Miestai, kuriuose vyksta Senojo žemyno krepšinio čempionato pirmojo etapo kovos, Europos mastu yra kuklūs miesteliai.
Visą pasaulį išmaišę geriausi Europos krepšininkai nei Šiauliuose, nei Panevėžyje nesurado prabangos ir iškart tai pažymėjo savo komentaruose.
Bet visi pastebėjo ir tai, kad krepšinis Lietuvoje turi išskirtinį statusą.
„Lietuvos ryto” korespondentų pranešimuose – Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir vokiškai kalbančių šalių žiniasklaidos atspindžiai.
Legenda apie viešbutį
„Prastas viešbutis ir gera arena sutiko Ispaniją” – tokios antraštės mirgėjo ispanų delegacijai atvykus į Lietuvą.
Ispanams užkliuvo Panevėžio viešbutis „Romantic”, kuriame apsistojo rinktinės žaidėjai.
„Žaidėjai miegos labai neromantiškuose kambariuose, – rašė Madrido sporto dienraštis „As”. – Tolimojo Panevėžio „Romantic” neturi nieko romantiško. Rinktinės žaidėjai piktinosi, kad viešbutis kraupus.”
Viešbutį labiausiai išgarsino Marcas Gasolis, socialiniame tinkle įdėjęs prastos kokybės nuotrauką, kurioje meninė freska ant sienos atrodo tarsi ištrupėjęs tinkas.
„Mūsų futbolininkams Lietuvoje jau sykį teko žaisti purve, o dabar krepšininkai apgyvendinti viešbutyje aptrupėjusiomis sienomis. Federacija turėtų apsaugoti mūsų sportininkus nuo tokių nemalonumų”, – buvo rašoma komentaruose po M.Gasolio nuotrauka.
Vėliau „As” žurnalistas Inako Diazas Guerra patikslino: „Viešbučio vadovai aiškina, kad dėmė ant sienos – dekoracija. Bet bendras įspūdis vis tiek blogas.”
„Nors čia turėjo gyventi visos A grupės rinktinės, šeimininkai pabėgo į netoli Panevėžio esančią kaimo turizmo sodybą. Jie, matyt, jau iš anksto žinojo apie viešbučio „romantiškumą”.
Turkai, pamatę sąlygas šiame viešbutyje, taip pat pabėgo kitur – į centrą, kur mažiau aptrupėjusių sienų, bet daugiau patogumų”, – aiškino „As”.
Viešbučiu nepatenkintus ispanus maloniai nustebino Panevėžio arena, o apie patį miestą spauda atsiliepė saikingai.
„Lietuvoje sklinda gandai, jog kai kurie šalyje nelabai vertinami politikai buvo ypač suinteresuoti tuo, kad Panevėžyje vyktų pirmasis etapas, kuriame kovotų tokios stiprios komandos kaip Ispanija, Turkija, Lietuva”, – Ispanijai pranešė „As”.
Nepaisant šių pašaipių vertinimų, ispanus sužavėjo lietuvių meilė krepšiniui.
„Nors Lietuva ir neturi tinkamų viešbučių tokiam renginiui, ji gali būti „EuroBasket 2011” šeimininkė todėl, kad čia krepšinis – šventa sporto šaka”, – teigė Ispanijos sporto dienraštis „El Mundo Deportivo”.
Kamuolių mušinėjimo rekordas ispanams taip pat paliko didelį įspūdį.
„Krepšinio šalyje Lietuvoje pasiekti Guinnesso rekordą nebuvo sunku – netgi lietui lyjant kamuolius čia daužė ir maži, ir dideli”, – rašė Katalonijos sporto dienraštis „Sport”.
Daugiausia apie Lietuvą sužinos „Marca” skaitytojai.
Dienraščio televizijai laidas iš „EuroBasket 2011” rengia Ispanijos televizijos kanalo „La Sexta” žurnalistė Karina Kvašniova iš Lietuvos.
Žurnalistė ispanams pasakoja apie tai, kad „Lietuva – Europos centras, o trys svarbiausi dalykai šioje šalyje – krepšinis, alus ir gražios merginos”.
Puikiai ispaniškai, nors ir su akcentu kalbanti žurnalistė klausinėjo į Lietuvą atvykusių Ispanijos rinktinės sirgalių, ką jie mano apie gražias lietuvaites.
