Žiūrėkite T.Parkerio komentarą.Prancūzai pirmieji užsitikrino bilietus į Europos čempionato ketvirtfinalį Kaune.
Tačiau dar prieš antrojo etapo Vilniuje kovas T.Parkeris po vieną viešbučio kambariuose aplankė visus savo komandos draugus.
„Tony man pasakė: „Jau dešimt metų, kai aš noriu turėti šį titulą. Šįmet mes esame čia, kad jį pagaliau iškovotume. Bet man reikia visų jūsų paramos. Vaikinai, gerai pailsėkite, nes netrukus tikrai prireiks suolo žaidėjų“, - apie kovingą „Les Bleus“ lyderio nuotaiką Lietuvoje „L'Equipe“ pasakojo Steedas Tchicamboud, vienas iš ištikimųjų T. Parkerio kareivių. - Jis yra nepaprastai motyvuotas. Jam rūpi tik šis tikslas.“
Po vienuolikos metų pertraukos T.Parkeris grįžo į Lietuvą tam, kad pagaliau čia įgyvendintų slaptą savo svajonę.
Kai 2000-ųjų gruodį šaltoje Vilniaus „Ekinstos“ salėje reaktyvinis 188 cm ūgio įžaidėjas įmetė 20 taškų į „Sakalų“ krepšį per R.Saportos taurės rungtynes, net visažinė Palmira nebūtų išpranašavusi tokio jo karjeros skrydžio.
„Prisimenu tas rungtynes šaltoje salėje“, - duodamas išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“ sakė T.Parkeris.
Dabar TP jau turi tris NBA čempiono žiedus (2003, 2005, 2007), buvo išrinktas naudingiausiu NBA finalo serijos žaidėju (2007), ir per sezoną uždirba po 12,5 mln. dolerių, pernai su „San Antonio Spurs“ pasirašęs 50 mln. dolerių ketverių metų sutartį.
Mažasis Prancūzijos princas jau seniai pakerėjo Ameriką, bet iki šiol nepasiekė viršūnės Europoje.
Vienintelis 2005-ųjų Europos pirmenybių bronzos medalis silpnai šildo visus varžovus NBA arenose aplenkti įpratusį „Spurs“ įžaidėją.
Jo karjeros kelyje nuolat maišėsi lietuviai.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ T.Parkeris prisiminė vaikystės laikus, kai per velykinį turnyrą, kurį Prancūzijoje organizavo jo tėvas, jis susipažino su buvusiu Lietuvos jaunių rinktinės kapitonu Mariumi Prekevičiumi.
„Kai buvau mažas, kartais mes pasikeisdavome laiškais“, - patvirtino prancūzas.
Būsimai NBA žvaigždei teko pažinti ir karštą Rolando Skaisgirio būdą, kai 2000-aisiais mažai kam žinomas aštuoniolikmetis kovėsi su Vilniaus „Sakalais“ R.Saportos varžybose.
Tačiau labiausiai T.Parkeriui įstrigo mūšiai su Lietuvos rinktine. Po dvikovų su Šarūnu Jasikevičiumi 2003 ir 2007 metų Europos pirmenybėse ambicingas Prancūzijos rinktinės įžaidėjas buvo priverstas palikti aikštę nuleista galva.
T.Parkeris nekenčia pralaimėti. Po trumpo NBA sezono su „Spurs“ ir skyrybų su amerikiete Eva Longoria jis atvyko į Lietuvą neblaškomas kitų reikalų ir kaip niekuomet gerai pasirengęs.
Prancūzijos rinktinė kol kas laimėjo visas 6 rungtynes, o 29 metų jos lyderis patenka į geriausių Europos čempionato žaidėjų penketukus pagal pelnomus taškus ir rezultatyvius perdavimus.
„Bus tikrai sunku. Mes žaidžiame vieną mačą po kito, o varžovai – vieni už kitus stipresni, - šypsodamasis vakar aiškino T.Parkeris.
- Nenoriu nepagarbiai kalbėti apie kitus, tačiau antrojo etapo grupės tikrai nėra lygios. Tokių rungtynių kaip su Gruzija ar Suomija mums neteks žaisti. Tačiau jau turim vietą ketvirtfinalyje, todėl galėsime daugiau atidaryti savo suolelį. Per rungtynes su lietuviais ir ispanais mes jausime mažiau spaudimo. Svarbiausia dabar – ketvirtfinalis“.
- Tony, į Lietuvą grįžote po vienuolikos metų pertraukos. Ar prisimenate R.Saportos taurės rungtynes 2000-ųjų gruodį , kai dar vilkėjote Paryžiaus klubo aprangą?
- Taip prisimenu. Žaidėme labai mažoje salėje (Vilniaus „Ekinstoje“ - Red.).
Mums tuomet buvo labai sunkios rungtynės („Paris Basket“ pralaimėjo „Sakalams“ 93:102, o aštuoniolikmetis T.Parkeris pelnė 20 taškų – Red.)
Bet iš Lietuvos išsivežiau labai gerus prisiminimus.
Sirgaliai čia visada labai karštai palaiko savo komandą, varžovams sukurdami tikrą pragarą.
Kiekvienos rungtynės Lietuvoje yra gera patirtis.
- „ Lietuva – tai krepšinio rojus“, - 1939-aisiais tvirtino prancūzas Robertas Busnelis, grįžęs iš Europos čempionato Kaune. Ar po 72 metų pertraukos Jūs galėtumėte pakartoti savo tautiečio žodžius?
