Serbai iki šiol neužmiršo skandalingos istorijos, nutikusios jau prieš dvidešimt metų.
Nors 1991-ųjų Europos pirmenybėse Italijoje dar žaidė Jugoslavijos rinktinė, jos marškinėlius vilkėjęs Jure Zdavcas tuomet pabėgo iš komandos dar net nepasibaigus varžyboms.
Čempionato dienomis Slovėnija ir Kroatija paskelbė nepriklausomybę, todėl įžaidėjas slovėnas jau nenorėjo klausytis svetimu tapusio himno.
1990-aisiais pasaulio, o 1991-aisiais – Europos pirmenybių auksu pasipuošę „jugai“ tiesiog dominavo krepšinio pasaulyje, kai vieningoje komandoje dar spindėjo kroatų Draženo Petrovičius ir Toni Kukočo, serbo Vlade Divaco ir juodkalniečio Žarko Paspaljio žvaigždė.
Lietuvoje – ketvirtadalis dalyvių
Prabėgus dvidešimčiai metų, kas liko iš produktyviausiu visų laikų Europos krepšinio aruodu buvusių žemių?
Jugoslavijos jau nėra, o jos turtus pasidalino šešios valstybės: Serbija, Kroatija, Slovėnija, Makedonija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina.
Tačiau atrodo, kad niekas iš esmės taip ir nepasikeitė nuo „jugų“ dominavimo laikų, nes Lietuvoje dalyvavo visos šešios šių šalių rinktinės. Pirmąsyk per visą Europos čempionatų istoriją „jugai“ kartu sudaro net ketvirtį (šešias iš 24) dalyvių!
“Tai buvusios Jugoslavijos čempionatas Lietuvoje“, - juokėsi Kroatijos rinktinės kapitonas Marko Popovičius, Alytuje žaidęs kartu su makedonais ir juodkalniečiais.
„Karas sustabdė mūsų vystymąsi, tačiau krepšinis tikrai išsaugojo savo mokyklą, - žalgiriečiui pritarė Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės aprangą šįsyk vilkėjęs buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgis Kenanas Bajramovičius. - Krepšinio tradicijos niekur nedingo. Jos net gilesnės negu futbolo“.
Serbai pratęsė pergales
Tiesioginiais neblėstančios „jugų“ šlovės įpėdiniais tapo serbai.
„Daugelis tikėjosi, jog krepšinio lygis smuks, subyrėjus vieningai valstybei. Bet sportas, ir ypač krepšinis, atlaikė visus išbandymus, kuriuos per karus ir tarptautinę izoliaciją patyrė visas mūsų regionas“, - aiškino su Serbijos rinktine į Šiaulius atvažiavęs Dejanas Bodiroga.
Jau po vieningos Jugoslavijos griūties legendinis serbų krepšininkas triskart (1995, 1997 ir 2001 m.) tapo Europos ir dusyk (1998, 2002) pasaulio čempionu, o dabar užima Serbijos krepšinio federacijos viceprezidento postą.
Nors D.Bodirogai baigus karjerą šios šalies rinktinė buvo įkritusi į duobę, jaunieji talentai padėjo Serbijos rinktinei netrukus vėl užkopti į viršūnę. 2009-aisiais Lenkijoje serbai vėl pasipuošė Europos pirmenybių sidabro medaliais, o pernai tik dėl teisėjų klaidos nepateko į pasaulio čempionato Turkijoje finalą.
Užaugo jaunesnės sesės
Jaunesnės Serbijos sesės taip pat nesnaudžia, puoselėdamos savo krepšinio tradicijas.
Vilniuje jau žais ne tik serbai ar slovėnai, bet ir Makedonijos krepšininkai, pirmąsyk patekę tarp 12 stipriausių Europos rinktinių.
“Tikrai nesu nostalgiškas buvusios Jugoslavijos laikams. Turiu draugų visose šalyse. Mes vieni kitus labai gerbiam, - tvirtino D.Bodiroga. - Bet to kas buvo, jau neištrinsi. Esu serbas ir didžiuojuosi savo šalies istorija“.
Europos čempionato išvakarėse visų šešių šalių rinktinės susitiko Liublianoje per Slovėnijos sostinėje vykusį draugišką turnyrą.
Tai buvo dar vienas įrodymas, jog krepšinis yra geriausias cementas, vieninjantis tautas, nepaisant visų istorijos išbandymų.
Jeigu žaistų kartu
Europos čempionate pirmąsyk dalyvavo net šešios rinktinės iš buvusios Jugoslavijos respublikų. Kaip atrodytų vieninga komanda, sudaryta iš geriausių Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos žaidėjų?
„Lietuvos rytas“ pamėgino sudaryti tokią „jugų“ komandą, dar atmetęs natūralizuotus amerikiečius, kurie Lietuvoje gina Balkanų šalių garbę. Sudaryta iš NBA ir Eurolygos krepšininkų tokia rinktinė, regis, tikrai galėtų kautis su ispanais dėl Europos čempionės titulo.
Starto penketas: Milošas Teodosičius (Serbija, Maskvos CSKA), Goranas Dragičius (Slovėnija, „Houston Rockets“), Mirza Teletovičius (Bosnija ir Hercegovina, Vitorijos „Tau Ceramica“), Erazemas Lorbekas (Slovėnija, „Barcelona“), Nenadas Krstičius (Serbija, Maskvos CSKA).
Atsarginių suolas: Jaka Lakovičius (Slovėnija, Stambulo „Galatasaray“), Marko Popovičius (Kroatija, Kauno „Žalgiris“), Marko Tomas (Kroatija, Stambulo „Fenerbahce“), Dušanas Savanovičius (Serbija, Stambulo „Efes“), Pero Antičius (Makedonija, Sankt Peterburgo „Spartak“), Nikola Pekovičius (Juodkalnija, „Minnesota Timberwolves“), Andre Tomičius (Kroatija, Madrido „Real“).
Treneriai: Dušanas Ivkovičius (Serbija, Pirėjo „Olympiakos“), Božidaras Maljkovičius (Slovėnija).
