Po varžybų svečiai buvo kviečiami į arenoje esančią amfiteatrinę salę, kurioje vyko svarbiausias renginio akcentas – prisiminimai ir pagarba treneriui .
Prisiminimais dalijosi trenerio auklėtiniai, kolegos, giminės. Renginio vedėjas A. Čiupkovas pakvietė tarti žodį A.Bertašiui, kuris yra išleidęs ne vieną knygą apie Lietuvos krepšinį. Trumpai priminęs trenerio A.Bimbos biografiją, sakė, kad vadovauti Kauno “Žalgiriui” ėmėsi pačiu kritiškiausiu klubui metu - 1962 m. Tada klubui teko dalyvauti paguodos turnyre, kad išliktų aukščiausioje SSRS krepšinio lygoje.
“Žalgiriui vadovavo iki 1975 metų. Per tą laiką komanda du kartus tapo SSRS bronzos medalių laimėtoja. Iš viso per tą laikotarpį, V.Bimbai vadovaujant, buvo sužaistos 652 rungtynės”, - pateikė skaičius A.Bertašius.
Tame tarpe 182 rungtybės, kai treneris vadovavo Lietuvos rinktinei. 1975 metais treneris atsisveikino su Kaunu ir “Žalgiriu” ir išvyko į Vilnių, kur dirbo Vilniaus universiteto fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėju.
Vladas Garastas priminė susirinkusiems, kad jis, kaip ir treneris A.Bimba, baigė tą pačią Biržų A.Smetonos gimnaziją. O pirmą kartą su A.Bimba susitiko 1946 m. respublikinėje moksleivių spartakiadoje. “Aš tuo metu buvau lengvaatletis, bet spartakiados metu krepšinį žaidė Biržai ir Kauno “Aušros” komandos. Biržų komandos kapitonu buvo A.Bimba. Tuomet rungtynės baigėsi 15:13”, - to laikmečio įvykius pasakojo V.Garastas.
Jis akcentavo, kad V.Bimbą jis laiko pačiu geriausiu Lietuvos treneriu. Nes jis subūrė naują komandą iš jaunų žaidėjų ir išvedė “Žalgirį” į geriausių SSRS komandų gretas. “Kai buvau Lietuvos rinktinės treneriu, V. Bimba buvo rinktinės kuratorius. Daug padėjo savo patarimais, psichologinėmis žiniomis”, - apibendrino prisiminimus treneris V. Garastas.
Demonstruodama nuotraukas, prisiminimais dalijosi ir V.Bimbos žmona Fausta Bimbienė. Pasakojo, kad susipažino su Vytautu kai studijavo Kūno kultūros instituto pirmame kurse. Vytautas tuo metu buvo ketvirtakursis. Susituokė 1950 metais gegužės mėnesį. Prisimindama santuoka pasakojo: “Tada iš instituto vadovybės gavome papeikimą, kad nedalyvavome gegužės pirmosios parade. Tuo metu dalyvauti tokiame renginyje studentams buvo privalu, o vestuvės truko trejas dienas”, - dabar jau linksmą nuotykį prisiminė F.Bimbienė.
Žymi Lietuvos moterų rankinio trenerė džiaugėsi, kad 1997 metais Vytautas Bimba buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu. Jį iteikė tuometinis Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Demonstruodama ekrane dokomentika tapusias nuotraukas, trenerė Fausta vardijo daugelio savo ir vyro Vytauto draugų pavardes. Prie komentarų prisijungė ir salėje sėdintys renginio dalyviai.
Emocingai prisiminimais apie V.Bimbą dalijosi buvęs Kauno “Sanito” fabriko direktorius Henrikas Dudėnas. Jis sake, kai V.Bimbos krepšinio komanda dalyvaudavo varžybose, trenerio “širdis būdavo karšta, o galva šalta”. Direktorius prisiminė, kad visi to meto Kauno įmonių direktoriai visapusiškai rėmė Kauno komandą. Tais laikais, anot H.Dudėno ”buvo suburtos patriotiškos komandos, prie kurių vairo stovėjo patriotiški treneriai”. V.Bimba buvo komandos kamienas ir jis lieka vienu iš krepšinio trenerių legendų Lietuvoje.
“Vienuolika metų su V. Bimba”, - sakė ilgametis Kauno “Žalgirio” žaidėjas ir kapitonas Henrikas Giedraitis. Jis prisiminė trenerio V. Bimbos pamokymą 1964 metais: „Tada Lenkijoje vyko tarptautinis krepšinio turnyras. Į turnyrą atvyko ir JAV profesionalų komanda su 8 žaidėjais. Tada pirmą kartą savo akimis pamatėme tuos profesionalus. Jie parodė didijį krepšinį. Po stebėtų rungtynių treneris V.BImba pasisukęs į mus tarė - „Vyrukai pažiūrėkit kaip reikia žaisti krepšinį”.
Vilnietis, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas, Vytautas Geštautas prisiminė, kad varžybų metu treneris V.Bimba buvo labai griežtas, bet po varžybų - draugiškas, liberalus. Pasakojo, kad po laimėto turnyro šiek tiek atsipalaidavo surengtame bankete. Komandos vyrai dienos metu pakėlę trenerį išnešė ant rankų. O šis nešamas šaukė: “Mano vyrai, mano vyrai”. “Treneris turėjo psichologinių sugebėjimų, mokėjo bendrauti su žaidėjais, pakelti jų nuotaiką”, - džiaugėsi V. Bimbos asmenybe V.Geštautas.
Juras Kaziūnas prisipažino, kad labai nustebo, kai baigęs mokslus ir atsidūręs Vilniuje sutiko trenerį V.Bimbą. Tuomet juokais išvadinau jį Kauno “išdaviku”. Treneris jau dirbo Vilniaus universitete. Tačiau yra prasitaręs, kad Kauną paliko ne visai savo noru. Ne visiems to meto funkcionieriams įtiko treneris.
Baigdamas trenerio V. Bimbos pagerbimo minėjimą A. Čiupkovas dėkojo susirinkusiems, “Žalgirio” klubui, arenos direkcijai ir visiems, kurie savo buvimu pagerbė trenerį Vytautą Bimbą.
Svarbiausia renginio dalis buvo trenerio V.Bimbos atminimo pagerbimas. Buvo išsakyta daug gražių, nuoširdžių prisiminimų ir palinkėjimų. Juo labiau, kad renginys buvo bendras visų, kurie neabejingi krepšiniui, jo kūrėjams ir puoselėtojams. Nesvarbu, kur jie gyventų - Kaune ar Vilniuje, Biržuose ar Šakiuose. Krepšinio legendos ir yra tos, kurias išugdė Lietuva. Tad, bet koks krepšinio laimėjimas yra ir Lietuvos laimėjimas. Vienu iš jų laikytume Vytauto Bimbos, trenerio ir pedagogo, gyvenimo pavyzdį. Pradėjęs Biržuose, kūręs Kaune, ugdęs Vilniuje - jis visada liks mūsų visų krepšinio treneriu.