Lietuvos krepšininkai dėl bilieto į Londono žaidynes varžysis Venesueloje, nes LKF vadovai pralaimėjo savąjį mačą prieš šios Pietų Amerikos šalies krepšinio federaciją.
Lietuvos krepšininkų laukia ilga kelionė, o LKF vietoj pelno – papildomos išlaidos.
2012-ųjų liepą dėl bilieto į Londono olimpines žaidynes šalies vyrų rinktinei teks kautis ne namuose, o Pietų Amerikoje.
Po lemtingos nesėkmės makedonams per Europos čempionato ketvirtfinalį Kauno „Žalgirio“ arenos aikštėje praradęs tiesioginį kelialapį į olimpiadą Lietuvos krepšinis šeštadienį pralaimėjo dar vienas – šį kartą diplomatines - rungtynes.
Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) nusprendė, jog olimpinis vyrų atrankos turnyras vyks Venesueloje. Šios Pietų Amerikos šalies kandidatūrą FIBA valdyba įvertino palankiau negu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pasiūlymą.
Keturios šalys: Lietuva, Venesuela, Makedonija ir Angola – buvo oficialiai pareiškusios norą tapti olimpinio atrankos turnyro šeimininke. Per lemiamą FIBA valdybos posėdį Madride dėl šios teisės varžytis liko tik dvi kandidatės: Lietuva ir Venesuela.
„Tai akibrokštas ne Lietuvai, tai akibrokštas visam krepšiniui“, - komentuodamas FIBA sprendimą lrytas.lt nusivylimo neslėpė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. - Manėme, kad reikia mąstyti apie sportą, rinktines, žaidėjus, o, pasirodo, FIBA organizacijoje viską lemia politika. Pamačiau, kad FIBA sportinė pusė domina mažiau nei politika”.
„Tai svarbi diena ne tik Venesuelos, bet ir visos Amerikos krepšiniui. Mums suteikta nauja galimybė įrodyti pasauliui, kad mūsų žemyno federacijos turi organizacinių gebėjimų surengti svarbiausius pasaulio krepšinio įvykius. Šis turnyras turės įtakos ne tik nacionalinių ekipų, net ir visų sporto šakų, jaunimo, moterų krepšiniui. Jis bus didelis žingsnis krepšinio plėtrai Venesueloje“, -- skirtingai nuo LKF vadovo džiaugėsi „FIBA Amerika“ prezidentas argentinietis Horacio Muratore.Kodėl Lietuva vis tik nusileido Venesuelai per krepšinio diplomatijos mačą?
Analizuodamas LKF vadovų pralaimėjimą Madride kaip įprastas krepšinio rungtynes „Lietuvos rytas“ surado penkias šio nesėkmės priežastis.
BE KAPITONO. Į lemiamas rungtynes Madride LKF rinktinė nuvyko be savojo lyderio.
Arvydas Sabonis nepristatė Lietuvos kandidatūros FIBA valdybos posėdyje, nes medikai jam iki šiol nerekomenduoja skraidyti lėktuvais. Rugsėjo 27-ąją miokardo infarktą patyręs naujasis LKF prezidentas buvo priverstas likti namuose, todėl Lietuvos komandai diplomatinėse varžybose Madride tikrai pritrūko ir jo humoro jausmo, ir jo autoriteto.
„Tikrai nėra geresnės kandidatūros atstovauti Lietuvai krepšinio pasaulyje“, - teigė Seimo narys Vydas Gedvilas, kai legendinis šalies krepšininkas šį spalį perėmė LKF vairą.
Paradoksalu, bet krepšinio aikštėse visus varžovus triuškinęs A.Sabonis savo veiklą aukščiausiame LKF poste dabar pradeda nuo skaudaus pralaimėjimo.
Neabejotina, kad į Madridą nuvykęs 46 metų 220 cm ūgio milžinas galėjo Lietuvai pelnyti ne vieną papildomą tašką, vien rankos paspaudimu priversdamas pakeisti išankstinę nuomonę ne vieną iš dar neapsiprendusių FIBA valdybos narių.
Savo ruožtu, svarbiausių Lietuvos konkurentų - Venesuelos krepšinio federacijos prezidentas Carmolo Cortezas nepraleido progos dalyvauti neakivaizdinėse rungtynėse.
“Mūsų pasiūlymas turi stiprią politinę valią. Jeigu mes laimėsime, mūsų šalies vyriausybė įvykdys visus savo įsipareigojimus, kad visos komandos Venesueloje jaustųsi kaip namuose. Mes gamime remtis visų valdžios institucijų: ne tik vyriausybės, bet ir sporto ministerijos, Venesuelos olimpinio komiteto ir krepšinio federacijos strategine partneryste”, - FIBA balsavimo išvakarėse aiškino C.Cortezas.
