Jis visada kitoks. Tarp Europos krepšinio čempionato žvaigždžių 31 metų P.Gasolis spindi kitaip.
Filantropas, operos mėgėjas, daugiakalbis, buvęs medicinos studentas – Ispanijos rinktinės vidurio puolėjo žaidimas įvairus ir nugludintas kaip ir jo skonis.
Koks dar krepšininkas savarankiškai mokosi prancūzų ir italų kalbų, žiūri ne Holivudo, o dokumentinius filmus, groja klasikinę muziką savo elektroniniu pianinu, skaito istorinius romanus?
Jis tarp čempionato rungtynių pasakoja, kaip svarbu būti Jungtinių Tautų Vaikų fondo UNICEF geros valios ambasadoriumi ir remti vaikus, sergančius AIDS.
O pasirodęs krepšinio aikštėje P.Gasolis tampa neprilygstamas – Europos pirmenybėse Lietuvoje jis renka po 20,3 taško ir atkovoja po 7 kamuolius.
Padaręs savo darbą 213 cm ūgio milžinas padeda kamuolį į šalį ir vėl tampa jautrus kitiems.
„Lietuvos rinktinės pralaimėjimas mane nuliūdino”, – pareiškė 31 metų ispanas po tos nelemtos Lietuvos krepšininkų nesėkmės turnyro ketvirtfinalyje makedonams.
Nematomas, bet stiprus ryšys su lietuviais Ispanijos rinktinės ir NBA klubo „Los Angeles Lakers” žvaigždę sieja daug metų.
Europos pirmenybėse kalbėdamasis su „Lietuvos rytu” P.Gasolis negailėjo šiltų žodžių visų Lietuvos krepšinio kartų žaidėjams.
– Jūsų pirmoji tikra pažintis su Lietuvos krepšiniu įvyko prieš 10 metų, kai Š.Jasikevičius atvyko rungtyniauti į Barseloną. Kokie prisiminimai liko iš to sezono? – „Lietuvos rytas” paklausė P.Gasolio.
– Nuostabūs. Tai buvo gera komanda ir reikia pripažinti, kad Šaras man labai padėjo. Jis – nuostabus kamuolio perdavėjas, nuostabus įžaidėjas. Jis padėdavo man pelnyti daug lengvų taškų. Buvo gera su juo žaisti, pažinti jį. Nuo tada tapome draugais.
Turėjome galimybių susitikti ir rungtyniaudami NBA, kai jis porą metų žaidė „Indiana Pacers” ir „Golden State Warriors” klubuose. Be to, mūsų keliai vis susikirsdavo ir per nacionalinių komandų varžybas.
– Kaip Šaras pasikeitė per dešimt metų?
– Jis tapo labiau subrendęs. Laikas bėgo, jis vedė, paskui išsiskyrė. Susilaukė dukrelės. Jis augo kaip asmenybė, tapo vyresnis.
Įspūdinga matyti, kaip artėjant krepšininko karjeros pabaigai jis vis dar turi tiek aistros aikštėje. Jam labai rūpi tai, ką jis daro nacionalinėje komandoje. Mane tai žavi.
– Kaip Šaras jums atrodo šiame Europos čempionate?
– Beveik toks, kaip pastaruosius dešimt metų. Puikus kamuolio perdavėjas, žaidimo du prieš du žinovas, nuostabus metikas.
Šaras – išskirtinis žaidėjas. Privalai būti labai susikaupęs ir budrus, nes jis bet kurią akimirką gali nuspręsti, kur nori nusiųsti kamuolį, o tai yra pavojinga.
– Augdamas tikriausiai matėte, kaip Madride rungtyniauja Arvydas Sabonis. Kokią įtaką jo žaidimas jums darė jaunystėje?
– A.Sabonis visada buvo viena didžiausių žvaigždžių Europoje. Jis ilgus metus buvo išskirtinis žaidėjas.
Neturėjau tiek daug progų matyti, kaip jis rungtyniauja Ispanijoje, nes buvau labai jaunas. Tačiau žaidžiau prieš jį keletą kartų NBA, kai jis rungtyniavo Portlande.
Be to, mes turėjome tą patį agentą Arturo Ortegą. Kai dar žaidžiau Ispanijoje, jis man padovanojo A.Sabonio marškinėlius su autografu – tai buvo išskirtinė dovana.
A.Sabonis labai daug nuveikė dėl krepšinio ir sporto.
– Dabar Lietuva turi savo naują Sabonį – Joną Valančiūną. Kokia jums atrodo šio vaikino perspektyva?
– Iki šių metų niekada nebuvau jo regėjęs. Per kontrolines rungtynes šią vasarą ir Europos pirmenybėse pamačiau jį pirmą kartą. Jis dar labai jaunas, bet yra puikaus ūgio, jo judesiai puikūs. Dar sustiprės fiziškai ir psichologiškai. Matau jį kaip labai svarbų žaidėją ateityje.
– Kai kuriems NBA apžvalgininkams J.Valančiūno žaidimo stilius primena Pau Gasolio. Kaip jums atrodo?
– Kai kurių panašumų yra. Jis – lieknas ir atletiškas. Jo krepšinio įgūdžiai yra geri, jis sugeba pataikyti ir pasižymi gerais judesiais baudos aikštelėje.
– Po kontrolinių rungtynių, iškart po finalinės sirenos, nuskubėjote prie pirmoje tribūnų eilėje mačą stebėjusio Lino Kleizos ir šiltai pasisveikinote. Esate draugai?