„Gražios, gražios, tikrai labai gražios. Bet jos mūsų nenori, o tik pageidauja, kad už viską mokėtume baruose”, – juokavo į Lietuvą atvykę ispanai.
Ragai išgąsdino prancūzus
Dėl krepšinio apsvaigusi, bet varganų vaizdų vis dar neatsikračiusi Europos šalis. Taip galima apibendrinti šykštokus prancūzų žurnalistų atsiliepimus apie Lietuvą.
„UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui Šiauliai dar nepasiruošę”, – iš miesto, kuriame apsistojo Prancūzijos rinktinė, sovietinės architektūros šaipėsi nacionalinis dienraštis „Liberation”, vis dėlto paaiškinęs, kad per Antrąjį pasaulinį karą 60 proc. Šiaulių pastatų buvo nušluota bombų.
Ne ką geriau apie ketvirtą pagal dydį Lietuvos miestą atsiliepė ir „mėlynąja” vadinamos ekipos krepšininkai.
„Sakykime, kad tai nėra man įprasta aplinka”, – sutrikęs šyptelėjo prancūzų pažiba Joakimas Noah.
„Lietuva tikrai nėra ta šalis, kur atvykęs galėtum šūkčioti iš nuostabos. Čia ne JAV. Bet yra ir geroji reikalo pusė – čia gali susikaupti vien krepšiniui”, – juokavo Kevinas Seraphinas.
Pašaipių dyglių „Liberation” nepagailėjo ir provincijos standartus atitinkančiam ekipos viešbučiui „Medžiotojų užeiga”.
Vis dėlto dienraščio korespondentas rašinį užbaigė gražia tirada Lietuvos krepšiniui: „Viešbučio hole puikuojasi bent dvidešimt stirnų, elnių ir briedžių ragų. Jeigu lietuvių tritaškiai metimai bus tokie pat taiklūs kaip jų šūviai iš karabino, „mėlyniesiems” Europos pirmenybėse lengvų pergalių sunku tikėtis.”
Prancūzai negalėjo nuslėpti savo nuostabos, kai per čempionato atidarymą 60 tūkst. lietuvių įvairių miestų gatvėse tuo pat metu mušinėjo kamuolį.
„Lietuvoje krepšinis yra karalius, jis mylimas labiau nei kurioje kitoje Europos šalyje.
Oranžinis kamuolys žmonėms čia tiesiog apsukęs galvą”, – teigė „Republicain Lorrain”.
Regioninio dienraščio korespondentą pritrenkė su krepšiniu siejamos reklamos gausa: „Įmonės, kurios negalėjo įpirkti savo šalies krepšinio žvaigždžių, į reklamą vis vien pynė oranžinį kamuolį. Jį varinėja net jaunavedžių pora.
Kitoje šalyje tokia scena atrodytų lyg nušokusių nuo proto pasirodymas. Bet tik ne Lietuvoje.”
„Republicain Lorrain” priminė, kad lietuviai ištisus metus būna pasidaliję į dvi priešiškas stovyklas – „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” aistruolius.
Tačiau kai kalbama apie nacionalinę komandą, visa tauta šventai susivienija.
„Šiauliuose jaunimas žygiavo oranžinį kamuolį prispaudęs prie širdies. Lietuvių širdyje jam skiriama itin daug vietos”, – teigė „Republicain Lorrain”.
„Šis Europos čempionatas bus pikantiškiausias per visą pirmenybių istoriją, – dienraščio „Le Monde” svetainėje pranašavo krepšinio žurnalistas Romainas Brunet. – Visos tautos palaikomi Lietuvos krepšininkai padarys viską, kad parverstų ispanišką mešką ir susigrąžintų 2003-iaisiais iškovotą karūną.
O tikrasis šio čempionato nugalėtojas bus krepšinis. Lietuva šias pirmenybes pavers tikra fiesta, nes krepšinis čia – religija.”
Sunkus italų kryžius
60 tūkstančių – šis skaičius nuo šiol bus Lietuvos vizitinė kortelė Italijoje.
