Pateikiame C.Johnsono straipsnio apie Europos krepšinio čempionatą vertimą.
Tuo metu, kai NBA gerbėjai reiškia savo nusivylimą dėl lygą sukausčiusio lokauto, krepšinio aistruoliai Lietuvoje jaučiasi lyg krepšinio rojuje. Jų šalyje vyksta geriausius Europos krepšininkus sutraukęs „Eurobasket 2011“.
„Chicago Bulls“ vidurio puolėjas ir Prancūzijos rinktinės narys Joakimas Noah Europos krepšinio čempionatą prilygina NBA atkrintamosioms varžyboms. Pasak aukštaūgio, šiam renginiui reikia ne ką mažiau jėgų negu NBA atkrintamosioms, kuriose „Bulls“ šį sezoną pasiekė konferencijos finalą.
Ne vien dėl to, kad Lietuvoje žaidžia NBA finalų naudingiausias žaidėjas Dirkas Nowitzki ir Tony Parkeris. J.Noah, kuris yra gimęs Niujorke ir turi Amerikos bei Prancūzijos pilietybes, sako, kad krepšinis Lietuvoje – populiaresnis nei JAV.
„Lietuvoje gyvena turbūt mažiau žmonių negu visoje Indijanos valstijoje, tačiau meilė ir aistra krepšiniui čia didžiulė. Netgi lietuviško „Playboy“ žurnalo viršelio mergina rankose laiko kamuolį“, - po pergalingo ketvirtfinalio prieš Graikiją sakė J.Noah.
Daugybė amerikiečių aistruolių nėra net girdėję apie Europos krepšinio čempionatus. Tačiau NBA daugėjant žaidėjų ir darbuotojų europiečių, sirgaliai, žiūrintys transliacijas ESPN3.com interneto svetainėje, pradeda suprasti, kad kitoje Atlanto pusėje vyksta dramatiški krepšinio mūšiai.
„Amerikoje pažįstu daug žmonių, kurie seka įvykius Europos krepšinio čempionate.
Čia demonstruojamas aukščiausios klasės krepšinis, o Lietuva yra tikra krepšinio šalis. Įsijungi televizorių – visur tik krepšinis, eini gatve – krepšinis. Krepšinis Lietuvoje yra visur“, - sakė “Portland Trail Blazers“ ir Prancūzijos rinktinės puolėjas Nicolas Batumas.
Lietuvos miestų gatvės, kuriose vis dar alsuoja senovės baltų dvasia, yra išpuoštos tarsi krepšinio šventovės. Ant gatvės žibintų kabo daugybė krepšių, Vilniaus aikštėse automobilius užgožia didžiuliai kamuoliai, o ant didžiausio šalies bokšto kabo didžiausias pasaulio krepšinio tinklelis.
Lietuviai, nuo žemdirbių iki taksi vairuotojų, apibūdina save kaip krepšinio garbintojus.
Skirtingai negu likusi Europa, jie nesidomi futbolu ar kitu sportu. „Krepšinis yra mūsų antroji religija. Neturime tokių puikių kitų sporto šakų atstovų, tačiau esame stiprūs krepšinyje ir mylime savo žaidėjus“, - sako Julija Každailytė – 27 metų valdininkė, kuri, kaip ir daugelis lietuvių, yra katalikė.
Arenose, kuriose nėra laisvų vietų, garsas yra toks galingas, kad fotografai ir žurnalistai nešioja ausų kištukus. Kuomet D.Nowitzkis rungtynėse su Lietuva stojo mesti baudos metimų, aistruoliai sukėlė 110 decibelų garsą – tai beveik prilygsta reaktyvinio lėktuvo pakilimo metu skleidžiamam garsui.
Iš tikro, žiūrėti Lietuvos rinktinės rungtynes – tai lyg sėdėti ant pakilimo tako, kuriuo 90 minučių vienas po kito kyla reaktyviniai lėktuvai. Amerikiečių aistruoliai rėkia per komandos pristatymą arba jai surengus didelį spurtą. Lietuvių arenose priešininkams esant su kamuoliu garsas visada didžiulis. Nesvarbu, priešininkai meta baudas ar tiesiog pradeda ataką iš užribio.
Jeigu 15 tūkstančių rėkiančių gerklių įspūdžio nedaro – lietuvių, ispanų, graikų sirgaliai į arenas nešasi didžiulius būgnus, įvairias tarškynes ir mažas vuvuzelas. Šis garsų kratinys primena smarkiai perpildytą techno muzikos klubą.
Arbitrai negali girdėti susidaužiančių rankų ir krepšininkų kūnų, tad jiems tenka leisti žaisti kietai. „Tu būni taip susikoncentravęs darbui ir tiesiog tikiesi, kad arčiausiai esantys krepšininkai švilpuką išgirs. Pradedantys arbitrai iš pradžių susiduria su problemomis ir praranda dėmesį“, - „The Washington Times“ žurnalistams sakė NBA lygos teisėjų direktorius Ronnie Nunnas, kuris Lietuvoje treniravo europiečius arbitrus.
R.Nunnas Lietuvą vadina „krepšinio židiniu“ kaip Kentukio ir Indijanos valstijas: „Manau, tai yra nuostabu. Nemanau, kad žmonės supranta, kaip čia puiku, kol patys to nepamato. Tai panašu į NBA atkrintamųjų varžybų beprotybę, tačiau Amerikoje triukšmas daug mažesnis“.
Aistruoliai kupini nacionalinio pasididžiavimo. Šimtai sirgalių, apsirengusių geltonai, raudonai ir ypač žaliai, arenose laiko didžiulę Lietuvos vėliavą. Garsiausiai jie rėkia per rungtynes su Serbija ir Rusija – tai lyg priminimas tų vargų, kuriuos jie kentė Sovietų imperijoje.
J.Noah, kuris su Floridos universiteto komanda iškovojo du NCAA titulus sakė, kad jo tėvas, legendinis tenisininkas Yannickas Noah, Lietuvoje buvo kartu su prancūzų sirgaliais. Jis mušė būgnus ir buvo pasipuošęs marškinėliais su nacionalinėmis Prancūzijos spalvomis. „Čia žaidi už savo šalį. Mano tėvas labai norėjo, kad aš žaisčiau už Prancūziją. Esu labai laimingas, kad tai darau“, - sakė J.Noah.
J.Noah vardija unikalius europietiško krepšinio, kuriame nėra trijų sekundžių taisyklės gynyboje, elementus: „Komandos gali visiškai užsibarikaduoti baudos aikštelėje. Žaidimas čia labai skiriasi nuo NBA. Krepšinis daug lėtesnis ir reikalaujantis žymiai daugiau fizinių jėgų“.
„Centras“ sako, kad netgi Prancūzija, kurios krepšinio kultūra paremta individualiu krepšiniu, žaidžia europietiško stiliaus krepšinį. „Čia nėra vietos savanaudiškumui“, - baigia J.Noah.