R.Kaukėnas (8,5). Nors per kertinius mačus su Prancūzija ir Makedonija jam nesisekė atakuoti, 34 metų gynėjas buvo stabiliausias Lietuvos rinktinės žaidėjas šiose pirmenybėse. Įprastai labai rūpestingai rinkosi progas atakuoti krepšį ir buvo vienas taikliausių čempionato žaidėjų.
M.Kalnietis (9). Rezultatyviausias rinktinės žaidėjas (rinko po 11 taškų) neatsitiktinai įsmeigė olimpinės vilties tritaškį likus 19 sek. rungtynėse su Slovėnija. Tai buvo tarsi atpildas M.Kalniečiui už pastangas ir aistringą žaidimą viso turnyro metu.
T.Delininkaitis (6). Pernai pasaulio čempionate buvo pagrindinis žaidėjas, keitęs M.Kalnietį, bet šįmet tokio trenerių pasitikėjimo neturėjo. Daugiau žaidė nereikšmingose rungtynėse, bet ir jose ne iškart pagaudavo ritmą.
M.Pocius (7,5). Keisdamas S.Jasaitį ir R.Kaukėną suteikdavo veržlumo ir agresijos Lietuvos komandai, bet mums trūko M.Pociaus reidų ketvirtfinalyje su Makedonija, kai jis pelnė tik 2 taškus. Gal pavasarį patirta nugaros trauma neleido M.Pociui uždegti to energijos užtaiso, kuriuo jis sproginėjo pernai Turkijoje.
P.Jankūnas (6,5). Žaidė ribotą laiką, bet buvo stabilus ir naudingas karys laimėtose rungtynėse prieš Serbiją ir Graikiją. Patikimai gynėsi visą čempionatą, tik mesdamas tritaškius šįkart nebuvo taiklus (21 proc.).
D.Songaila (7). Žaidė banguotai. Nerado savęs per rungtynes su Ispanija ir Serbija, buvo trenerių primirštas mače su Prancūzija. Užtat Dirkas Nowitzki ilgam turėtų atsiminti įkyrų marijampolietį, besigynusį ypač karštai ir patikimai. Kaune D.Songaila pagavo žaidimo ritmą ir trejose rungtynėse pelnė po 12 taškų.
S.Jasaitis (8,5). Jo garbanos plaikstėsi po visą aikštę ir jis darė viską, kad kuo rečiau prisimintume, kaip šiemet trūksta Jono Mačiulio ir Lino Kleizos. Lengvasis puolėjas atkovojo daugiausia kamuolių komandoje ir visą čempionatą nuostabiai gynėsi.
J.Valančiūnas (7,5). Įspūdingai žaidė antrajame etape Vilniuje, nors varžovai buvo NBA milžinai N.Krstičius, J.Noah ir Ch.Kamanas. Tik patirties stygius ir nežabota jaunatviška energija sutrukdė stabiliau baigti pirmąsias Europos pirmenybes.
K.Lavrinovičius (5,5). Patikimai kovojo dėl kamuolių, bet visą čempionatą liko nematomas puolant. Gal todėl, kad skirtingai nei Sienos „Montepaschi” klube, rinktinėje dažniau sukiojosi prie tritaškio linijos nei po krepšiu.
Š.Jasikevičius (7,5). Sužaidė nuostabias varžybas su Serbija, Vokietija ir Slovėnija. Kildamas nuo suolo akimirksniu perimdavo žaidimo vadžias į savas rankas ir vėl neturėjo lygių žaidžiant „pikenrolą”. Gindamasis dažniausiai išsirinkdavo mažiausiai pavojingą varžovą ir su savo užduotimi susitvarkydavo.
M.Petravičius. Čempionatas jam baigėsi po dviejų mačų dėl netikėtai užklupusios ligos.
R.Javtokas (7). Nors buvo tvirta gynybos uola, kapitonui kartais trūko pasitikėjimo. Įkirtęs į baudos aikštelę ir gavęs kamuolį jis per dažnai ieškojo kito atakos tęsinio, nors net komandos draugai gestais prašė – dėk iš viršaus, ir baigta.