Rašinio antraštė - iškalbinga: „Lietuva apkvaitusi nuo krepšinio“.
„Nė kiek nėra keista, kad automobiliai čia važinėja apsikaišioję trispalvėmis. Nekeista ir tai, jog čia valgoma pica yra kamuolio formos. Ir nėra ko stebėtis pamačius gerą krepšinio aikštę saujelę gyventojų turinčiame kaime. Krepšinis yra neatskiriama lietuviškos tapatybės dalis, susiformavusi kaip vienas iš pasipriešinimo aktų, metamų tiesiai sovietinei žmogėdrai į nasrus“, - teigia „Liberation“.
Dienraštis primena, kad ilga Lietuvos ir krepšinio meilės istorija prasidėjo 1937 metais, kai Rygoje lietuviai pirmąsyk laimėjo Europos čempionatą. Tačiau džiaugsmas truko neilgai - 1940 m. Lietuvą užpuolė Stalino kariuomenė.
„Prasidėjo 50 metų nežmoniškos okupacijos, tremtys į Sibirą, KGB tironijos. Viskas turėjo prisidėti prie SSSR įvaizdžio išpūtimo. Nors lietuviai buvo labai geri krepšininkais, jie buvo laikomi pernelyg dideliais nacionalistais ir nušalinti. Todėl tokie aikštės burtininkai, kaip Algirdas Linkevičius, niekada nevilkėjo marškinėlių su užrašu „CCCP“.
Lietuva raudonajai žmogėdrai ištiestą didįjį rankos pirštą pradėjo rodyti per savo klubus, o pirmiausia – mitų apipintą Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Statybą“. Jų dvikovos su Maskvos CSKA, Raudonosios Armijos klubu, aistras kaitino ištisus dešimtmečius.
Vienas iš smagių anekdotų pasakoja, kaip 9-ajame dešimtmetyje 5 tūkst. lietuvių aistruolių nuvažiavo į Maskvą be bilietų, norėdami pažiūrėti SSRS čempionato rungtynes tarp CSKA ir „Žalgirio“. CSKA treneris, pulkininkas Gomelskis buvo perspėtas apie tos maištingos ordos atvykimą ir išsireikalavo, kad visi neparduoti bilietai būtų išdalinti rusų kariams.
Bet „Žalgirio“ sirgaliai prieš mačą apėjo kareivines ir bilietus iškeitė į litrus degtinės. Taip visi Maskvos sporto rūmai palaikė tik vieną – Kauno – pusę! O CSKA kapitonas Sergejus Tarakanovas kartą net gavo savo nuotrauką, išteptą... išmatomis“, - pasakoja dienraštis.
„Liberation“ taip pat primena, jog „Žalgirio“ aukso amžius sutapo su Arvydo Sabonio atsiradimu. Su tokiu milžinu Kauno klubas triskart tapo SSRS čempionu: „Šiandien, jau pasitraukęs iš aktyvaus sporto, A.Sabonis bene vienintelis savo populiarumu gali varžytis su šalies prezidentu. Na, gal drauge su Rimu Kurtinaičiu, elitiniu snaiperiu, kuris po kelių nepriklausomybės metų taps sporto ministru ir būdamas jau 39 metų dar vis žais kaip profesionalus žaidėjas Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipoje.
Visa ši skausminga ir kartu aistringa praeitis paaiškina, kodėl lietuviai krepšinį išgyvena su tokiu patosu.
Be jokios abejonės, penktadienio mačas tarp Prancūzijos ir Lietuvos puikioje „Siemens“ arenoje tikrai taps magiška akimirka. Nors baltų ekipos gretos ir praretėjusios, jie nersis iš paskutinio kailio, kad šį čempionatą laimėtų ir atsilygintų nuostabiai savo publikai“, - svarstė „Liberation“ korespondentas.
„Penktadienį „mėlyniesiems“ teks kautis ne prieš dvylika aukšto lygio žaidėjų, bet prieš 3 milijonus išdidžių kaip gaidžiai lietuvių“, - rašinį baigė prancūzas.
Kad Lietuvos sirgaliai vėl baisiausiai neįsižeistų ant provincialų Šiaulių nuobodulį pieš keletą dienų kiek pažnaibiusio „Liberation“, lieka priminti, jog Prancūzijoje gaidys yra komplimentas ir vienas iš šios tautos simbolių.