiau šeimininkai palaužė varžovus ir gavo teisę kovoti toliau.

Toliau dramatiškų įvykių irgi nestigo. Tiek ketvirtfinalio varžovus kroatus, tiek pusfinalio oponentus vokiečius „12 Dev Adam“ pranoko tik per pratęsimą.

Šeimininkų žygis buvo sustabdytas finale. Jame Turkijos rinktinė nusileido Jugoslavijos komandai 69:78.

Nors čempionais Turkijos krepšininkai netapo, tėvynainiams jie buvo didžiausi didvyriai. O aistringų gerbėjų padėkos nusipelnė ir tuo metu jau nebedaug rungtyniavę veteranai O.Ene (beje, tuometinis „12 Dev Adam“ kapitonas) bei H.Erdenay, ir tautos numylėtinis I.Kutluay, ir kylanti žvaigždė, 2000 metais NBA lygoje debiutavęs Hidayetas Turkoglu, ir taip pat nemenką darbą atlikę Huseyinas Besokas, Mirsadas Turkcanas, Mehmetas Okuras bei Keremas Tunceri.

XXI amžius (2001-2009 m.). Nusivylimų čempionatai

Tapusi Europos vicečempione Turkijos rinktinė iškovojo teisę pirmą kartą vykti į pasaulio pirmenybes. Turkų debiutas nebuvo sėkmingas – 2002 metais Indianapolio arenose jie užėmė tik 9-ąją vietą.

Dar vieno turkų blyksnio krepšinio visuomenė sulaukė 2006 metų pasaulio čempionate. Nors prieš jį treneris Bogdanas Tanjevičius radikaliai atjaunino komandą, jos emocingas, bet kartu racionalus žaidimas negalėjo nepakerėti krepšinio gurmanų. Tiesa, Turkija užėmė tik 6-ąją vietą, tačiau savo žaidimu paliko vien geriausius prisiminimus.

Įdomu, kad Turkijos rinktinė kelialapio į 2006 metų pasaulio čempionatą pati neiškovojo. Jai nuvykti į Japoniją padėjo FIBA naujovė – keturioms komandos suteikti vardinius kvietimus. Europos čempionatuose Turkijos krepšininkai gerais rezultatais daugiau nepasižymėjo. Po 2001 metų jie trijuose iš eilės čempionatuose nepateko tarp aštuonių geriausių žemyno rinktinių, 2009-aisiais užėmė 8-ąją vietą ir nuolat buvo minimi tarp labiausiai nuvylusių komandų.

Apie Turkijos rinktinę daug kalbėta tik 2005 metais, kai ji atsidūrė dėmesio centre dėl vidaus nesutarimų.

2005 ir 2007 metų nesėkmės išklibino trenerio B.Tanjevičiaus kėdę, tačiau Turkijos krepšinio vadovai abu kartus pareiškė, kad visiškai pasitiki strategu iš Juodkalnijos ir nori, kad jis ruoštų komandą Turkijoje vyksiančioms 2010 metų pasaulio pirmenybėms.

XXI amžius (2010 m.). Vėl namie, vėl sidabras

Beribis turkų krepšinio vadovų pasitikėjimas B.Tanjevičiumi pasiteisino. Nors 2010-aisias treneris turėjo rimtų sveikatos problemų (jam buvo operuotas auglys), negalėjo visu šimtu procentų atlikti savo pareigų ir net nedalyvavo pirmajame rinktinės pasiruošimo etape, per pasaulio čempionatą jis vėl dirigavo „12 Dev Adam“ žaidimui.

Dirigavo taip tvirtai, kad turkų ansamblis darniai grojo iki pat finalo.

Tiesa, ne viskas klojosi kaip sviestu patepta ir dar grupės varžybose šeimininkams teko smarkiai paplušėti per rungtynes su puertorikiečiais (jas turkai laimėjo tik 79:77). Tačiau po to buvo daugiau nei įtikinamai laimėtos dvejos atkrintamųjų varžybų rungtynės (aštuntfinalyje prancūzai įveikti 95:77, ketvirtfinalyje slovėnai nugalėti 95:68) ir turkai ko gero patikėjo, kad jų sustabdyti negali niekas.

Patikėjo per anksti, nes pusfinalyje šeimininkams pirtį užkūrė Serbijos komanda. Ją „12 Dev Adam“ nugalėjo tik vienu tašku 83:82. O jei to mačo teisėjai būtų buvę akylesni, turkai į finalą tikriausiai būtų apskritai nepatekę. Mat per lemiamą ataką prieš pelnydamas pergalingus taškus, K.Tunceri užmynė šoninę liniją. Teisėjai to nepastebėjo, o serbų manymu, nenorėjo pastebėti. Aukso medalių H.Turkoglu, K.Tunceri, Omerui Onanui, Ersanui Ilyasovai, Semihui Erdenui, Omerui Asikui bei jų bendražygiams, kaip ir 2001-ųjų rinktinei, laimėti nepavyko. Pasaulio čempionato finale šeimininkų komanda nusileido nesustabdomai JAV rinktinei 64:81.

Tačiau kaip ir 2001-aisiais, nė vienas turkų sporto aistruolis sidabro medalius iškovojusiems krepšininkams negalėjo pasakyti nė vieno priekaišto žodžio.