Kšyštofas Lavrinovičius po treniruotės atsigulė ant žemės ir, pasikvietęs masažuotoją Aidą Buzelį, paprašė padėti jam atlikti tempimo pratimus. Lietuvos krepšinio rinktinės puolėjas K.Lavrinovičius pastarąsias porą savaičių treniruojasi ir rungtyniauja kęsdamas nugaros skausmus – krepšininkui nustatytas nervų šaknelių uždegimas. Todėl pramankštai ir tempimo pratimams jis skiria itin daug dėmesio. „Nieko baisaus, - geros nuotaikos nepraranda puolėjas. - Sveikata kasdien vis gerėja“. 209 cm ūgio K.Lavrinovičiui, kaip ir kitiems Lietuvos rinktinės aukštaūgiams, per likusias čempionato rungtynes teks didesnė atsakomybė, nes dėl rimtos ligos – mikroembolijos, kuri pasireiškia plaučiuose susiformuojančiais krešuliais, iškritus Marijonui Petravičiui, susilpnėjo komandos priekinė linija.
- Kšyštofai, kas yra jūsų nugarai? - lrytas.lt paklausė K.Lavrinovičiaus.
- Prieš dvi savaites man prasidėjo nugaros nervų šaknelių uždegimas ir jaučiu skausmus, bet kasdien jie – vis mažesni. Geriu vaistus, todėl sveikstu, bet kada mano sportinė forma bus šimtaprocentinė, nežinau.
- Ar nugaros skausmai per rungtynes trukdo atlikti kažkokius judesius?
- Be abejo, truputį trukdo. Pavyzdžiui, kai skauda, negaliu bėgti taip, kaip visada. Nors, žinoma, aikštėje stengiuosi atiduoti visus šimtą procentų savęs, bet pasitaiko, kad atlikti kažkokio judesio tiesiog nespėju.
- Kaip rinktinę paveikė M.Petravičiaus iškritimas?
- Apie tai, kad Marijonui čempionatas jau baigėsi, sužinojau šeštadienį apie vidurdienį – laisvą dieną visi miegojome ilgiau. Marijonas jau buvo išvežtas į ligoninę – nebespėjome atsisveikinti. Mums ši žinia buvo didelė staigmena. Parašiau jam žinutę, kad laikytųsi, kad mes su juo, kad žinome, koks jis stiprus.
Dabar didesnė atsakomybė teks kitiems žaidėjams, jie gaus daugiau žaidimo laiko. Marijonas aikštėje atiduodavo daug jėgos, ypač svarbus mums būdavo žaidžiant su itin pajėgiais varžovais. Jo netektį stengsimės kompensuoti komandine gynyba.
- Kaip keisis rinktinės žaidimas, kai nebeliko M.Petravičiaus?
- Sistema liks ta pati, bet kažkokius niuansus treneris, be abejo, pakeis.
- Pats ar esate pasirengęs aikštėje praleisti daugiau laiko?
- Aš visada pasirengęs, bet treneris mane mato kaip metiką, kaip „ketvirtą“numerį, o ne kaip vidurio puolėją. Manau, kad dabar pakankamai laiko gaus Jonas Valančiūnas. Tai išeis į naudą jo karjerai, jis įgis daugiau patirties. Tikiu Jonu ir esu tikras, kad jis vertas žaisti daugiau bei gali padėti komandai.
- Pats iki šiol nežaidėte itin daug.
- Per pirmąsias trejas čempionato rungtynes man žaidimas kažkaip nesiklijavo, todėl manau, kad treneris priėmė teisingą sprendimą, kad daugiau laiko aikštėje gavo Paulius Jankūnas ir Darius Songaila. Pagal fizinį pasirengimą visada galiu žaisti daugiau, bet neaišku, kaip man seksis. Nesinori po aikštę lakstyti be prasmės.
- Jūsų žmona Tatjana – itin aistringa sirgalė. Ar pasikalbate su ja apie krepšinį?
- Pakalbame apie rungtynes, bet tik apie tai, ką ji supranta. Apie derinius tikrai nekalbame. Krepšinį ji supranta tik tiek, kad kažkas gražiai įmetė ar gražiai įdėjo – kaip žmogus, niekada nežaidęs krepšinio. Nors, žinoma, kasmet krepšinį ji supranta vis geriau.
Apie tai, ką galėčiau geriau padaryti ir kuo dar galėčiau būti naudingas komandai, daugiau pakalbame su broliu Darjušu. Stebint žaidimą iš šalies viskas matosi geriau nei būnant aikštėje.
- Po trijų pergalių iš eilės sekmadienį Lietuvos rinktinė susikaus su Europos čempionės titulą ginančia Ispanija. Ką turite padaryti, kad ją įveiktumėte?
- Prieš čempionatą su ispanais žaidėme dvejas rungtynes ir patys matėte, kad galime su jais kovoti ir net laimėti. Bet ispanai gali pakeisti taktiką ir išmušti tave iš vėžių. Jei vakar jie žaidė vienaip, rytoj gali žaisti visaip kitaip.
Svarbiausia, kad mes patys norėtume juos nugalėti ir žaistume iš visos širdies. O per dieną ar dvi kažko labai ypatingo neprigalvosi. Svarbiausia – noras ir komandos užsivedimas. Tik tai gali padėti mums laimėti.