- Be jokios abejonės.
Lietuva yra ideali šalis tokiam čempionatui, nes žmonės čia tiesiog dievina krepšinį.
Atstovauju Prancūzijos rinktinei nuo 11 metų amžiaus, todėl teko aplankyti daug šalių. Bet Lietuva visada buvo išskirtinė, nes ši šalis dievina krepšinį.
- Lietuvos krepšininkai dažnai neslepia, jog Prancūzijos rinktinė – jiems pati neparankiausia varžovė, nes turi atletiškus ir greitus žaidėjus. Ar galite tą patį Jūs pasakyti apie lietuvius?
- Lietuvos rinktinė demonstruoja labai gerą komandinį žaidimą, labai gražų ir gerą krepšinį su daug perdavimų. Visi lietuviai puikiai pataiko ir gerai supranta krepšinį.
Man tikrai labai patinka žiūrėti, kaip žaidžia lietuviai. Puikiai prisimenu Lietuvos rinktinės mačą su JAV Sidnėjaus žaidynėse.
Tai buvo tiesiog neįtikėtinos rungtynės.
Po to mes patys žaidėme su lietuviais 2003-ųjų Europos čempionato pusfinalyje. Gaila, kad mums nepasisekė ir mes pralaimėjome šią dvikovą, tačiau tai tikrai buvo pačios gražiausios Europos čempionato rungtynės.
- Jums iki šiol gelia širdį dėl šio mačo Stokholme baigties?
- Tai buvo labai skaudus pralaimėjimas. Labai.
Bet mes žaidėme su didžia Lietuvos komanda.
- Prieš Lietuvą per savo karjerą iš viso žaidėte keturis kartus, pasidalindami su varžovais po dvi pergales. 2003-ųjų pusfinalis – įsimintiniausia dvikova?
- Be jokios abejonės, nes tai buvo didis mačas prieš nuostabią Lietuvos komandą.
Ji turėjo Jasikevičių, Štombergą, Šiskauską. Tai buvo didi komanda.
- Jūsų dvikovos su Š.Jasikevičiumi visiems kaitina kraują. Abiejų jūsų karjeros yra visiška priešingybė. Šaras - dievas Europos krepšinyje, Jūs – NBA. Jis keturissyk laimėjo Eurolygą, tapo Europos čempionu. Jūs turite tris NBA čempiono žiedus, bet iki šiol neužkopėte į viršūnę Europoje. Kodėl lietuvio karjera NBA nesusiklostė?
- Manau, kad jo žaidimo stilius geriausiai tinka Europos krepšiniui.
Bet jeigu Jasikevičius atsidurtų „San Antonio Spurs“, jis galėtų labai lengvai žaisti pas mus. Nes mūsų žaidimas panašus į europietišką krepšinį.
Tuomet jis atsidūrė komandoje, kurioje buvo daug individualybių. Indiana nebuvo jo komanda.
Kad pilnai atsiskleistų visas Jasikevičiaus talentas, jam būtinai reikia komandos.
Neabejoju, kad jeigu jis būtų žaidęs San Antonijuje, jį tikrai būtų lydėjusi sėkmė.
Jo perdavimų krepšinis yra idealus Europai.
- Jeigu aš paprašyčiau išvardinti penkias savybes, kurios labiausiai būdingos Lietuvos krepšininkams, ką jūs pasirinktumėte?
- Lietuviai visada žaidžia labai protingai.
Jie inteligentiški, yra labai labai geri metikai, visuomet puikiai žaidžia kartu, turi gerus įžaidėjus.
Ir man dabar labai patinka jaunasis vidurio puolėjas (Jonas Valančiūnas – Red.). Jis tikrai yra neprastas!
- Galbūt vieną dieną su J.Valančiūnu norėtumėte kartu žaisti „Spurs“?
- Kodėl gi ne. Būtų smagu.
- NBA taip pat jau teko susidurti su ne vienu Lietuvos krepšininku. Kuris iš jų paliko didžiausią įspūdį?
- Geriausias lietuvis, kuris žaidė NBA? Aišku, kad Sabonis.
Jis buvo jau karjeros pabaigoje, kai man teko prieš jį žaisti NBA, bet tai legenda. Legenda. Vienas geriausių krepšininkų per visą istoriją.
- Jeigu jums reikėtų sudaryti geriausių Lietuvos krepšininkų penketą, ką į jį įtrauktumėte?
Sabonis, Marčiulionis, Jasikevičius, Šiškauskas ir Štombergas (Visas pavardes T.Parkeris išvardija teisingai ir labai greitai – Red.).
- Šiauliuose buvote savo šeimai išnuomojęs namą, kai ten vyko pirmojo etapo kovos. Kaip jiems patiko lietuviškos gyvenimo sąlygos?
- Taip, buvo ten išnuomojęs vilą. Viskas buvo puiku.
Namo šeimininkas nuostabiai sutiko ir priėmė mano šeimą. Ir tėtis, ir mama šia viešnage buvo labai patenkinti. Ir brolis taip pat.
Gyvenau kartu su komanda viešbutyje, bet buvau nuėjęs jų aplankyti. Viskas ten buvo simpatiška.
Mes buvome puikiai priimti, tai - nuostabus miestas. Praleidome ten nuostabią savaitę ir dar laimėjome visas 5 savo rungtynes. Ar gali būti dar geriau?