Ketvirtąją vietą Lietuvoje vykusiose pirmenybėse užėmusios Makedonijos rinktinės aukštaūgis vis dar gyvena stebuklingomis akimirkomis, bet jau grįžo į Vilnių ir ruošiasi naujam karjeros etapui - sezonui Vilniaus „Lietuvos ryte“.
„Dabar valdome mes“, - didžiuodamasis, jog po Europos čempionato krepšinis Makedonijoje pagal populiarumą pralenkė dešimtmečius šalyje karaliavusį futbolą, tarė Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionierius.
25 metų 214 cm ūgio makedono gyvenimas po Europos krepšinio čempionato sukasi pašėlusiu ritmu. Pro rankas išsprūdę bronzos medaliai, nacionaline Makedonijos švente virtęs rinktinės sutikimas, krepšininkų sveikinimo maratonas, šalies prezidento ir premjero sveikinimai, šimtatūkstantinės minios šėlionės ir po dviejų dienų šventės - grįžimas į Lietuvą, kurioje Makedonijos rinktinė pakeitė šalies sporto istoriją.
„Visa tai - neįtikėtina“, - prisimindamas šventę savo šalyje kartojo P.Samardžiskis, su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda pasirašęs vienerių metų sutartį.
Naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionierius į Vilnių atvyko pavargęs, nemiegojęs, bet labai laimingas.
- Predragai, kaip jaučiatės grįžęs į Lietuvą? - lrytas.lt paklausė P.Samardžiskio.
- Lietuva nuo šiol - mano mėgstamiausia vieta (juokiasi). Apie šią šalį mano prisiminimai visada buvo malonūs. Dabar jie - dar geresni (juokiasi). Vienas karjeros puslapis su rinktine baigėsi, dabar prasideda naujas - su Vilniaus komanda.
- Kaip Makedonijos rinktinė buvo sutikta savo šalyje?
- Buvo neįtikėtina. Žinojome, kad žmonės buvo nusiteikę labai šventiškai, tačiau tokio sutikimo nesitikėjome. 200 tūkst. žmonių mus pasitiko pagrindinėje Skopjės aikštėje, visi skandavo mūsų vardus, norėjo bent akimirką mus paliesti.
Mus priėmė šalies prezidentas, ministras pirmininkas, buvome apdovanoti valstybiniais apdovanojimais. Tos dvi dienos nuo ryto iki vakaro buvo skirtos vien tik sveikinimams
Pasikartosiu, bet tai buvo neįtikėtina. Tave sutinka tiek daug žmonių dėl to, kad tu žaidi krepšinį penkis prieš penkis, kovoji aikštėje. Neįtikėtina.
- Ar šalies gyventojai per visą čempionatą buvo pamišę dėl krepšinio?
- Per rungtynes gyvenimas sustodavo - gatvėse žmonių nebūdavo, niekas neidavo į darbus. Visi tiesiog žiūrėdavo mūsų rungtynes. Čempionato pabaigoje jiems jau buvo nesvarbu, ar mes laimėsime, ar ne. Jie tiesiog didžiavosi mumis, nes mūsų komanda pradėjo keisti Makedonijos žmones.
Mūsų šalis nėra didelė, nemažai žmonių susiduria su finansinėmis problemomis ir nežino, kaip jų išvengti. Žmonės mums sakė, jog mes parodėme, kad Makedonija nepasiduoda, mes jiems tapome pavyzdžiu.
Tikiuosi, kad po šio čempionato žmonės nepasiduos ir kovos dėl to, ko jie nori.
Prezidentas savo kalboje pasakė, jog mus apdovanoja ne dėl rezultatų, o dėl to, kad Makedonijos žmonės mumis didžiuojasi, jog visa tauta 20 dienų buvo kaip niekada vieninga. Jokia kita sporto komanda to nepadarė.
- Makedonijos rinktinė vieningai įvardijama kaip Europos krepšinio čempionato sensacija. Ar jūs patys save nustebinote?
