Marijonas vienas gulėjo Kauno klinikų palatoje, kai komandos draugai Panevėžyje laikė Europos čempionų ispanų testą. „Žiūrėti šias rungtynes buvo nelengva”, – prisipažino šalies rinktinės vidurio puolėjas.
Penktadienio naktį iš Panevėžio į Kauno klinikas atvežtas M.Petravičius jau negalės daugiau įbėgti į aikštę per Europos čempionato kovas.
Plačiapetį 31 metų 207 cm aukštaūgį pakirto plaučių mikroembolija – reta, bet pavojinga liga.
Kauno klinikų medikai nustatė, kodėl krepšininkas nuo pat čempionato pradžios aikštėje jautėsi vis blogiau: jo plaučiuose neįprastai greitai kreša kraujas, todėl kemšasi kraujagyslės, o visas organizmas negauna pakankamai deguonies.
Marijonui kasdien leidžiami vaistai, o vakar buvo atlikti papildomi kraujo tyrimai.
Bet netgi gulėdamas klinikų palatoje jis labiau nerimauja ne dėl jų rezultatų, o laukia žinių iš JAV. Netrukus turėtų gimdyti krepšininko žmona Bernadette. Su metais už save jaunesne amerikiete lietuvis jau augina pustrečių metų sūnų Marijoną Blake’ą.
„Žinau, kad viskas bus gerai ir man, ir šeimai, ir rinktinei, – neabejojo M.Petravičius. – Turi tikėti, kad ateityje viskas bus gerai.”
– Marijonai, ar klinikose žiūrite Lietuvos rinktinės rungtynes?
– Be abejo. Aišku, nelengva, kai negali niekuo padėti komandos draugams. Bet ką padarysi – toks gyvenimas, reikia dairytis ne atgal, o pirmyn.
– Dvikovą su ispanais komentavo prieš tai jus ligoninėje aplankęs Linas Kleiza. Kokį įspūdį paliko rinktinės draugo komentarai?
– Tikrai buvo įdomu jį išgirsti. Linui dar prieš transliaciją sakiau: specialiai klausysiu, kaip tau naujas darbas sekasi. Manau, jis dirbo tikrai neblogai – juk komentuoti varžybas gyvai ne kiekvienas sugebėtų.
– Linas geriau komentuoja ar žaidžia krepšinį?
– Jis tikrai talentingas visur. Bet gal vis dėlto geriau jis tegul toliau žaidžia krepšinį. Juk aikštėje jį pakeisti mums labai sunku.
– Kaip manote, kodėl mūsų rinktinei nepavyko rungtynės su ispanais?
– Buvo labai daug lūkesčių ir kalbų apie tas rungtynes. Vyrai stengėsi ir kovojo, bet tiesiog ispanai labai gerai sužaidė. Mes pralaimėjome ne todėl, kad prastai žaidėme ar kad mums labai nesisekė. Ispanai žaidė labai gerai, tiesiog buvo jų diena.
– Ar jums atlikti papildomi tyrimai patvirtino pirminę diagnozę?
– Dar nežinau rezultatų, nes su daktarais nekalbėjau. Jie stengiasi viską daryti labai nuosekliai. Gydytojai nenori skubėti ir tikrai nedarys jokių išvadų po vieno tyrimo. Atliks tyrimų tiek, kiek reikės.
– Lietuvos rinktinės gydytojai paskelbė, kad negalite žaisti Europos pirmenybėse dėl plaučių mikroembolijos. Ar ši diagnozė jau nesikeis?
– Ligos diagnozė tikriausiai nesikeis, bet tiksliai net aš pats dar visko nežinau.
Todėl stengiuosi nieko labai nesitikėti ar per daug neliūdėti, kol gydytojai nepasakė galutinių išvadų.
– Kokios gydymo procedūros jums dabar atliekamos klinikose?
– Man dabar leidžiami vaistai. Ir viskas.
