Šaknys. Visi mano seneliai gimė Lenkijoje. Mama - Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, atvažiavo į Vilnių mokytis ir liko čia gyventi. Tėvas iš Buivydžių taip pat atvažiavo mokytis į Vilnių, čia ir sutiko mamą.
Mūsų giminė labai plati. Nuolat rengdavome šeimos šventes, tai per Velykas visada bent 30 žmonių suvažiuodavo pas bobutę į Buivydžius. Čia dar be visų tėvo giminių, kurie gyvena Lenkijoje.
Kol su broliu sulaukėme šešiolikos, kiekvieną vasarą važiuodavome į Buivydžius. Ne poilsiauti, o padėti ūkyje. Seneliai turėjo karvių, kiaulių, arklių, vištų, šunų.
Neįsivaizduoju gyvenimo be bobutės. Ji labai išgyveno dėl mūsų, vis norėjo proanūkius pamatyti.
Tikėjimas. Su Darjušu esame krikštyti Buivydžiuose. Ten yra labai graži ir gera bažnyčia, į ją daug žmonių ir iš Vilniaus atvažiuoja. Kiekvieną savaitę vaikščiojome į bažnyčią. Kai yra proga, ir dabar nueiname per šventes.
Mano žmona - rusė ir stačiatikė, bet abu mūsų sūnus pakrikštijome pagal katalikų tradicijas. Mes su Tania apsisprendę gyventi Lietuvoje, todėl vaikai turi būti katalikai. Aš esu ir Darjušo sūnaus Tito krikštatėvis.
Namuose prieš eidamas į rungtynes visada sukalbu maldą. Aš ir žegnojuosi, bet viešai, kai rungtynes rodo televizija, to nedarau. Tikėjimas yra skirtas tau, o ne reklamai.
Smagiausia šventė. Velykos.
Gražiausia Lietuvos vieta. Labiausiai patinka tėvų namai. Pailsėti važiuojame prie ežero. Daug vaikystės dienų praleidome prie Salotės ežero Vilniuje. Prieš porą metų buvome su broliu ten vėl prisiminti jaunystės dienų. Mėgstame ir Žaliuosius ežerus, į Trakus dažnai nuvažiuojame. Man Lietuva visa labai graži.
Geriausias Lietuvos miestas. Vilnius. Labai patinka senamiestis, pasivaikščioti siauromis jo gatvelėmis. Mėgstame su Tania pasėdėti „Stikliuose“ - čia ir graži vieta, ir maistas patinka.
Lietuvos istorijos didvyris. Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Jie vieni dar prieš beveik 80 metų perskrido Atlantą. Jų žygis man ir dabar atrodo labai drąsus.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Aišku, su prezidente ponia Dalia Grybauskaite būtų įdomu susitikti. Dabar tikrai sugalvočiau, ko paklausti, bet nežinau, ar sėdęs kartu prie vieno stalo neprasčiau amo.
Skaniausias lietuviškas patiekalas. Cepelinai. Kai atvažiuojame po ilgos kelionės pas tėvus, visada prašome paruošti šaltibarščių ir cepelinų. Jaunystėje suvalgydavau po kokius šešis, bet dabar jau prisižiūriu, kad nepersivalgyčiau, nes kitą dieną galiu ištinti.
Italijoje nėra visų instrumentų cepelinams gaminti, o ir bulvės ten visai kitokios. Bet Tania bandė porą kartų išvirti ir pavyko. Jie trupėjo dėl kitokių bulvių, bet skonis buvo geras.
Lietuvos sportininko idealas. Arvydas Sabonis. Čia be konkurencijos. Iki šiol galiu tik žavėtis jo talentu.
Nuolat domiuosi, kaip sekasi Virgilijui Aleknai, o dabar vis dažniau stebiu, kaip žaidžia Ričardas Berankis.
Lietuvos krepšinio svajonių penketas. Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis, Darjušas Lavrinovičius, Šarūnas Jasikevičius ir Šarūnas Marčiulionis.
Lietuvos daina. „Trys milijonai“. Čia visų mūsų hitas. Prieš dešimt metų klausydavome SEL, nes mūsų draugai buvo jo gerbėjai. Yra ir „Olialia pupyčių“ porą dainelių, ir „69 danguje“ kelios neblogos.
Lietuviška prekė. Glaistyti šokoladiniai varškės sūreliai. Labai mėgstu ir lietuviškus sūrius.
Penki lietuvio charakterio bruožai. Užsispyrę, truputį pavydūs, turi šaltakraujiškumo, myli krepšinį, dėsningi.
Dešimt lietuviškų žodžių. „Švyturys“ su kepta duona, mama, tėvas, šeima, oras, krepšinis, dvynys, pirkinys, rupūžė, batonas ir kardanas - tik ar tai tikrai lietuviškas žodis?
Lietuviška patarlė. Mano gyvenimo kredo yra vienas rusiškas posakis: „Bez truda i rybki nevytaščiš iz pruda“, kuris išvertus skambėtų taip: „Neįdėjęs darbo ir žuvelės iš tvenkinio neištrauksi.“