Mūsų rungtynės
Lietuva - Serbija
Pernai šios komandos žaidė priešpaskutines pasaulio čempionato rungtynes, kurių vertė buvo bronzos medaliai. Tada atkaklios kovos nebuvo - Serbijos krepšininkai, paskutinėmis akimirkomis pralaimėję pusfinalio dvikovą turkams ir pažėrę kaltinimų (tarp jų buvo ir visiškai pagrįstų) teisėjams, nusiteikti paguodos finalui nebesugebėjo.
Tada serbai pažadėjo - kitąmet susitiksime Kaune, Europos čempionato finale.
Gali būti (kodėl gi ne?), kad šios komandos susitiks Europos pirmenybių auksinėse rungtynėse, bet prieš tai joms dar reikės pasižvalgyti ir išsiaiškinti santykius antrojo etapo pirmosios dienos dvikovoje.
Palyginti su bronziniu pasaulio čempionatu Lietuvos rinktinėje nėra pusės žaidėjų. Tuo tarpu Serbijos rinktinės branduolys nesikeičia nuo tada, kai ją 2008 metais pradėjo treniruoti Dušanas Ivkovičius. Tada patyręs serbų krepšinio vilkas atsisakė beveik visų vyresnės kartos žaidėjų, subūrė jauną komandą ir su ja pradėjo žygį olimpinio Londono link.
Užpernai serbai pasiekė tarpinę stotelę ir laimėjo Europos pirmenybių sidabrą. Atrodytų, dabar komanda turėtų būti labiau subrendusi ir dar galingesnė, tačiau yra ne visai taip. Krepšininkai išties subrendo, bet pasikeitė jų požiūris. Jei užpernai jauni ir alkani „ereliai” („orlovi” - taip serbai vadina savo nacionalines komandas) gaudė kiekvieną Ivkovičiaus žodį ir nesvarstydami vykdė visus jo nurodymus, dabar kai kurie jų jaučiasi patys gerai išmanantys visas krepšinio paslaptis, sprendimus dažnai priima patys ir treneriui valdyti komandą sunkiau. Dėl to ji ne visada žaidžia taip drausmingai ir darniai, kaip prieš dvejus metus.
Įdomi statistika: palyginti su praėjusiu Europos čempionatu serbų klaidų skaičius nežymiai, bet padidėjo (nuo 12,6 iki 13,8).
Mums visa tai - geros žinios. Lietuvių komandinis pozicinis puolimas nėra geras, todėl svarbu pasinaudoti kiekvienu varžovų neapdairiu veiksmu jiems puolant ir rengti greitas atakas. Kita vertus, lietuvių individualus pozicinis puolimas gali būti labai veiksmingas, o individualų pranašumą prieš savo varžovą turės ne vienas Lietuvos krepšininkas.
Dar būtų neprošal nusiteikti, kad Ivkovičius vienu metu įleis į aikštę Nenadą Krstičių ir Kostą Perovičių, ir pakartos tą patį derinį, kurio vieno užpernai užteko, kad suskaldytų Ramūno Butauto treniruotos Lietuvos komandos gynybą.
Įžvalga. Scenarijus bus panašus kaip lietuvių rungtynėse su turkais ir Lietuvos rinktinė pasieks laimingą pabaigą.
Vokietija - Ispanija
Galės ar negalės žaisti Pau Gasolis? Šis klausimas kelia nerimą kiekvienam ispanų sirgaliui. Ypač po košmariško ketvirtojo kėlinio (jį ispanai pralaimėjo 2:16) per rungtynes su turkais.
Ispanijos rinktinėje tiek daug pajėgių krepšininkų, kad Pau lyg ir neturėtų būti lemiamas veiksnys. Visgi atrodo, kad P.Gasolio praradimas ispanus slegia psichologiškai. Žaisdami su Pau jie būna ramesni, nes žino, kad bet kurią akimirką galės atiduoti kamuolį „Lakers” žvaigždei, o jis sutvarkys visus reikalus pats. Kai Pau nėra, kitus žaidėjus pradeda krėsti nepaaiškinamas drebulys ir jie nepadaro net to, ką paprastai atlieka be jokių užsikirtimų.
Vokiečiai į savo lyderį Dirką Nowitzki žvalgosi dar labiau. O jis kol kas yra neįprastai nervingas. Treneris Dirkas Bauermannas skundžiasi, kad teisėjai Nowitzki nesaugo, bet tai tikrovės neatitinka. Šiame čempionate buvo bent pora epizodų, kokiuose bet kuris portugalų ar lenkų krepšininkas būtų dukart nubaustas technine pražanga, tuo tarpu vokiečių žvaigždė nebuvo įspėtas nė žodžiu.
Visgi tai antraeilis dalykas. Svarbiausia, kad Vokietijos rinktinei reikia ramaus, susikaupusio ir į pašalinius dalykus dėmesio nekreipiančio Nowitzki. Priešingu atveju ši komanda su olimpinėmis viltimis atsisveikins labai greitai.
Įžvalga. Vokietija beveik atsisveikins su olimpinėmis viltimis jau šiandien. Nowitzki ir Chriso Kamano prieš ispanus neužteks, net jei Bauermannas sugalvos ką nors nepaprasto.
Turkija - Prancūzija
Turkai per rungtynes su ispanais tiek puldami, tiek gindamiesi sužaidė kelias ilgas kone tobulas atkarpas. Taip žaisti visas 40 minučių neįmanoma, tačiau jei turkams pavyks pakartoti bent kažką panašaus, jų nesustabdys niekas.
Ar pavyks, tai jau visai kitas klausimas - sutvarkyti psichologijos klausimų turkams nepadeda net milžiniška krepšininkų patirtis. Ką nors pakeisti nepajėgus ir trenerių štabas.
Prancūzijos rinktinės žaidimas Lietuvoje yra tarsi zebras. Jis sudarytas iš vienas kitą keičiančių baltų ir juodų ruožų. Juos daugiausia lemia Tony Parkeris, šiame čempionate suėmęs į savo rankas per daug žaidimo gijų ir kartais pamirštantis, kad ne viskas priklauso nuo jo vieno.
Anksčiau išskirtine drausme pasižymėjusiai Prancūzijos ekipai įtakos turėjo ir Joakimo Noah atvykimas. Nors jis yra individualiai labai stiprus krepšininkas, niekada nežaidė europietiško krepšinio ir prie prancūzų ansamblio nepritampa taip, kaip norėtųsi treneriui Vincent‘ui Collet (žinoma, garsiai geras strategas to niekada nepasakys).
Įžvalga. Tritaškių beveik nemetantys prancūzai (į serbų krepšį vienintelį įmetė per pratęsimą) nesugebės pralaužti varžovų gynybos baudos aikštelėje ir tai jiems brangiai kainuos.