„Satta“ baro bendrasavininko, festivalio „Satta outside“ organizatoriaus Hugo Bermejaso gimtinėje karaliauja futbolas, tačiau čempionato rungtynes jis stebi nuolat ir tiki Lietuvos rinktinės pergale.
- Ar stebėjote vakar dienos Lietuvos – Portugalijos rungtynes?
- Taip, žiūrėjau. Nors gyvenu čia jau šešerius metus, žinoma, sirgau už Portugaliją.
- Ką manote apie portugalų žaidimą?
- Paprastas, nieko ypatingo. Vyrai stengėsi, bet yra geresnių, kokybiškiau žaidžiančių komandų.
- Ar turite širdies draugę?
- Taip, lietuvaitę ir dukrą, kuriai ketveri metai. Jos palaikė Lietuvos krepšininkus.
- Ar nekyla šeimoje konfliktų dėl to, kad jūs sergate už skirtingas komandas?
- Ne.
- Kaip manote ar šiame čempionate kas nors galėjo portugalus išgelbėti nuo fiasko?
- Nemanau, nors sąlygos buvo labai geros, tačiau, kažką pakeisti nebuvo įmanoma. Be to, tai buvo tik trečias portugalų pasirodymas Europos čempionate, taigi ir dalyvavimas jau buvo didelė pergalė – pralaimėjimai nėra tokie jau baisūs ir reikšmingi. Net mano draugai portugalai nežinojo, kad portugalai dalyvauja čempionate, o tai jau daug ką pasako. Mano gimtinės žiniasklaida beveik nerašo apie šį įvykį.
- Portugalijoje krepšinis nėra populiarus?
- Ne, žmonės jo beveik nežaidžia. Asmeniškai esu žaidęs, bet man nelabai sekėsi, tad tai netapo hobiu. Tai nėra taip populiaru kaip čia, Lietuvoje. Portugalijoje yra tik futbolas ir tik futbolas – nei vienam mano draugui net nekilo mintis čia atvykti stebėti rungtynių.
- Kaip manote, kas laimės Europos krepšinio čempionatą?
- Manau, kad Lietuva laimės. Bent jau labai norėčiau. Jūs labai gerai suorganizavote šį renginį, visuomet gerai žaisdavote. Tačiau realias galimybes turi ir Ispanija.
- O apskritai kaip vertinate lietuvių žaidimą?
- Labai gerai, man patinka. Daug nežiūriu, bet kai Lietuva žaidžia, dažniausiai tas rungtynes stebiu.
- Koks lietuvių žaidėjas labiausiai patinka?
- Naujokas Jonas Valančiūnas. Taip pat Linas Kleiza, kuris dabar nežaidžia. Bet šiaip visi – R.Javtokas, R.Kaukėnas ir kt.
- O portugalų?
- Carlosas Andade. Jis gan senas kaip krepšininkas, bet jo patirtis, ūgis daug kuo pasitarnauja. Portugalų komandai būdinga skųstis, būti nepatenkintais žaidimu ir tai garsiai reikšti. Jis mažiausiai skundžiasi, o daugiausia žaidžia, dėl to jį ir vertinu.
- Minėjote, kad Portugalijoje labai populiarus futbolas. Kaip vertinate lietuvių futbolo padėtį?
- Neblogai. Kuomet jūsų komanda turėjo portugalų trenerį, tuomet tai buvo geriausias futbolo etapas jūsų istorijoje, tačiau ir dabar gan gerai galima jį vertinti.
- Jau šešeri metai gyvenate Lietuvoje. Ar iš tikrųjų lietuviai yra išprotėję dėl krepšinio?
- Iš tų žmonių, kurie mane supa, galėčiau pasakyti, kad nelabai. Lietuviams patinka krepšinis, bet negali teigti, jog labai mėgsta, nes po žaidimo, kai lietuviai laimi, miestas būna tuščias. Sunku suprasti, kaip galima eiti namo, kai reikia švęsti.
- O kaip būtų Portugalijoje?
- Miestas pilnas žmonių, visi švęstų. Galbūt to čia nėra dėl kultūrinių skirtumų, įpročių. Žinoma, Lietuva – krepšinio šalis, bet daug žmonių išvis nekreipia į jį dėmesio, nesureikšmina.
- Dėl ko atvykai į Lietuvą?
- Norėjau gyvent ir išbandyti save kitokios kultūros šalyje, kažką egzotiško. Atvažiavus susipažinau su drauge ir likau gyventi, kaip ir visi užsieniečiai.
- Kuo Lietuva pasirodė egzotiška?
- Dėl istorijos – mes nieko nežinojome apie Sovietų Sąjungą. Skirtinga kultūra, žmonės – gyvenime norisi vis kažko naujo. Daugelio akcentuojamas šaltis nėra toks baisus, kai suvoki, jog visiems šalta.
- Kokie tolimesni planai?
- Neturiu jokių planų. Galbūt išvyksiu iš Lietuvos, bet dar nežinau. Kai yra šeima, viskas tampa sudėtingiau. Bet jeigu apsispręsčiau, turėčiau kur važiuoti.