Auganti, o gal ir viršūnę pasiekusi Lietuvos rinktinės sportinė forma jau verčia sunerimti net grėsmingiausius varžovus. 2-ajame etape nuo lietuvių kalavijo pirmieji krito serbai. Užvedantis, siautulingas ir abejingų nepaliekantis Kęstučio Kemzūros ekipos žaidimas papirko ir jo kolegas - trenerius Rūtenį Paulauską ir Algirdą Brazį.
Įspūdis - tarsi 5 žvaigždučių viešbučio
R.Paulauskas: „Lietuvos rinktinei, kaip geriausiam viešbučiui, už mačą su serbais galima drąsiai skirti 5 žvaigždutes. Iš tiesų pamatėme geriausias komandos rungtynes šiais metais. Vyrai per visas 40 žaidimo min. žygiavo tiesiai užsibrėžto tikslo link. Nuo tos pergalingos trajektorijos nenukrypdami nė per pėdą. Panašu, kad komanda jau pasiekė geriausią savo sportinę formą.“
A.Brazys: „Neslėpsiu - prieš čempionatą stebint rinktinės kontrolines rungtynes buvo baisu. Kas taip žaidžiančių mūsų krepšininkų laukia Europos pirmenybėse? Komanda po didelių fizinių krūvių pasirengimo laikotarpiu atrodė vangi, vyrai į aikštę ėjo be didelio azarto. Vis dėlto trečiadienį dar kartą pamatėme, kad rinktinė pasiekė viršukalnę. Treneriai ne veltui kruopščiai planuoja, kada komanda turi pasiekti optimalią sportinę formą. Vaizdas buvo fantastiškas, panašus į pernykštį bronzinės rinktinės pasaulio čempionate Turkijoje.“
Pribloškė atakų škvalas, gynyba - dar šlubuoja
R.Paulauskas: „Dar pirmajame etape minėjau, kad rinktinės žaidime matyti aiški kryptis - didelis žaidimo tempas. Su serbais tai dar labiau išryškėjo. Krepšininkai vėl buvo dažnai keičiami, todėl tempas buvo itin greitas. Taip elgtis rinktinės treneriams leidžia lygiavertė sudėtis. Turime beveik du vienodo lygio penketus. Startegai gali drąsiai leisti bet kurį krepšininką nuo atsarginių suolo nebijodami, kad žaidimas subyrės. Ryškėja tam tikri žaidybiniai ryšiai. Tarp aukštaūgių Paulius Jankūnas daugiau žaidžia poroje su Robertu Javtoku, o Jonas Valančiūnas su Dariumi Songaila. Prie jų būtinai „priklijuojamas“ įžaidėjas. O mūsų įžaidėjai - geriausi visame čempionate. Šarūno Jasikevičiaus aikštės matymas ir perdavimai yra išties unikalūs. Mantas Kalnietis pavojingas ne tik per gimtadienį, o per jį - juo labiau. Buvo keista matyti, kad serbai jam suteikia veiksmų laisvę, tarsi jo nevertintų. Mantas pasinaudojo tuo, ką geriausiai sugeba - „laužė“ varžovų gynybą, o dar ir tritaškių pataikė.“
A.Brazys: „Serbus nušlavė lietuvių 1-ojoje rungtynių dalyje sukeltas atakų škvalas. Aš dar 1-ajame etape pastebėjau, kad serbai neblogai puola, bet gera gynyba nepasižymi. Mūsų komandos žaidimas galingas dėl puolimo. Ypač tai sekėsi prieš serbus, nes jie neatlaikė aukšto mūsų komandos tempo. Ir negalėjo atlaikyti, nes Lietuvos rinktinėje yra kur kas daugiau žaidimą lemiančių krepšininkų.
Taigi, atakuojame fantastiškai, ypač gražu stebėti mūsų ekipos perėjimo nuo gynybos į ataką fazę, bet ginamės - toli gražu ne taip gerai. Toks atviras krepšinis pasiteisino su serbais, bet su ispanais ar panašaus stiliaus ir lygio komanda gali pakišti koją.“
Lietuvių akcijos kyla
R.Paulauskas: „Dar viena rinktinės tendencija - gera varžovų analizė. Treneriai puikiai išnarpliojo Milošo Teodosičiaus ir kitų serbų lyderių žaidimą ir juos neutralizavo. Nors M.Teodosičius įmetė nemažai taškų, lietuvių veiksmai jį išvedė iš kantrybės. Neabejoju, kad ir kiti priešininkai bus išanalizuoti taip pat kruopščiai. Prancūzai man paliko gerą įspūdį, tačiau prieš juos lietuviai turi keletą pranašumų. Pirmiausia, esame brandesni taktiškai. O ir psichologiškai rinktinė dabar išgyvena pakilimą.“
A.Brazys: „Įveikta stipriausia grupės komanda - iš tų, su kuriomis lietuviams teks žaisti Vilniuje. Prancūzai ir vokiečiai turėtų būti lengviau įkandami. Todėl mūsiškių galimybės patekti į lemiamą etapą - labai geros.“