Darbštusis vidurio puolėjas buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos rinktinės - medikai jam nustatė plaučių mikroemboliją, kuri pasireiškia plaučiuose susiformuojančiais krešuliais. 10 dienų Kauno klinikų palatoje, mažiausiai mėnuo - be krepšinio.
Skaitytojų dėmesiui - M.Petravičiaus išpažintis apie tai, ką jam asmeniškai reiškia bendras visų Lietuvos rinktinės pažadas „Mes už Lietuvą!“.
Šaknys. Abu mano seneliai kilę iš Šilalės rajono. Ir aš iš ten - Iždonų kaimo. Vienas mano tėvo brolių yra žaidęs regbį. Jis mane įtraukdavo į futbolą ir kitus žaidimus su kamuoliu. Gal kažkiek iš dėdės ir perėmiau pomėgį sportuoti.
Tikėjimas. Esu katalikas, mano sūnus Marijonas irgi pakrikštytas. Ne ypač dažnai lankausi bažnyčioje, bet kai randu laiko, nueinu. Nekalbu maldų prieš rungtynes. Man atrodo, kad žmonės pernelyg linkę prašyti Dievo pagalbos, kai jiems ko nors prireikia. Aš nemėgstu prašyti pagalbos.
Smagiausia šventė. Kalėdos. Tada dažniausiai susirenka visa šeima - tėvai, brolis, sesuo. Paprastai pas tėvus. Per kitas progas retai pavyksta susiburti.
Gražiausia Lietuvos vieta. Iždonys. Ten prabėgo mano vaikystė, ši vieta man labai daug reiškia. Iždonys - paprastas kaimas. Jame nėra nieko pagražinto, modernių pastatų ar gražių parduotuvių. Tai - laiko nepakeistas kaimas.
Geriausias Lietuvos miestas. Vilnius. Bent jau senamiestyje jaučiuosi lyg Vakarų Europos mieste. Tai tvarkingas miestas, jame daug veiklos, pramogų vietų, restoranų. Trejus metus gyvenau Vilniuje ir pamėgau šį miestą.
Lietuvos istorijos didvyris. Algirdas Brazauskas. Keitėsi laikai, griuvo Sovietų Sąjunga, bet jis liko tvirta asmenybė. Manau, kad žmonės jį mėgo. A.Brazauskas mokėjo pateikti save, teisingai kalbėjo, buvo stiprus visomis prasmėmis. Jis buvo geras politikas.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Valdas Adamkus. Jis, kaip ir aš, nemažai laiko yra gyvenęs Jungtinėse Valstijose. Būtų įdomu su juo pasikalbėti, palyginti Lietuvą ir JAV.
Lietuviškas patiekalas. Cepelinai. Žinoma, gardžiausius gamina mano mama. Kai esu Lietuvoje, visada ieškau progos paragauti cepelinų. Būdamas alkanas tris ar keturis tikrai suvalgyčiau.
Lietuvos sportininko idealas. Virgilijus Alekna. Jis nesireklamuoja, apie jį nėra pernelyg daug straipsnių ir televizijos laidų. Paprasčiausiai dirba savo darbą, ir tai daro labai gerai. V.Alekna gerai atstovauja sau ir savo šaliai.
Lietuvos krepšinio svajonių penketas. Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, Šarūnas Jasikevičius. Hm, kas galėtų būti penktas? Gal jis paaiškės per šį Europos čempionatą?
Lietuvos daina. „Tautiška giesmė“. Per radiją pasiklausau lietuviškos muzikos, bet niekas pernelyg neįstringa. Tų dainų populiarumo banga ateina ir praeina, o Lietuvos himnas lieka. Negiedu jo prieš rungtynes balsu, labiau mintyse kartoju žodžius.
Lietuviška prekė. Knygos su meninėmis fotografijomis. Man labai patinka Lietuvą reprezentuojančios knygos. Ypač gražiai mūsų šalį pristatė knyga „Neregėta Lietuva“.
Penki lietuvio charakterio bruožai. Užsispyręs, ramus, pavydus, tylus, užsidaręs.
Dešimt lietuviškų žodžių. Lietuva, tėvynė, šeima, mama, tėvas, garbė, užsispyrimas, sąžiningumas, gintaras, krepšinis.
Lietuviška patarlė arba posakis. „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“ Arba: „Būna ir blogiau.“ Tai panašūs posakiai, bet jie suteikia pozityvumo. Bet kurioje situacijoje turiu rasti ką nors gera. Arba žinoti, kad ateityje bus geriau.