NEĮVERTINO VARŽOVŲ. Venesuelos krepšinio federacija pati pirmoji pareiškė norą surengti atrankos turnyrą, tačiau iki pat paskutinės akimirkos lietuviai rimtai nevertino jos galimybių laimėti.
LKF vadovams atrodė, kad jų siekiams daug didesnę grėsmę kelia kitos Europos valstybės. Buvęs LKF prezidentas Vladas Garastas viešai prisipažino, jog dėrėjosi su rusais, kad šie nekeltų savo kandidatūros. Kai į kovą dėl atrankos turnyro įsijungė Makedonija, LKF visas savo pajėgas skyrė nematomai kovai su šia Balkanų valstybe.
M.Balčiūnas pripažino, jog Makedonija jau Madride pasitraukė iš kovos po to, kai lietuviai galimai varžovei pažadėjo savo paramą per būsimus 2017-ųjų metų Europos krepšinio čempionato šeimininkės rinkimus.
„Man džiugu, kad mūsų šalis šiuose rinkimuose pasirodė puikiai - suvienijome Europą, sugebėjome visi sutarti dėl vieningos kandidatūros“, - lrytas.lt aiškino M.Balčiūnas.
LKF vadovai, regis, buvo įsitikinę, jog pergalei užtenka įveikti tik europietiškus barjerus, tačiau neįvertino jiems daug prasčiau pažįstamų varžovų iš Pietų Amerikos.
29 mln. gyventojų turinti ir naftos ištekliais turtinga valstybė pranoko lietuvius ir savo finansinėmis galimybėmis, ir tyliais diplomatiniais sugebėjimais.
Neoficialiomis žiniomis, prieštaringai vertinamo prezidento Hugo Chavezo valdoma Venesuela ne tik sumokėjo reikalaujamą 3 mln. eurų mokestį, bet FIBA krepšinio vystymo fondui (IBF) dar skyrė ir papildomus 2 mln. eurų.
Venesuelos krepšinio vadovai dar prieš rinkimus žadėjo, jog atrankos turnyro kovoms bus visiškai atnaujinta „Poliedro Caracas“, dar 1974 metais pastatyta ir 13 tūkstančių vietų turinti Karakaso arena, o 3,2 mln. gyventojų turinčios šalies sostinės gatvėse viena eismo juosta bus specialiai skirta tik turnyro dalyviams, norint išvengti automobilių kamščių.
“FIBA pamalonino Venesuelą, kuri visur dabar palaikys FIBA sprendimus. Tačiau likęs pasaulis: Europa ir Azija mato, kad reikia keisti FIBA požiūrį į savo narius”, - piktinosi M.Balčiūnas.
NEŽINOJO TAISYKLIŲ? Po nesėkmės Madride LKF vadovai nebuvo linkę su pergale pasveikinti varžovų ir iki šiol mojuoja kumščiais, nenorėdami pripažinti jokių savo klaidų.
„Mes turėjome daugelio didžiųjų federacijų iš Europos, Azijos, JAV palaikymą, ir tai rodo, kad logiškiausias sprendimas būtų turnyrą skirti Lietuvai. Bet viską lėmė aštuoni balsai, kuriuos turi FIBA administracija“, - delfi.lt teigė M.Balčiūnas.
Atrodo, kad LKF generalinis sekretorius į lemiamas rungtynes Madride išvyko net neperskaitęs žaidimo taisyklių.
Remiantis statutu, FIBA valdyboje yra 23, o balsavimo teisę dabar turi 22 nariai.
Penkios FIBA zonos, atstovaujančios visus žemynus, savarankiškai deleguoja net 17 valdybos narių, o “FIBA administracija” geriausiu atveju “turi” tik 5, ir tikrai ne 8 balsus, kaip tvirtina M.Balčiūnas.
Ar įmanoma laimėti mūšį, kai darai net tokias elementarias aritmetines klaidas?
BE ŽVAIGŽDŽIŲ. Pasaulio krepšinio reikalus lemiančiose FIBA struktūrose šiuo metu yra vienintelis lietuvis. FIBA techninei komisijai priklauso Romualdas Brazauskas.
Patyręs FIBA teisėjas pasaulio krepšinio kuluaruose šiuo metu tikriausiai turi didžiausią autoritetą iš visų lietuvių, tačiau ar LKF išnaudojo 51-erių vilniečio ryšius ir įtaką, ieškant sąjungininkų tarp kitų žemynų krepšinio vadovų?
