„Sveikas, Marka, tai vis dėlto grįžai, – išvydęs Kauno viešbučio „Perkūno namai” sode sėdintį komandos draugą džiaugsmingai pasveikino Paulius Jankūnas. – Kaip laikaisi? Viskas gerai?”
31 metų 207 cm ūgio M.Petravičius savaitę praleido Kauno klinikose, kurių medikai mėgino nustatyti mikroembolijos priežastį – būtent ši reta plaučių liga privertė aukštaūgį pasitraukti iš rinktinės vos pradėjus kovas Europos čempionate.
Tačiau penktadienį krepšininkas jau paliko ligoninės palatą, o vakar prisidėjo prie mūsų šalies rinktinės, per atkrintamąsias varžybas iš Vilniaus persikėlusios į Kauną.
Ketvirtfinalyje lietuviai šiandien susikaus su Makedonija.
– Marijonai, vėl esate Lietuvos rinktinėje, nors vis tiek negalėsite jai padėti aikštėje, nes liga dar nepasitraukė.
– Jaučiuosi normaliai ir norisi būti su komanda.
Vis tiek visas Lietuvos rinktinės rungtynes žiūriu per televizorių, todėl geriau būti su komanda negu gulėti lovoje. Tada sunkiau psichologiškai.
– Dalyvausite ir rinktinės treniruotėse. Galbūt ir pats po truputį mėginsite sportuoti?
– Būsiu su komanda visą laiką, bet pats sportuoti kol kas negaliu.
Aišku, pabėgioti norisi, bet negalima. Ta mano liga keista, nes nejaučiu jokio skausmo.
Anksčiau esu patyręs traumų, bet visada žinojau, kodėl negaliu žaisti, nes ką nors jausdavau.
Dabar vis turiu sau priminti, kad sportuoti man negalima.
– Ar nebuvo minčių skristi į Ameriką, kur jūsų žmona Bernadette netrukus turėtų gimdyti?
– Buvo, bet dabar negaliu net skraidyti, nes pakilus keičiasi slėgis.Pati pirmoji mano mintis buvo skristi pas žmoną, bet man negalima keliauti.
– Ar išėjęs iš ligoninės turite daryti kokias nors procedūras?
– Dabar svarbiausia – ramybė. Be to, kasdien pats į pilvą susileidžiu vaistų.
Spalio pradžioje vėl keliausiu pas medikus, kad jie pažiūrėtų, kaip man sekasi sveikti.
– Ar būdamas ligoninėje palaikėte ryšį su rinktine?
– Susirašinėdavome trumposiomis žinutėmis. Bet aš žinau, kokia rutina įsuka per čempionatus ir kaip krepšininkams reikia susitelkti, todėl su jais daug nebendravau.
Puikiai žinau jų kasdienybę. Jiems reikėjo galvoti apie žaidimą, apie savo darbą.
Ligoninėje dėmesio man tikrai netrūko.
Aplankė rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, komandos gydytojai, Lietuvos krepšinio federacijos vadovai.
Per televizorių žiūrėjau ne tik Lietuvos rinktinės rungtynes, bet ir bandžiau sekti visą čempionatą.
Aišku, buvo sunku gulėti lovoje, o ne pačiam žaisti, bet negali paisyti vien savo bėdų, reikia žiūrėti į priekį.
– Ar patiko Lietuvos rinktinės žaidimas?
– Komanda vis labiau įsivažiuoja, todėl smagu, kad žaidžiame vis geriau.
– Ar nebaugu, kad dėl ligos kitą sezoną niekas nepasiūlys jums darbo?
– Neskubinu šių reikalų. Dabar man svarbiausia susitvarkyti sveikatą, o kaip bus dėl sutarties, matysime.