Ispanijos rinktinė finale žaidė jau septynis kartus – daugiau nei bet kuri kita komanda, neskaitant jau subyrėjusių SSRS ir Jugoslavijos.
Tačiau tapti čempionais ispanams labai ilgai nepavykdavo. Jie pralaimėjo net šešis iš eilės savo finalus.
Pirmą kartą ispanai lemiamą mačą žaidė pirmajame Europos čempionate 1935 metais. Tada Pirėnų komandą pranoko Latvijos rinktinė 24:18.
Po to ispanai dėl politinių priežasčių ilgai visai nedalyvavo žemyno pirmenybėse, o antrą sykį į finalą pateko 1973 metais. Tąkart jiems neįveikiamą barjerą pastatė Jugoslavijos krepšininkai, laimėję 78:67.
Trečią sykį sidabro medaliais Ispanijos komanda tenkinosi 1983 metais, pralaimėjusi lemiamą mūšį Italijos rinktinei 96:105.
Dar trys pralaimėjimai buvo patirti per pastarąjį tuziną metų, kas antrame Europos čempionate. 1999 metais ispanus vėl įveikė italai 64:56, 2003 metais – lietuviai 93:84 ir 2007 metais – rusai 60:59.
Finalų užkeikimą Ispanijos komanda sulaužė tik užpernai, nugalėjusi Serbijos rinktinę 85:63.
Prancūzai vieną kartą buvo Europos vicečempionai – 1949 metais. Tačiau pirmenybės tada vyko vieno rato sistema, ir finalas nebuvo rengiamas.
Tiek ispanai, tiek prancūzai po du kartus žaidė olimpinių žaidynių finale. Ir vieni, ir kiti lemiamose rungtynėse turėjo pripažinti JAV krepšininkų pranašumą (ispanai – 1984 ir 2008 metais, prancūzai – 1948 ir 2000 metais).
Tuo tarpu pasaulio čempionato finale žaidė tik Ispanijos rinktinė. Ji 2006 metais nugalėjo Graikijos komandą 70:47.