– Taip. Jis – labai geras žaidėjas. Deja, jo nėra šiame Europos čempionate. Akivaizdu, kad su juo Lietuvos rinktinė būtų buvusi stipresnė ir būtų pasiekusi daugiau.
Esu prieš L.Kleizą rungtyniavęs keliskart. Man malonu paspausti jam ranką kiekvieną kartą, kai sutinku jį skirtingose pasaulio vietose.
– Neįtikėtina, kad du broliai – jūs ir Marcas – žaidžia kartu tokiu aukštu lygiu. Du brolius Lavrinovičius turi ir Lietuva. Ar atskiriate, kuris jų yra Darjušas, o kuris Kšyštofas?
– Ne. Tik žinau, kad vienas jų turi tatuiruotę ir pagal tai juos galima atpažinti aikštėje.
Tačiau šiaip niekada jų neskyriau. Pora mano rinktinės draugų iš Madrido „Real” žaidė sezoną su vienu brolių (Darjušas Lavrinovičius 2009–2010 m. sezoną rungtyniavo Madrido „Real” komandoje), tad jį atpažįsta.
Sutinkant juos per metus po du ar tris sykius to padaryti nėra jokių šansų.
– Per pirmąsias svarbias savo karjeros rungtynes su Lietuva įmetėte 36 taškus, atkovojote 12 kamuolių, bet Ispanija neatsilaikė. Kokių įspūdžių jums liko apie 2003 metų Europos pirmenybių finalą?
– Lietuva tada turėjo beprotišką komandą. Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas tais metais žaidė nuostabiai. Taip pat ir broliai Žukauskai (iš tiesų Eurelijus ir Mindaugas Žukauskai nėra broliai. – Red.). Dar buvo ir Arvydas Macijauskas – kitas didis krepšininkas.
Lietuva turėjo tikrai gerą komandą ir įvyko tai, dėl ko mes labai nerimavome. Stengėmės, bet lietuviai žaidė tikrai gerai ir laimėjo.
– Pastaraisiais metais Lietuvos ir Ispanijos rinktinės kiekvieną vasarą sužaidžia po keletą kontrolinių ar oficialių rungtynių. Ar neatsibosta žaisti prieš tą pačią komandą?
– Ne, man visada smagu žaisti su Lietuva. Jūsų šalis visais laikais turi daug talentingų žaidėjų, kurie myli krepšinį kaip ir aš.
Lietuvos aistruoliai yra neįtikėtini ir visada palaiko savo komandą nekreipdami dėmesio į rezultatą. Aš tai labai vertinu.
– Ne visi jūsų kartos žaidėjai veržiasi atstovauti savo šalių rinktinėms. Dėl kokių priežasčių jūs kone kasmet pasibaigus ilgam NBA sezonui užsivelkate nacionalinės komandos aprangą?
– Man patinka kovoti už savo šalį. Tai yra išskirtinis dalykas. Turime gerą komandą ir reikia naudotis proga, kurią tau pasiūlo gyvenimas. Man būna liūdna, kai nežaidžiu nacionalinėje komandoje. Kai mano draugai treniruojasi, dirba ir kaunasi, o manęs nebūna su jais.
Stengiuosi kiek galiu suvokdamas, kad pasiekus šį karjeros tašką man liko ne tiek jau daug sezonų ir ne tiek jau daug gerų rungtynių.
– Prieš dvejus metus Europos pirmenybėse Lenkijoje Ispanijos rinktinė pakeitė viešbutį, nes lovos buvo per trumpos. Ar jums patogu Lietuvoje?
– Taip, visai neblogai. Vilniuje viskas buvo gerai, Panevėžyje neblogai. Šiame Kauno viešbutyje jau gyvenome, kai žaidėme kontrolines rungtynes rugpjūtį – tad irgi viskas gerai.
Tada Lenkijoje ne tik dėl lovų buvo susidariusi tokia padėtis, kad nusprendėme keisti viešbutį. Bet šiais metais Lietuvoje viskas gerai.
– Ar bendraudamas su lietuviais išmokote kokių nors žodžių?
– Žinau blogų žodžių, kuriuos Šaras įprastai vartodavo, kai žaidėme Barselonoje kartu su Artūru Karnišovu.
Piz... Bl... Žinau ir vieną dar blogesnį žodį, bet gal jį pasakysiu kada nors vėliau. (Juokiasi.)
P.Gasolio karjera
Gimė 1980 metų liepos 6 dieną Barselonoje.
Žaidė „Barcelona” (1998–2001 m.), „Memphis Grizzlies” (2001–2008 m.), „Los Angeles Lakers” (nuo 2008 m.).
Laimėjimai žaidžiant klubuose: Ispanijos čempionas (1999 ir 2001 m.), Ispanijos taurės laimėtojas (2001 m.), NBA čempionas (2009 ir 2010 m.).
Medaliai žaidžiant Ispanijos rinktinėje: olimpinių žaidynių sidabras (2008 m.), pasaulio čempionato auksas (2006 m.), Europos čempionato auksas (2009), sidabras (2003 ir 2007 m.) ir bronza (2001 m.).
Asmeniniai prizai: 2001 m. Ispanijos taurės turnyro naudingiausias žaidėjas, 2001 m. Ispanijos lygos finalo naudingiausias žaidėjas, 2001–2002 m. sezono NBA geriausias naujokas, 4 kartus NBA Visų žvaigždžių rungtynių dalyvis, 2006-ųjų pasaulio čempionato naudingiausias žaidėjas, 2009 m. Europos čempionato naudingiausias žaidėjas, 2008 ir 2009 m. geriausias Europos krepšininkas („Gazzetta dello Sport” ir „FIBA Europe” apklausose).