Įtraukė psichologinis liūnas
R.Paulauskas: „Man - šokas. Tai sunkiai suvokiama. Tikrai niekas nesitikėjome, kad įklimpsime į tokį psichologinį liūną. Lemiamais momentais žaidėjams pradėjo drebėti rankos, jie nebematė, kas vyksta aikštėje. Makedonai nuo mūsiškių galvų nusiimdavo kamuolius. O tokiais momentais varžovai, lyg tyčia, ėmė ir pataikė neįtikėtiną metimą. Lietuviai pateko į gilią psichologinę duobę. Kita vertus, negalime kaltinti vien psichologijos. Galbūt mūsų komanda pernelyg laikėsi numatytos dažnos žaidėjų rotacijos, bet kokia kaina stengėsi primesti didžiulį žaidimo tempą. Kai tai nepavyko, lietuviai sutriko.“
Š.Sakalauskas: „Didelis noras sužibėti, psichologiniai niuansai lietuviams padarė meškos paslaugą. Keista, kad mūsų komanda po pakiliai praėjusio Vilniaus etapo sužaidė vienas blogiausių rungtynių čempionate. Atrodė, kad rinktinė jau įsivažiavo, žaidėjai išlaisvėjo. Vis dėlto jie žaidė jau 9-tas rungtynes pirmenybėse. Tačiau įtampa, atsakomybė padarė savo. Manau, kad mūsų komandos treneriai atliko varžovų analizę. Jie juk nesakė krepšininkams, kad šie nesiveržtų link krepšio, o mėtytų iš toli. Tačiau maksimaliais įtampos momentais žaidėjai aikštėje ima elgtis intuityviai. Trenerių jiems diegta informacija ima ir užsiblokuoja. Tokio žaidimo blogumas tas, kad net komandos partneriai nebežino, kaip žaidėjas pasielgs vieną ar kitą akimirką. Kodėl paskutinę minutę pirmaudami 4 taškais praradome 2 kamuolius iš eilės? Tokio lygio komandai tai nebūdinga.“
Varžovai - parankiausi, žaidimas - prasčiausias
R.Paulauskas: „Net ir po tokių rungtynių neatsisakau nuomonės, kad makedonai buvo parankiausi varžovai iš visų įmanomų ketvirtfinalyje. Pagal sudėtį, pagal žaidėjų potencialias galimybes. Žinoma, po fakto mes visi gudrūs, bet natūraliai kyla klausimas: jeigu lietuviams nekrito, kodėl jie nedraskė gynybos ir nerinko taškų kitais būdais - mūsų komanda metė tik 8 baudas. Kodėl nesugebėjome išbauduoti vieno varžovų lyderių Pero Antičiaus? Makedonai mūsų rinktinei visiškai neleido išpildyti jos mėgiamo derinio „du prieš du“. Jie sąmoningai atsitraukdavo nuo mūsų sunkiojo puolėjo, dažniausiai Dariaus Songailos, kad galėtų sutrukdyti mūsų „pick'n' rolllui“.“
Š.Sakalauskas: „Makedonai jautėsi taip, kaip lietuviai iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. 1992-aisiais Barselonos olimpiadoje, 1995-ųjų Europos čempionate ar 1996-aisiais Atlantos žaidynėse mūsų jaunos komandos neslėgė įtampa. Niekas nereikalavo didžiulių pergalių, todėl komanda jas ir pasiekė. Europos pirmenybėse Lietuvoje panašiai žaidžia makedonai.“
Olimpiada - šansas reabilituotis
R.Paulauskas: „Komandai bus labai sunku nusiraminti. Dauguma mūsų žaidėjų naktį turbūt neužmigs, bet dabar visą dėmesį reikia sutelkti savianalizei. Komanda privalo susitelkti likusioms rungtynėms ir pakovoti dėl kelialapio į olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Rinktinė čempionatą turi užbaigti svarbia pergale.“
Š.Sakalauskas: „Aš lieku optimistas. Lietuvos rinktinė turi stuburą. Vyrai privalo susitelkti ir pasiekti tai, kas dar neprarasta. Jei pavyks užimti 5-ąją vietą, o vėliau ir patekti į 2012 metų olimpiadą, turėsime šansą atsitiesti. Po metų Londone mūsų rinktinės nebeslėgs įtampa ir, tikėtina, jai pavyks reabilituotis.“