- Kaip jaučiatės po trijų Lietuvos rinktinės rungtynių? - lrytas.lt pasiteiravo V.Garasto.
- Kol kas - visai gerai, nes taip ir planavome - kad mes turime
laimėti šias visas trejas rungtynes. Priešingu atveju būtų nemažas
nusivylimas. Labai svarbu ir tai, kad jau esame antrajame etape.
Persikėlus į Vilnių, naujoje grupėje tikriausiai susitiksime su
Prancūzija, Serbija ir Vokietija.
Toje grupėje reikia būtinai patekti į ketvertuką - ir, aišku, stengtis
atsidurti kuo aukščiau. Mano manymu, A ir B grupėse yra kur kas daugiau
stiprių komandų, negu kitoje pusėje (C ir D). Ten nedaug ką galima
išskirti - Rusiją, Slovėniją, gal dar Graikiją ar Italiją. O mūsų
pusėje susirinkusi kompanija atrodo įspūdingai. Ispanija ir praėjusio
turo mūsų varžovė Turkija - itin galingos. Jaučiu, kad iš antrojo
etapo mūsų grupės komandų kokios trys gali prasimušti į finalinį
ketvertą (pusfinalį).
Esu sužavėtas mūsų vyrais, kurie su Turkija išties pasiaukojančiai žaidė
ir išplėšė labai svarbią pergalę. Ačiū ir publikai, šeštajam mūsų
žaidėjui uż nuostabų palaikymą.
Rinktinei taip vyriškai žaidžiant, su Ispanija irgi galima kautis.
O galutinę A grupės trejetuko rikiuotę dar išvis sunku nuspėti, nes
neaišku, ir kaip ispanai sužais su turkais po sunkios dvikovos su
Lietuva. Gali visko atsitikti, tad laukia labai įdomi pirmojo etapo
kovų pabaiga.
- Po sėkmingai išlaikyto turkiško egzamino turbūt jau optimistiškiau žvelgiate į mūsų nacionalinės komandos perspektyvas? Prieš čempionatą neslėpėte, kad rinktinė kelia nemažą susirūpinimą...
- Niekaip negalime užmiršti, kad neturime Lino Kleizos - kaip jis būtų
čia reikalingas! Toks vyras nepaprastai praverstų ne tik puolant, bet
ir priekinės linijos gynyboje, kovojant su atletiškais aukšto lygio
priešininkais. Bet nieko nepadarysi, yra kaip yra.
Kiti dabar turi demonstruoti tokį komandinį žaidimą, kuris išpirktų
Kleizos stygių, bet tai yra labai sunku. Daugelyje momentų krepšinis
remiasi individualiu žaidėjų meistriškumu - ir kolektyvinis braižas
dingsta. Kai eini padėti draugui gintis, kitas varžovas lieka laisvas,
atsiranda skylių.
Netikėjau, kad turkų komanda gali būti tokia stipri. Jie paprastai
sužibėdavo tik namuose, o svetur vykstančiose pirmenybėse
pasirodydavo kukliau. Tuo tarpu į Lietuvą atvykę turkai maloniai
nustebino. Veržlūs, puikiai besiginantys ir atakuojantys, turintys daug
tikrai aukšto meistriškumo žaidėjų. Laimė, kad mums pavyko geriau
sužaisti rungtynių pabaigą. Tokio lygio dvikovoje tai svarbiausia.
Lietuvos rinktinei pirmoji būtina sąlyga yra patekti į finalinį
čempionato etapą (Kaune). Į antrąjį etapą atvyksime su viena arba dviem
įskaitinėmis pergalėmis. Vilniuje mums reikia žūtbūt laimėti bent
dvejas rungtynes. Būtų labai gražu, jeigu šioje grupėje užimtume
antrąją vietą - na, blogiausiu atveju trečiąją. Neduok Dieve, jeigu
išsirikiuosime ketvirti, nes tokiu atveju ketvirtfinalyje greičiausiai
lauktų „motina Rusija“, šiemet nusitaikiusi įkopti į viršūnę.
Prasibrovus į pusfinalį, atsidurtume elitinių komandų ketverte. O jeigu
tai nepavyktų, reikėtų grumtis dėl 5 ar 6 vietų, suteikiančią teisę
dalyvauti atrankos į Londono olimpiadą turnyre. Negaliu įsivaizuoti, kad
Lietuvos rinktinė nedalyvautų olimpinėse žaidynėse, tada tikrai įvyktų
tragedija. Galiu tik pakartoti girdėtą frazę:“Jeigu mūsų ten nėra,
vadinasi, mūsų iš viso nėra“.