“Lietuvos ryto” šaltiniai FIBA teigia priešingai: kai 2010-ųjų rudenį R.Brazauskas turėjo tapti pirmuoju lietuviu, praversiančiu FIBA duris, kiti lietuviai tuo pat metu mėgino išsiaiškinti, ar vietoj jo nebūtų galima į šią vietą pasodinti kitą savo atstovą.
Ar balsuoti už Lietuvos kandidatūrą skatino buvęs Kinijos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas, iki išiol išsaugojęs savo autoritetą Azijos žemyne?
Madride lietuviams atstovavo tik M.Balčiūnas ir neseniai į LKF dirbti perėjęs buvęs Kauno “Žalgirio” generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.
Du puikūs vadybininkai, sugebantys iš krepšinio Lietuvoje padaryti sėkmingą verslą, tačiau FIBA viršūnėse jų veidai ir pavardės tikrai kol kas dar nėra taip atpažįstamos kaip A.Sabonio, R.Brazausko, R.Kurtinaičio ar J.Kazlausko.
NESIMOKO IŠ KLAIDŲ. Pralaimėjimas Madride LKF tiesiogiai kainuos 52 tūkst. litų.
Nors lietuviams bus grąžintas gruodžio pradžioje pervestas 10 mln. litų užstatas, pirminė 52 tūkst. litų įmoka liks FIBA kišenėje.
Dvikova su Venesuela Madride dar sykį įrodė, jog skambios Lietuvos krepšininkų pergalės aikštėje dar negarantuoja analogiškos sėkmės ir krepšinio kuluaruose.
Ten, kur sprendžiami globalūs pasaulio krepšinio politikos reikalai, Lietuvai vis dar dažniausiai skirta našlaitės podukros vieta.
“Nereikia apskritai velti Lietuvą į FIBA politinius reikalus. FIBA norėjo, kad visi peštųsi dėl galimybės rengti turnyrą, o ji būtų aukščiau už visus”, - teigia M.Balčiūnas.
Lietuviai, regis, linkę užmiršti, kad prieš 2008-ųjų olimpiadą atrankos turnyras taip pat vyko kitame žemyne, tačiau kai tuomet vyrų rinktinės dėl trijų paskutiniųjų bilietų į Pekiną kovojo Atėnuose, nei LKF, nei kitos Europos šalių federacijos nekaltino FIBA “akibrokštu prieš pasaulio krepšinį”.
Šeštadienį FIBA valdyba taip pat nusprendė, jog olimpinis moterų atrankos turnyras 2012-ųjų vasarą vyks Turkijoje. Ar reikia sąmokslu ir akibrokštu vadinti ir šį pasirinkimą?
Jeigu negali įveikti, paversk savo priešus draugais, -- sako nerašyta diplomatijos taisyklė. LKF vadovai krepšinio kuluaruose, regis, pasirinko kitą taktiką.
„2006 metais dalyvavau FIBA Vykdomojo komiteto konferencijoje. Ten sėdi 20 žmonių, arabai su turbanais, negrai iš Afrikos, žmonės iš Azijos. Jiems neįdomu, kas vyksta už durų”, - 2009-ųjų lapkritį spaudos konferencijoje dėstė V.Garastas.
Ar po tokių viešų buvusio LKF prezidento pareiškimų reikia stebėtis, kad “arabai su turbanais” ir “negrai iš Afrikos” balsuoja už kitus, bet ne už Lietuvą?
Nors 2009-ųjų gruodį po FIBA valdybos posėdžio Lietuvos rinktinė gavo vardinį kvietimą dalyvauti 2010-ųjų pasaulio pirmenybėse, šįsyk LKF vadovai pralaimėjo diplomatinį mūšį.
Bet jie ir vėl pasiruošę su kamuoliu lipti į medį, stengdamiesi įveikti sumanių varžovų gynybą.
“FIBA dabar nori tik lobti iš valstybių ir skaldyti jų vienybę. Ateina laikas keisti šį požiūrį - šis sprendimas atvėrė ne vienam akis”, - įsitikinęs M.Balčiūnas.
Olimpinis atrankos turnyras
Venesueloje dėl paskutiniųjų trijų bilietų į 2012 metų Londono olimpines žaidynes varžysis 12 vyrų rinktinių.
Kartu su Lietuvos rinktine čia žais Rusijos, Makedonijos, Graikijos, Angolos, Nigerijos, Jordanijos, Korėjos, Naujosios Zelandijos, Venesuelos, Dominikos Respublikos ir Puerto Riko krepšininkai.
Pirmajame turnyro etape 12 rinktinių bus padalintos į keturias grupes po tris komandas. Po dvi stipriausios komandos iš kiekvienos grupės (iš viso 8) pateks į ketvirtfinalį.
