Sunku. Sunku kažką išmintingo parašyti. Sunku ir užmigti bus. O gal net nepavyks...
Galvoje bumsi kamuolys, gaudžia tribūnos, tiksi atakai paskutinės sekundės. Pralaimėjimas.
Apmaudu. Pralaimėjome taip netikėtai ir taip skaudžiai, kad norisi rėkti. Šaukti tamsioje naktyje, kol balso stygos trūks.
Tačiau ašaros stringa gerklėje, ir išsirėkti neišeis. Gal ir gerai, nes rytoj mano ir visų jūsų balsų prireiks palaikant Lietuvos rinktinę.
Juk nenusisuksite nuo rinktinės dėl šio pralaimėjimo, tiesa? Privalome palaikyti. Kartu. Iki pabaigos!
Kaip jau spėjau pasakyti „karštame“ (iškart po rungtynių duotame) interviu, prisiimu atsakomybę, ir komandos vardu atsiprašau visų gerbėjų, kuriuos nuvylėme.
Taip pat noriu paprašyti visų Lietuvos krepšinio gerbėjų ateiti į Kauno „Žalgirio“ areną palaikyti mūsų rinktinės dvikovoje su Slovėnijos krepšininkais. Ateikite ir palaikykite taip, kaip tai darėte iki šiol vykusiose rungtynėse. Labai to prašau iš visos širdies. Mes privalome likti vieningi!
Daugeliui krepšinis yra tik žaidimas, tačiau mums jis reiškia kur kas daugiau. Ir mūsų laisvė, ir mūsų tikėjimas geresne ateitimi buvo kažkiek siejamas su krepšiniu. Dabar esame nepriklausomi, rengiame Europos krepšinio čempionatą, parodykime tiek rinktinei, tiek pasauliui, jog esame vieningi iki pabaigos. Mes tai galime!
Čempionatas nesibaigė. Kova dėl galimybės žaisti olimpinėse žaidynėse - taip pat. Todėl raginu ateiti ir palaikyti mūsų vyrus taip, kaip tai darėte iki šiol! O tuo mes tikrai stebiname pasaulį.
Dalį rungtynių stebėjau būdamas tarp aistruolių su Tomu Balaišiu - Sėkla priešakyje. Kūnu bėgiojo šiurpuliukai, dalyvaujant tame beprotiškame palaikyme. Esu jautrus žmogus, todėl akys drėko nuo susijaudinimo, matant tokias pastangas įkvėpti vyrus. Mes turime didžiuotis tuo, kad mokame būti vieningi. Na, kol kas tik per krepšinio rungtynes. Tačiau tikiu, jog ateityje tai peraugs į kažką didingesnio. Ir tapsime geresni vieni kitiems ne tik per Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes. Aš tuo tikiu!
Būdamas rinktinės vadovu jaučiu labai didelę atsakomybę, ir suprantu, kad dar didesnė atsakomybė slegia trenerių štabą bei žaidėjus. Tačiau reprezentuodami Lietuvą mes esame Jūs. Mes reprezentuojame visus! Ir mokslininkus, ir verslininkus, ir mokytojus, ir studentus, ir fizikus, ir matematikus, ir inžinierius, ir vadybininkus. Vyrai kaunasi už visus iki vieno. Taip, kaip Jūs palaikote - visus iki vieno.
Labai noriu, kad patektume į olimpines žaidynes, vyksiančias kitais metais Londone. Žinau, kad to trokšta ir vyrai, ir treneriai, ir visa Lietuva. Tai mūsų visų tikslas!
Todėl darkart labai prašau ateiti palaikyti mūsų vyrų lemiamose dvikovose.
Iš anksto dėkoju, Jūsų Antanas