– Lietuvoje nėra kito krepšininko, kuris būtų patyręs tiek likimo smūgių. Ar per karjerą buvo dar juodesnė diena nei šeštadienį, kai sužinojote, kad negalėsite toliau kautis Europos pirmenybėse?
– Buvo sunku, tačiau jaučiuosi tikrai normaliai. Aišku, neišvengsi įvairių minčių ir galvojimo, kaip čia viskas baigsis. Bet turiu su tuo susitaikyti.
Dabartinė situacija – visiškai kitokia negu teko patirti anksčiau. Mažiau fizinio skausmo, kurį esu patyręs po ankstesnių traumų.
– Kada tikitės vėl įbėgti į aikštę?
– Bijau pats ką nors prognozuoti, kad be reikalo neprisikalbėčiau. Tikiu, kad viskas bus gerai, bet reikia palaukti, ką pasakys daktarai.
– Jei tektų ilgiau gydytis, ar užteks Lietuvos krepšinio federacijos draudimo?
– Federacija manimi tikrai labai nuoširdžiai rūpinasi ir lanko klinikose. Noriu padėkoti ir jai, ir gydytojams, ir visiems klinikų darbuotojams, kurie tikrai iš visos širdies dirba. Tikrai jaučiu, kad jie stengiasi viską padaryti, kas tik įmanoma. Sulaukiau labai daug žinučių ir linkėjimų iš visos Lietuvos. Mane tikrai labai nustebino, kad tiek daug net nepažįstamų žmonių man linki kuo greičiau atsistoti ant kojų.
– Europos čempionato išvakarėse pasirašėte sutartį su Stambulo „Besiktas”. Ar jau sulaukėte skambučio ir iš Turkijos?
– Kol kas ne. Žinau, kad mano agentai kalbasi su klubu. Žiūrėsime, kaip visi šie reikalai baigsis. Čia jau agentų darbas išspręsti visus tuos klausimus, susijusius su mano negalavimu.
– „Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Arba – būna dar blogiau”, – kalbėjote tuomet, kai teko pasirinkti labiausiai patinkančią lietuvišką patarlę oficialiam Europos čempionato gidui „Mes – už Lietuvą!”, kurį išleido „Lietuvos rytas”. Ar šį posakį dažnai prisimenate gulėdamas ligoninės palatoje?
– Galiu tą patį pakartoti ir dabar. Bet kurioje situacijoje turi rasti ką nors gera. Ir žinoti, kad ateityje bus geriau.
Gerai, kad man viskas nutiko Lietuvoje. Jei būčiau su tokiomis bėdomis susidūręs svetur, tikriausiai man būtų buvę kur kas sunkiau. O dabar aplinkui – savi žmonės. Todėl tikrai žinau, kad viskas bus gerai.
– Jūsų žmona Bernadette laukiasi ir jau rugsėjo pabaigoje turėtų keliauti į gimdymo namus. Ar ji žino, kad atsidūrėte klinikose?
– Taip, mes kiekvieną dieną palaikome ryšį, kalbamės. Tikrai buvo nelengva jai pranešti tokią žinią. Bet mes kartu jau ilgai ir žinome, kaip vienas kitą palaikyti.
Gydytojai prognozuoja, kad gimdymas turėtų vykti rugsėjo 18–20 dienomis. Norėčiau su šeima kuo greičiau būti kartu, bet dar nežinau, kaip viskas čia baigsis. Dabar sunku ką nors planuoti. Reikia, kad gydytojai man leistų keliauti. Kol kas dar per daug klaustukų dėl sveikatos.
– Rugsėjo 18-ąją Kauno arenoje lyg tyčia vyks Europos pirmenybių finalas. Jeigu viskas bus gerai, ar sėdėsite ant Lietuvos rinktinės suolo per lemiamas čempionato dvikovas?
– Aišku, kad noriu būti su komanda. Jeigu tik bus įmanoma, Kauno arenoje būtinai palaikysiu rinktinę.