„Maestro, muzika...“, - savo rašinį po mačo, kurį lietuviai laimėjo 84:75, skambiai pavadino championat.com svetainės korespondentas Jevgenijus Nikolajevas.
Jis įsitikinęs, kad arbitrai čempionate padarė ne vieną klaidą, tačiau dvikovoje tarp Lietuvos ir Vokietijos rinktinių jie klydo tik lietuvių naudai.
„Man labai nesinorėjo, kad dvikova su lietuviais Dirkui Nowitzki būtų tapusi paskutiniąja Vokietijos rinktinėje. Žmogus, savimi konkrečioje sporto šakoje įkūnijantis visą vokiečių naciją, turėtų pasitraukti tarptautinėje arenoje pasiekęs šlovės zenitą. Tačiau Dirko gulbės giesmė buvo kitokia“, - samprotauja Rusijos žurnalistas.
Jo žodžiais, D.Nowitzki visą mačą su lietuviais kovėsi kaip Chuckas Norrisas (garsus kovinių filmų aktorius - Red.) - praleidęs smūgį (o jų, ruso žodžiais, buvo nesuskaičiuojama gausybė), jis tik papurtydavo galvą ir vėl mesdavosi į mūšį.
Po gausybės komplimentų D.Nowitzki rusas teigia:
„Didžiausia gyvenimo neteisybė buvo ta, kad Maestro (D.Nowitzki - Red.) numušė ne baltų šauliai. Flagmaną, o su juo ir visą vokiečių eskadrilę, ant žemės nuleido arbitrai.
Jų ciniška niekšybė į akis krito ne iškarto. Tačiau išanalizavus jų švilpukus situacijose „ant ribos“, padėjusius šeimininkams išlaikyti favoritų statusą, tendencingumas tapdavo lengvai pastebimas.“
„Nežinau, ar tokį teisėjų požiūrį suformavo tūkstantinės sirgalių minios spaudimas, ar šeimininkams nuolaidžiavo patys arbitrai, bet tai buvo aiškiai juntama. Tokiais momentais skaudžiausia buvo žiūrėti į Dirką: mannschaft (Vokietijos rinktinės vokiškas pavadinimas - Red.) kapitonas priėmė visą ugnį, tačiau jo pasiaukojimo aktai taip ir liko nepastebėti“, - dėstė korespondentas.
Tiesa, vėliau, tarsi užglaistydamas kritiką, rusas nepagailėjo pagyrų puikiai pasirodžiusiai Lietuvos ekipai.
„Tačiau dieną, kai Dirkas Nowitzki stovėjo ant atsisveikinimo su tarptautiniu krepšiniu ribos, jo varžovai privalėjo laimėti švariai, be teisėjų nuodų priemaišų“, - reziumavo rusas.