Bet prieš tai dar įvyks antrosios galimybės mačas. Pusfinalyje dėl 5-8 vietų ir kelialapio į olimpinį atrankos turnyrą susigrums slovėnai ir lietuviai.
Slovėnija - Lietuva
Žaisti vos pralaimėjus itin svarbų mačą būna nepaprastai sunku, todėl per tokias rungtynes kaip šios daugiau lemia ne taktika ar žaidėjų meistriškumas, o psichologija.
Nėra jokių abejonių, kad prastesnė nuotaika yra Lietuvos stovykloje. Slovėnai trečiadienį buvo aiškūs autsaideriai ir pralaimėjo rungtynes, kurias laimėti turėjo minimalias galimybes. Tuo tarpu lietuviai buvo favoritai ir šiandien krepšininkai greičiausiai į aikštę eis po bemiegės nakties.
Europos čempionate Lietuvos rinktinė žaidžia daug geriau negu Slovėnijos. Įprastomis aplinkybėmis lietuviai su slovėnais greičiausiai neturėtų vargo, tačiau po ketvirtfinalio išgyvenimų viskas yra kur kas sudėtingiau.
Įžvalga. Lietuvos rinktinė sugebės susikaupti ir įrodys savo pranašumą.
Prancūzija - Graikija
Prancūzija. Prancūzijos rinktinė nebijojo Graikijos komandos, o galbūt net norėjo kaip tik su ja susitikti ketvirtfinalyje ir atsiskaityti už visas Tony Parkerio kartos patirtas skriaudas (apie tai bus žemiau).
Dėl to per paskutines antrojo etapo rungtynes su ispanais treneris Vincent‘as Collet paliko ant suolo Tony Parkerį bei Joakimą Noah ir dėl to sulaukė visiškai nepelnytų daugelio lietuvių kaltinimų negarbingu elgesiu.
Triuškinamas pralaimėjimas gali atsisukti prieš prancūzus, nes nesėkmės net ir nieko nelemiančiose rungtynėse veikia žaidėjų mintis. Juolab Prancūzijos komandos, kuri šiame amžiuje pralaimėjo didžiąją dalį svarbiausių savo mūšių.
Kita vertus, drausmingas žaidimas abiejose aikštės pusėse, trenerio nurodymų vykdymas ir T.Parkerio individualus meistriškumas gali nusverti psichologines problemas.
Graikija. Ilias Zouros sukūrė nedidelę Panagiočio Giannakio komandos kopiją - graikai žaidžia labai panašiai kaip tada, kai 2005-aisiais tapo Europos čempionais. Tačiau ne veltui sakoma, kad kopija visada būna prastesnė už originalą, o I.Zouro užduotį dar prieš čempionatą apsunkino tai, kad iš rinktinės pasitraukė daugelis geriausių graikų krepšininkų.
Patikimai gintis graikams visgi pavyksta - sena ir laiko patikrinta mokykla niekur nedingo. Bet puolant labai trūksta ryškių asmenybių, ypač įžaidėjo pozicijoje, kurioje rungtyniauja gana statiški, veržlumo stokojantys, prastai iš toli atakuojantys ir lyderių savybėmis nepasižymintys Nikos Zisis bei Nikas Kalathis.
Trūkstant atlikėjų, treneris neturi galimybių keisti taktiką, ir nors į puolimo smaigalį išstumiami visi aikštėje pasirodantys krepšininkai, kad sėkmingai pabaigtų atakas, jiems neretai pritrūksta individualaus meistriškumo.
Senos sąskaitos. Šiame amžiuje prancūzai ir graikai jau sužaidė dvejas rungtynes, kurios iš atminties neišsitrins dešimtmečius. 2005 m. Europos čempionato pusfinalyje graikai įveikė prancūzus 67:66 po turbūt ilgiausios žemyno krepšinio istorijoje paskutinės minutės. Per ją treneriai panaudojo visas minutės pertraukėles, komandos žygiavo nuo vienos baudos metimų linijos prie kitos, o sudrebėjus Tony Parkerio ir Antoine‘o Rigaudeau rankoms graikai įvykdė neįmanomą misiją - laimėjo, nors likus žaisti 40 sek. dar buvo atsilikę 55:62.