Krepšinio kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordas bus minimas tarp neįtikėtinų ir puikių dalykų, kurie italams pasakoja apie Lietuvą. Greta Eimunto Nekrošiaus spektaklių, Mikalojus Konstantino Čiurlionio parodos Milane ir Lietuvos gražuolių, dirbančių ant Italijos mados podiumų. Tai apie kamuolio mušinėjimo rekordą parašė seniausio pasaulyje sporto dienraščio „La Gazzetta dello Sport” krepšinio apžvalgininkas Luca Chiabotti.
Tuo tarpu milijardieriaus Silvio Berlusconi dienraščiui „Il Giornale” rašantis vienas geriausių krepšinio žinovų Oscaras Eleni Italijos pažintį su Lietuva pradėjo nuo Šiaulių: „Tai kryžių kalnelio miestas.”
Tie kryžiai Italijai kol kas lemtingi – nacionalinė ekipa startavo pralaimėjimais, todėl didelio entuziazmo ir dėmesio Lietuvoje vykstančiam Europos krepšinio čempionatui svarbiausi šalies dienraščiai kol kas nerodo. Sausai aprašo rungtynes, pateikia specialistų komentarų ir primena, kad varžybos vyksta šalyje, kurioje krepšinis – vienijanti tautą religija.
Italijos krepšinio federacijos tinklaraštininkai džiaugiasi pažintimi su buvusio Sienos „Montepaschi” žaidėjo Mindaugo Žukausko žmona Lina, kuri puikiai kalba itališkai ir padeda pažinti Šiaulių miestą.
Italų komentatoriai stebisi prekybos centrų gausa ir nesupranta, kodėl lietuviai garbina seniai pamirštą italų atlikėją Pupo.
Svarbesnis už visas religijas
Krepšinis – intelektualų sportas. Tokį įspūdį galima susidaryti vartant Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos laikraščius. Naujienos apie „EuroBasket” pirmiausia pasirodė svarbiausiuose šių šalių dienraščiuose.
Vėliavėlės ant automobilių durelių, atributika išpuoštos gatvės – vaizdai iš Lietuvos vokiečiams primena pasaulio futbolo čempionatą, 2006 m. vykusį Vokietijoje ir įpūtusį šaliai naujos energijos.
Aprašinėdama šią euforiją Vokietijos žiniasklaida nepamiršta pabrėžti, kad krepšinis lietuviams – antroji religija. O gal netgi pirmoji?
„Lietuvos Konstitucijos 14-asis straipsnis garantuoja šalies piliečiams tikėjimo ir sąžinės laisvę – ja naudojasi ne tik katalikai, kurių Lietuvoje dauguma, bet ir tie, kurie neišpažįsta nė vienos iš 46 pripažintų religijų.
Bet kai per televiziją transliuojamos krepšinio rungtynės, lietuviai meta viską į šalį.
Katalikams – tai ne nuodėmė, kurią reikėtų prisipažinti per išpažintį, o ir visų kitų negraužia sąžinė. Krepšinis Lietuvoje – ne tik sportas, bet ir savotiška religija”, – teigė Šveicarijos „Neue Zürcher Zeitung”.
Sporto žurnalistai pažymi, kad beveik kiekviename kieme Lietuvoje kabo krepšys, jų yra net ant bažnyčių sienų, o 2007 metais Vilniuje pastatytas paminklas krepšiniui.
Naujienų agentūra DPA savo susižavėjimą išreiškė skaičiais: apie 18 tūkstančių lietuvių žaidžia klubuose, dar apie 100 tūkstančių – neorganizuotai.
27 kartus didesnėje Vokietijoje krepšinio klubuose žaidžia 190 tūkstančių. Vadinasi, vos 11 kartų daugiau.
Sporto svetainės sport.de apžvalgininkas Michaelis Spandernas, Šiauliuose patekęs tiesiai į kamuolių mušinėjimo įkarštį, iš pradžių manė, kad galva jam dreba nuo kelionės prastais Latvijos keliais.
O gal staiga prasidėjo žemės drebėjimas? Tiktai vėliau žurnalistas suprato, kad kaltas krepšinis.
„Mano galva vis dar linksi staccato ritmu – pagerbiant šią dėl krepšinio pamišusią šalį”, – žavėjosi M.Spandernas.
LR korespondentų Editos URMONAITĖS ir Pauliaus Jurkevičiaus, LR bendradarbių Kristinos NASTOPKAITĖS ir Jolitos VENCKUTĖS pranešimai