4 ketvirfinalių nugalėtojai keliaus į pusfinalio etapą. Du pusfinalių nugalėtojai kaip ir papildomos dvikovos dėl trečiosios vietos laimėtojas gaus kelialapius į Londoną.
Atrankos turnyras 2012-ųjų liepos 2-8 dienomis vyks Venesuelos sostinėje Karakase.
Panašia sistema vyks ir moterų rinktinių atrankos turnyras.
12 šalių krepšininkės 2012-ųjų birželio 25 – liepos 1-ą varžysis Turkijoje. Šios šalies sostinėje Ankaroje dėl paskutiniųjų trijų kelialapių į Londoną kovos Turkijos, Argentinos, Kanados, Kroatijos, Čekijos, Prancūzijos, Japonijos, Korėjos, Malio, Mozambiko, Naujosios Zelandijos ir Puerto Riko moterų rinktinės.
Sprendimą dėl atrankos turnyro priėmusi FIBA valdyba
FIBA valdybą šiuo metu sudaro 23 nariai, tačiau tik 22 turi balsavimo teisę.
Remiantis 2010 m. spalio 7-ąją patvirtinto FIBA statuto 15.1.4 punktu balso teisę valdybos posėdžiuose turi FIBA prezidentas, FIBA generalinis sekretorius, FIBA iždininkas, visų FIBA zonų prezidentai iš generaliniai sekretoriai (iš viso 10) ir dar 7 nariai, kuriuos į valdybą pagal savo kvotą savarankiškai delegavo kiekviena FIBA zona: “FIBA Europa” (2), “FIBA Amerika” (2), “FIBA Afrika” (1), “FIBA Azija” (1) ir “FIBA Okeanija” (1).
FIBA statutas taip pat numato, kad FIBA prezidento ir generalinio sekretoriaus teikimu FIBA valdybą dar gali papildyti ne daugiau kaip 3 nariai ekspertai, posėdžiuose turintys tas pačias balsavimo teises.
FIBA valdyboje privalo būti abiejų lyčių asmenų, todėl kiekviena zona privalo skirti mažiausiai po vieną skirtingos lyties atstovą. FIBA valdyboje taip pat gali būti tik po vieną tos pačios pilietybės narį, išskyrus tuos atvejus, jeigu atskiros FIBA zonos prezidentas ir generalinis sekretorius turi tą pačią pilietybę.
Dabartinė FIBA valdyba turi įgaliojimus dirbti 2010-2014 m. kadenciją.
Narys Šalis Pareigos
FIBA vadovybė (4*):
Y.Mainini Prancūzija FIBA prezidentas
P.Baumannas Šveicarija FIBA gen.sekretorius
M.Stroheris Vokietija FIBA iždininkas
B.Stankovičius* Serbija FIBA garbės gen. sekretorius
Europa (51 nacionalinės federacijos, 4 nariai):
O.Rafinssonas Islandija “FIBA Europe” prezidentas
N.Zanolinas Kanada “FIBA Europe” gen.sekretorius
J.L.Saezas Regalado Ispanija “FIBA Europe” delegatas
L.Wallin-Kantzy Švedija “FIBA Europe” delegatė
Amerika (44 nacionalinės federacijos, 4 nariai):
H.Muratore Argentina “FIBA Amerika” prezidentas
A.Garcia Argentina “FIBA Amerika” gen.sekretorius
U.Richardsas Mergelių salos “FIBA Amerika” delegatas
V.Ackerman JAV “FIBA Amerika” delegatė
Afrika (53 nacionalinės federacijos, 3 nariai):
M.Eseka Dieudonne Kongas „FIBA Afrika“ prezidentas
A.Bile Dramblio Kaulo Krantas „FIBA Afrika“ gen.sekretorius
M.Salamatou Mali „FIBA Afrika“ delegatė
Azija (44 nacionalinės federacijos, 3 nariai):
Šeichas Saudas Bin Ali Al-Thani Kataras “FIBA Azija” prezidentas
D.Y.Choo Hockas Malaizija “FIBA Azija” gen.sekretorius
Xu Lan Kinija „FIBA Azija“ delegatė
Okeanija (21 nacionalinė federacija, 3 nariai):
B.Elphinstonas Australija „FIBA Okeanija“ prezidentas
S.Smithas Australija „FIBA Okeanija“ gen.sekretorius
B.Wheadon Naujoji Zelandija „FIBA Okeanija“ delegatė
Papildomi nariai ekspertai (2):
R.Carrionas Puerto Rikas FIBA vadovų delegatas
S.Černovas Rusija FIBA vadovų delegatas
*Pastaba: FIBA garbės generalinis sekretorius B.Stankovičius FIBA valdybos posėdžiuose neturi balsavimo teisės.