Mokytojas, informacinių technologijų specialistas Markas Rakauskas rašo: „Lietuva yra Lietuva, ir jos Krepšinis visada bus mūsų Krepšinis, o kiekvienas toks pralaimėjimas tik sustiprina ir pasaldina būsimas pergales.
Neužmirškit to ir gerbkit mūsų rinktinę.
Jei nebus pralaimėjimų, mes nemokėsim džiaugtis pergalėmis“.
Iš Mindaugo Staišūno atėjo toks laiškas: „Nuoširdus Ačiū Lietuvos rinktinei.
Po rungtynių daug nuomonių, daug kalbų. Medaliai, pergalės ir kiti dalykai, net nepastebime kaip vyrai kovojo, atidavę visą save. Žmonės palaikė, bet tuo pačiu ir spaudė vyrus.
Taip, jie profesionalai, bet juk žmonės. Lietuvoje nusistovėjęs stereotipas, jog jei blogai - tai palaidoti, jei geria - nešioti ant rankų. Bet reiktų pradėti keistis.
Šiek tiek buvo galima pastebėti spaudimo pasekmes paskutiniame mače su Makedonija. Trūko mėgavimosi žaidimu, bet čia tik mano nuomonė. Vyrams galime pasakyti tik labai Ačiū, už padovanotas pergales, akimirkas, nepaprastą adrenaliną, ir atiduoti pagarbą bei nusilenkti.
Dar žaisime, laukia Slovėnijos rinktinė, reikia žaisti ir kautis, kaip kad tai darėme iki šiol, nes nei vienų rungtynių nebuvo, kada ankščiau nuleidome rankas, o tai ir yra svarbiausia. Reikia nepamiršti, jog už ketvirtfinalio borto liko daug stiprių komandų, kitos net į antrą etapą nepateko, o mes nuveikėme daug, gal kiek pritrūko Fortūtos, bet nebesigręžiokime atgal. Treneriai ir žaidėjai pasimokys iš klaidų, jeigu tokių buvo, ir viskas bus gerai. Ar pergalė, ar pralaimėjimas, visada būna iš ko mokytis. Ačiū mūsų Lietuvos krepšinio rinktinei“.