Užpernai graikai pakišo prancūzus po ispanų volu. Paskutinėse antrojo etapo rungtynėse graikai tyčia pralaimėjo prancūzams 69:71 (lemiamą dvitaškį įmetė Nando De Colo) ir taip išvengė ketvirtfinalio akistatos su pagrindiniais čempionato favoritais. Puikiai pasiruošę prancūzai tada pralaimėjo ispanams (tai buvo vienintelis jų pralaimėjimas per visą turnyrą), o Jono Kazlausko treniruoti graikai nužygiavo iki bronzos.
Nelabai seniai šioms komandoms teko žaisti ir ketvirtfinalio rungtynes. Per 2006 m. pasaulio čempionatą šiame etape graikai pranoko prancūzus 73:56.
Įžvalga. Prancūzai - favoritai, bet jei graikai sugebėtų neleisti varžovams nutolti daugiau nei poros metimų atstumu, paskutinę minutę jie turėtų didelį psichologinį pranašumą.
Rusija - Serbija
Rusija. Rusijos rinktinė vienintelė į Kauną atvyko Europos čempionate nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo. Be to, ji ketvirtfinalį pasiekė būdama mažiausiai taškų praleidžianti turnyro komanda (vid. 63,6), todėl daugiausia yra giriama už gynybą.
Baržovams daugiausia problemų kyla, kai rusai pradeda dviese spausti kamuolį turintį krepšininką. Mažiau patyrę ar geru driblingu nepasižymintys žaidėjai dažniausiai sutrinka ir kamuolys tampa lengvu ilgarankių Andrejaus Kirilenkos, Viktoro Chriapos ar Vitalijaus Fridzono grobiu.
Pulti rusams geriausiai pavyksta tada, kai jie padidina tempą. Ilgai žaisti greitai trūksta jėgų, o lėtas pozicinis puolimas ko gero apskritai netinka rusų charakteriui, todėl krepšininkai ieško individualių sprendimų. Keli tradiciniai lyderiai jų randa rečiau nei norėtų treneris Davidas Blattas, tačiau Vilniuje komandos gelbėtoju tapo Aleksejus Švedas. Jis pirmajame etape įmesdavo 6,2 taško, o antrajame žaidė dukart rezultatyviau ir pelnydavo 13,7 taško.
Serbija. Palyginti su praėjusiu Europos čempionatu, nepasikeitė nei Serbijos rinktinės treneris, nei žaidėjų branduolys. Krepšininkai per dvejus metus įgijo patirties, labiau subrendo, todėl buvo galima manyti, kad Lietuvoje ši komanda žais dar solidžiau negu Lenkijoje, kur laimėjo sidabro medalius.
Tačiau taip neatsitiko, ir užpernai aukštai pakilusiems „ereliams” šįkart plačiai išskleisti sparnų nepavyksta. Greičiausiai dėl to, kad padidėjusią savo vertę pajutę krepšininkai trenerio Dušano Ivkovičiaus nurodymus vykdo ne taip drausmingai kaip tada, kai dar nebuvo tapę žvaigždėmis. Dabar jie daugiau remiasi individualiais veiksmais ir dėl to turi rimtų problemų varžydamiesi su darniau žaidžiančiomis komandomis.
Serbija turi ir kitokių problemų. Atvykus į Kauną pirmąją treniruotę tik iš šalies stebėjo nugaros skausmų kamuojamas Aleksandaras Rašičius, o pratyboms dar nesibaigus pas gydytojus nušlubavo ir Nenadas Krstičius.
Senos sąskaitos. Jokių svarbių. Kapstant toli galima prisiminti SSRS ir Jugoslavijos dvikovas, bet pastaruosius pusantro dešimtmečio Serbijos krepšinis yra visa galva pranašesnis už Rusijos (nepaisant 2007-ųjų Rusijos išimties ir praėjusio dešimtmečio vidurio Serbijos krizės), todėl visos kalbos apie senas sąskaitas yra dirbtinės. Užpernai serbai įveikė rusus Europos čempionato ketvirtfinalyje (79:68; serbai į visus klausimus atsakė 20:4 laimėdami antrąjį kelinį), bet tai buvo akivaizdaus favorito pergalė prieš akivaizdų autsaiderį.
Įžvalga. Serbai taip ir netaps komanda, o pavienių veiksmų pergalei neužteks.