Šaknys. Esu grynakraujis lietuvis, nors prosenelis gimė Filadelfijoje (JAV). Jo šeima buvo lietuviai ir po kelerių metų sugrįžo į gimtinę. Senelis yra tikras užsispyręs žemaitis, labai tvirtas, jaunystėje mėtė diską. Mama gimė Kėdainiuose, o tėvas - vilnietis. Aš užaugau Vilniuje.
Tikėjimas. Žinau, kad kažkas ten, antrajame aukšte, yra. Nors Biblijos neskaitau, į bažnyčią nevaikštau ir nesimeldžiu, giliau savyje jaučiu, kad kažkas aukščiau egzistuoja.
Smagiausia šventė. Kūčios. Juk tai šeimos šventė, per kurią paprastai susirenka visi: tėvai, seneliai, pusseserės. Tai tikra močiutės šventė - ji gamina valgius, o mes kruopščiai skaičiuojame, kad patiekalų būtų dvylika. Jų ir būna tiek arba daugiau, bet skaičiuodami visada bandome prie ko nors prikibti. Visa mūsų šeima mėgsta juokauti. Niekada nebūna liūdna.
Gražiausia Lietuvos vieta. Labai patinka Trakai ir Nida, jos didžioji kopa. Nors Nidoje pirmą kartą apsilankiau tik prieš ketverius metus.
Geriausias Lietuvos miestas. Vilnius. Tai didžiausias šalies miestas, labai civilizuotas, sutraukiantis daug turistų, jame nuostabus, sutvarkytas senamiestis. Vilnius yra mano namai, ir tuo viskas pasakyta.
Lietuvos istorijos didvyris. Arvydas Sabonis. Daug metų praleidau Jungtinėse Valstijoje, o ten Lietuvos vardas visiems siejasi su A.Saboniu. Manau, jis yra labiausiai mūsų šalį išgarsinęs lietuvis.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Kol studijavau ir žaidžiau krepšinį Jungtinėse Valstijose, buvau kiek atitolęs nuo Lietuvos. Nežiūriu lietuviškų televizijos laidų, ir man šis klausimas labai sudėtingas.
Skaniausias lietuviškas patiekalas. Mamos koldūnai. Ji moka juos puikiai pagaminti ir tai daro labai nuoširdžiai. Būtinai prideda daug padažo, grietinės. Sukirtus vieną, du ar tris cepelinus kitas tris dienas būna nelengva. O koldūnų, esant gerai nuotaikai, galiu suvalgyti labai daug.
Lietuvos sportininko idealas. Virgilijus Alekna. Jaučiu jam didelę pagarbą dėl atsidavimo sportui, darbo etikos. Be to, mano senelis irgi buvo disko metikas.
Lietuvos krepšinio svajonių penketas. A.Sabonis, Šarūnas Jasikevičius, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, o penktas... Žaisime su dviem „centrais“, tad įrašau ir Žydrūną Ilgauską.
Lietuvos daina. „Trys milijonai“ - turbūt kaip ir daugumai lietuvių. Tai tautą vienijanti daina ir nėra žmogaus, kuris jos nežinotų. Prieš Europos čempionatą populiarėja nauja Marijono Mikutavičiaus daina, tačiau „Trys milijonai“ išliks ilgam. Ši daina vis dar griebia už širdies ir kelia prisiminimus. Ji buvo sukurta, kai už Lietuvos rinktinę dar sirgdavau sėdėdamas prie televizoriaus. Praėjo dešimt metų, ir pernai pasaulio čempionate iškovoję bronzą mes smagiai traukėme „Tris milijonus“ persirengimo kambaryje.
Lietuviška prekė. „Rokiškio“ sūris. Esu didelis sūrio mėgėjas.
Penki lietuvio charakterio bruožai. Nuoširdumas, santūrumas, pavydas, užsispyrimas (tas žemaitiškas užsispyrimas - mes visada kovojome iki pabaigos), pernelyg kritiškas požiūris į kitus.
Dešimt lietuviškų žodžių. Lietuva, mama, labas, ačiū, skanaus (geras žodis, amerikiečiai tokio neturi; kai valgant kas nors praeidamas palinki, visada kažkaip smagiau pasijuntu), krepšinis, gamta, patriotizmas, lietus, vienybė.
Lietuviška patarlė. „Bijai vilko, neik į mišką.“ Žmonės linkę išgyventi, nerimauti prieš pabandydami ką nors nauja ir pernelyg dažnai lieka saugioje, patogioje zonoje, tarsi uždaryti kiaute.
Galbūt verta dažniau pabandyti ką nors nauja, pasielgti kitaip, nes nepabandęs niekada nežinosi, kaip galėtų būti. Esu atviras naujovėms ir norėčiau, kad ir kiti nebijotų ieškoti naujų kelių.