- Mes žinojome, kad tikrai įveiksime pirmąjį etapą. Viltys buvo didelės, nes ir grupė mums buvo palanki. Žinojome, jog iškovoję taškų ir turėdami šiek tiek sėkmės galime patekti ir į ketvirtfinalį.
Mes įvykdėme šį planą. Tačiau tai, kaip mes pasiekėme ketvirtfinalį, padarė mus stipresnius, pakilome kitų akyse. Ir nepaisant ketvirtfinalio baigties, mes jau buvome nugalėtojai.
Sulaukėme ketvirtfinalio - nepyk, Lietuva (šypsosi) - ir tą dieną mes negalėjome pralaimėti. Mes jautėme, jog nuėję tokį kelią galime ir turime laimėti, nepaisant to, kas yra mūsų kelyje. Galėjome įveikti bet kurį varžovą. Na, gal išskyrus Ispaniją (juokiasi).
- Ar jautėte didžiulį nusivylimą po pralaimėjimo Rusijos rinktinei dėl bronzos medalių?
- Taip, buvo apmaudu. Visi apie mus jau kalbėjo kaip apie komandą, kuri nugali favoritus. Mes galvojome apie medalius, nes jų nusipelnėme. Be to, Rusijai antrajame etape buvome pralaimėję tik po fantastiško S.Monios tritaškio.
Labai norėjome laimėti, nes tiek aistruolių atvyko mūsų palaikyti. Tačiau nepasisekė - pats tose rungtynėse greitai prisirinkau pražangų, vėliau tas pats atsitiko dar keliems žaidėjams, A.Kirilenka antrojoje rungtynių dalyje pradėjo pataikyti iš toli, puolime atsikovodavo kamuolius.
Pabaigoje iš po krepšio atakavusiam D.Stojanovskiui išslydo kamuolys ir praradome du taškus. Liko 10 sek. Rusija pirmavo ir... viskas sudužo.
- Ar iš po krepšio rungtynių pabaigoje nepataikęs D.Stojanovskis labai išgyveno?
- Jam tiesiog išslydo kamuolys. Jis - dar jaunas žaidėjas, ir tikiuosi, kad ateityje jis įmes daugybę tokių metimų. Ką padarysi - tai yra krepšinis, visiems pasitaiko. Tai galėjo nutikti man, nors tikiuosi, kad taip niekad neatsitiks (šypsosi).
- Ar krepšinis populiariausia sporto šaka buvo ir prieš čempionatą?
- Iš pradžių populiariausias buvo futbolas, nepaisant to, kad pasiekdavome gerų rezultatų. Futbolas visada buvo svarbiausias. Bet dabar mes juos įveikėme (juokiasi.). Dabar valdome mes. Esame svarbiausi sportininkai šalyje, net neabejoju tuo.
- Ar liko jėgų po Europos čempionato?
- Turiu padėti savo komandai, kurios laukia labai svarbios rungtynės dėl vietos Eurolygoje. Dabar tai yra svarbiausias mano tikslas, tad apie nuovargį negalvoju.
Nesvarbu, kiek poilsio turėsi, visada jausiesi pavargęs. Bet jeigu apie tai negalvosi, didelio nuovargio ir nejausi.
Klubas man leido grįžti namo ir už tai esu labai dėkingas, nes tai išskirtinis įvykis ne tik man, bet ir mano šaliai. Savo dėkingumą įrodysiu aikštėje. Dabar sieksime naujos pergalės.
- Jums jau teko pasigrumti su Jonu Valančiūnu, su kuriuo kovosite išvien Vilniaus „Lietuvos ryte“. Kokį įspūdį paliko šis krepšininkas?
- Jis - didžiulis talentas. Žinau, kad su šiuo krepšininku siejamos didžiulės viltys, žmonės iš jo tikisi labai daug, todėl būdamas toks jaunas jis su spaudimu ir populiarumu susitvarko neblogai. Tikiuosi, kad ir mano žinios ir darbas kartu treniruotėse bent kažkiek prisidės prie jo, neabejoju, įspūdingos karjeros.