Šaknys. Visi - šimtaprocenčiai lietuviai. Mama - tikra kaunietė, jau miręs tėvas - iš Telšių. Močiutė - iš Jurbarko. Jai buvo septyneri, kai tremdami į Sibirą lietuvius rusų okupantai iššaudė visą šeimą. Tuo metu ji sėdėjo savo motinai ant kelių. Kareiviai jos akivaizdoje sušaudė visus - brolį, dvi seseris, tėvą, mamą. Tik ją vienintelę paliko gyvą. Močiutė liko našlaitė.
Tikėjimas. Tikiu, kad Dievas yra, bet bažnyčioje nesu dažnas svečias. Mano žmona ir jos artimieji yra labiau tikintys ir ten lankosi dažniau. Dukrą pakrikštijome praėjus vos kelioms savaitėms po gimimo.
Smagiausia šventė. Kūčios ir Kalėdos. Būtent per šias šventes krepšininkai gauna kelias dienas poilsio. Kai sukūriau šeimą, švenčiame taip: iš pradžių pabūname namuose, o paskui važiuojame pas mano mamą arba pas žmonos tėvus, kur susirenka daug žmonių.
Gražiausia Lietuvos vieta. Nida. Dėl kopų, smėlio, ramybės, jaukių namelių. Visa Neringa turi išskirtinio žavesio.
Geriausias Lietuvos miestas. Kaunas. Jis man mieliausias, nes augau ir visą karjerą rungtyniauju šiame mieste. Vaikščioti labiausiai mėgstu po Ąžuolyną ir Žaliakalnį - ten prabėgo vaikystė. Pradėjęs važinėti automobiliu buvau kiek primiršęs šią paprastą prabangą - pasivaikščioti po tas mielas Kauno vietas.
Lietuvos istorijos didvyris. Mindaugas ir Vytautas Didysis. Jų laikais Lietuva buvo didžiausia ir galingiausia. Taip pat tarpukario mūsų šalies prezidentas Antanas Smetona. Ir visi kiti žmonės, kurie labiausiai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Rolandas Kazlas. Man patinka jo humoras. Nors jau daug metų jo nebėra televizijoje, negaliu pamiršti R.Kazlo laidų. Žiūrėdavau jas, paskui įsirašydavau į kompiuterį. Šis žmogus savo darbą išmano ypač gerai.
Skaniausias lietuviškas patiekalas. Toks ūkiškas - smulkiai supjaustytos bulvės ir su dešrelėmis pakepintos keptuvėje. Nors didelio meno tai paruošti nereikia, dažniau prašau žmonos arba mamos. Pats nuo maisto gaminimo esu stipriai nutolęs.
Lietuvos sportininko idealas. Arvydas Sabonis. Jis jau daug metų nesportuoja, bet visi jį žino, gerbia ir atsimins dar ilgai. Sportininkams pabaigus karjerą dauguma dažniausiai tarsi pasitraukia į šešėlį, o A.Sabonį atsimins net ir mūsų vaikai. Kartais tenka su juo pabendrauti klubo reikalais - jis visada sako tiesą į akis. Niekada nebando iškelti savęs ir lieka kuklus.
Lietuvos krepšinio svajonių penketas. Pranas Lubinas, A.Sabonis, Modestas Paulauskas, Šarūnas Marčiulionis ir Šarūnas Jasikevičius.
Lietuvos daina. Eurikos Masytės „Laisvė“. Ji svarbi ne tik man, bet ir visai tautai. Galiu išvardyti begalę patinkančių lietuviškų dainų: Marijono Mikutavičiaus, Stasio Povilaičio. Dalį jų galėčiau paleisti čia ir dabar - įrašai yra mano kompiuteryje.
Lietuviška prekė. Gintaras. Nors pats nesu gintarinių dirbinių gerbėjas, man atrodo, kad užsieniečiai gintarą vertina ir perka.
Penki lietuvio charakterio bruožai. „Pletkininkas“, pavydus (kaip sako: jei kaimyno tvartas dega, tai jam smagu), užsispyręs gerąja prasme, kuklus, mylintis krepšinį.
Dešimt lietuviškų žodžių. Mama, tėtis, Lietuva, Kaunas, krepšinis, „Žalgiris“, šeima, draugas, sirgaliai, laisvė.
Lietuviška patarlė. Man patinka nelietuviškas posakis, susijęs su mano pravarde: jei Mahometas neina pas kalną, kalnas pats ateina.