Šaknys. Nesu išnagrinėjęs iki kaulų čiulpų, bet, kiek žinau, giminės šaknys yra grynai lietuviškos.
Senelių nesu matęs. Vaikystėje visa šeima dažniausiai susiburdavo pas močiutę - mano mamos mamą. O didžiausi autoritetai šeimoje - abu mano tėvai.
Tikėjimas. Į bažnyčią užsuku tik per šventes. Man atrodo, kad nebūtina ten eiti, svarbiau tikėti savyje.
Dukrelė Greta jau yra pakrikštyta, o Simas laukia savo eilės. Kol žaidžiau užsienyje, sūnaus krikštynas buvo sunkiau organizuoti. Grįžus rungtyniauti į Lietuvą bus paprasčiau.
Smagiausia šventė. Kalėdos. Vaikystėje per šeimos šventes paprastai rinkdavomės pas mamos mamą. Kai suaugau, dažniau renkamės pas mane arba pas brolį.
Gražiausia Lietuvos vieta. Kryžių kalnas. Esu šiaulietis, o Kryžių kalnas yra netoli Šiaulių.
Galima sakyti, turiu ten savo atstovą - mano draugas visada pasiryžęs už mane nuvykti į Kryžių kalną ir ten paprašyti pagalbos Lietuvos rinktinei ar kokį kryželį nuvežti.
Geriausias Lietuvos miestas. Vilnius. Gimtuosiuose Šiauliuose jau seniai negyvenu, o Vilniuje praleidau daug metų. Bet patinka ir kiti Lietuvos miestai.
Sudaręs sutartį su „Žalgiriu“ turėsiu progą geriau susipažinti su Kaunu.
Šiaip visa Lietuva yra pati gražiausia vieta. Niekada jos nekeisčiau į jokią kitą šalį. Į užsienį galiu važiuoti dirbti, bet namus visada norėčiau turėti Lietuvoje.
Lietuvos istorijos didvyris. Vytautas Didysis. Jo laikais buvome pasiekę Juodąją jūrą, mūsų šalis buvo didžiausia.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Neišskiriant vieno, labiausiai norėčiau pasikalbėti su šalies prezidentais. Kiekvieno jų indėlis į šalies istoriją, politiką buvo išskirtinis ir savaip reikšmingas.
V.Adamkus, mano nuomone, buvo mieliausias iš prezidentų. Neseniai Lietuvos rinktinę aplankiusi D.Grybauskaitė irgi paliko gerą įspūdį.
Skaniausias lietuviškas patiekalas. Šaltibarščiai. Labiau patinka tiršti, su trupučiu rūgpienio ar grietine.
Sugadinti šaltibarščių juos ruošiant beveik neįmanoma, tad jie visada skanūs. Nesvarbu, kas ruošia - žmona, mama ar močiutė. Štai valgiau šaltibarščius kavinėje Palangoje - irgi buvo skanu.
Lietuvos sportininko idealas. Virgilijus Alekna. Toks turi būti sportininkas - tvirtas vyras iš stuomens ir liemens. Jis labai daug pasiekė, nešmėžuoja žurnaluose, visi jį gerbia.
Lietuvos svajonių krepšinio penketas. Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis (šie du - be jokių abejonių), Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Iš dabartinių: Šarūnas Jasikevičius ir Ramūnas Šiškauskas. Jie ne tik puikūs krepšininkai, bet ir stiprios asmenybės.
Lietuvos daina. Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“. Krepšininkams, sportininkams ši daina yra kažkas tokio... Ji negali atsibosti, bus tokia pat amžina kaip ir „Queen“ kūrinys „We Are the Champions“. Dažnai klausau lietuviškos muzikos, ypač rungtyniaudamas užsienyje, kai ilgesį namams jaučiu labiausiai.
Lietuviška prekė. Gintaras ir visi pinti daiktai - pavyzdžiui, krepšeliai, baldai. Lietuviai yra nagingi pynėjai.
Penki lietuvio charakterio bruožai. Pavydus (kai kitiems sekasi, lietuviui nesmagu), savanaudis (išvažiuodami iš Lietuvos dažnai sako: „Ką ji man davė?“, bet retai paklausia savęs: „Ką aš jai daviau?“), vieningas (ištikus rimtai bėdai šalis susivienija), darbštus (lietuvius tikrai dažnai giria už šią savybę), kuklus (lietuviai nėra išsišokėliai, gal tokie esame nuo Sovietų laikų?).
Dešimt lietuviškų žodžių. Lietuva, mama, žmona, vaikai, tėvynė, žvejyba, gamta, sveikata, laimė, sėkmė.
Lietuviška patarlė ar posakis. „Nereikia mokyti kitų gyventi, reikia gyventi taip, kad kiti norėtų gyventi kaip tu.“ Prisimenu, kaip pats skaldydavau moralus į kairę ir dešinę draugams lyg būčiau jų tėvas. Bet geresnis pavyzdys yra ne garsūs žodžiai, o tylūs darbai.