Bet jeigu vyrai taip pasiaukojamai žais, kaip su turkais, reikalai
turėtų klostytis gerai. Viskas dar prieš akis - čempionatas juk tik
žengia pirmuosius žingsnius.
- Ar sulaukiate kokių nors pastabų dėl pirmenybių organizavimo?
- Atsiliepimai gana geri. Kas svarbiausia? Gera nakvynė, geras
maitinimas ir sklandi varžybų organizacija. Visa kita nuo mūsų
nepriklauso. Skaičiau, kad vokiečiai mus gyrė, o prancūzai skundėsi
prastais vaizdais. Žinau, kad yra įvairių vaizdelių, bet juk mes
nenugriausime garažų ar nykių pastatų. Pamenu, kai kažkada nuvažiavome
su Kauno „Žalgiriu“ žaisti į Prancūziją, mus buvo apnakvyndinę
panašiuose į kareivines kambariuose, dviaukštėse lovose, o langai
žvelgė į kapines...
Suprantu, kad rinktinių žaidėjai yra pripratę prie komforto. Sąlygos
Lietuvoje jiems sudarytos tikrai neblogos - net kiek išpaikinti
ispanai neturi pretenzijų. Su Panevėžiu buvo bene sunkiausia. Miestas
pasistatė areną, bet użmiršo, kad sportininkai kažkur turės miegoti.
Gerai, kad „Romantic“ viešbutis suskubo prasiplėsti.
Prieš čempionatą galvos skausmo turėjome ir dėl Alytaus. Šios grupės
dalyvius planavome apnakvyndinti Birštone, „Karališkosios rezidencijos“
viešbutyje. Bet jis staiga ėmė ir paskelbė bankrotą. Laimė, kad
išgelbėjo Druskininkai, tik į ten reikia maždaug 10 min. ilgiau važiuoti
iš Alytaus. Pagal FIBA reikalavimus važiuoti nuo arenos iki viešbučio
turi būti ne ilgiau kaip 20 min., tačiau per savo ilgametę trenerio
praktiką nesu patyręs, kur būtų pavykę per tiek laiko nuvažiuoti nuo
viešbučio iki varžybų vietos. Neretai tekdavo net po valandą.
Apnakvyndinimo problemą pridėjo ir pirmą sykį Europos krepšinio
čempionate dalyvaujantis toks didelis komandų skaičius - 24.
- Tad gal vis dėlto nevertėjo LKF apsisunkinti sau gyvenimo prašant padidinti dalyvių skaičių nuo 16 iki 24 ekipų?
- Padėtį apsisunkinome, tačiau taip elgtis privertė pats gyvenimas.
Kai iš biudžeto mums paskyrė vos 9,8 milijono litų, rasti išeitį turėjo
padėti bilietai. Antai praėjusiam čempionatui lenkai skyrė 48 mln.
zlotų, prieš tai ispanai - net 68 mln. eurų.
Sukome galvą, kas tuos bilietus pirks. Išgelbėti galėjo tik kaimyninių
šalių sirgaliai - latviai, lenkai, taip pat ir į Europą besiverżantys
gruzinai, ambicingi ukrainiečiai. Į Klaipėdą sugužėjo per tūkstantį
Gruzijos aistruolių su savo ansambliais ir nacionalinės virtuvės
atstovais.
Iš bilietų surinkome 15 milijonų litų ir kartu su rėmėjų pagalba jau
galėjome rengti pirmenybes. Galiu teigti, kad tai yra ne tik pats
didžiausias Europos istorijoje krepšinio čempionatas, bet ir mažiausiai valstybės biudžetui kainuojantis čempionatas. Pridėjus dar į Lietuvą
atvažiuojančių ir atvažiuosiančių krepšinio turistų išleidžiamus
pinigus, susidarys dar didesnis pliusas.
- Kaip laisvalaikį Lietuvoje leidžia „FIBA Europe“ vadovai?
- Šeštadienį „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas su
kolegomis apsilankė Trakuose, susipažino su istorinėmis vietomis. Paskui
jam buvo užsakytas malūnsparnis - skrydžiui prie Baltijos jūros. Tuo
pačiu N.Zanolinas norėjo apsilankyti ir Klaipėdoje rungtyniaujančių
komandų varžybose, kurioms laisva diena buvo penktadienis. Generaliniam
sekretoriui sudarytos puikios sąlygos, priskirta personalinė mašina
su vairuotoju. Kalbėjausi su N.Zanolinu apie čempionatą - sakė, jog
viskas organizuota „perfect“ (liet. puiku - red.).