Jo šalis krepšinio autoritetu ir laimėjimais smarkiai atsilieka nuo buvusios pagrindinės konkurentės Lietuvos. Kita vertus, už Amerikos žemyno ribų retai rungtyniaujantys ir dėl to europiečiams prastai pažįstami venesueliečiai nėra krepšinio pradinukai, o tapę atrankos turnyro šeimininkais tikisi pakartoti istorinę 1992-ųjų sėkmę ir antrą kartą patekti į olimpines žaidynes.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, į Pietų Amerikos krepšinį dažniausiai žvelgiama iš aukšto. Kiek geriau vertinamos nebent keletą garsių Eurolygos ir NBA krepšininkų turinčios Argentinos bei Brazilijos rinktinės, tuo tarpu kitų šalių komandos laikomos nepajėgiomis prilygti net ir Europos krepšinio vidutiniokams.
Tarp „kitų“ patenka ir Venesuela, kurios rinktinė svarbiausiuose pasaulio krepšinio turnyruose kol kas būdavo labai reta viešnia. Per visą istoriją venesueliečiai vos kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir tik du kartus iškovojo teisę varžytis pasaulio pirmenybėse. Kita vertus, planetos čempionate Venesuelos komanda abukart žaidė jau šiame amžiuje (2002 ir 2006 metais), taip tarsi pareikšdama, jog šios šalies krepšinis kopia į kalną ir yra pasiryžęs siekti dar didesnių aukštumų.
Žemyne – tarp keturių stipriausių
Venesuelos krepšinio tradicijos nėra tokios senos ir turtingos, kaip kitų Pietų Amerikos valstybių Brazilijos, Argentinos bei Urugvajaus, kurių krepšininkai ne kartą pateko tarp olimpinių žaidynių ar pasaulio pirmenybių prizininkų.
Tuo metu, kai iškart po Antrojo pasaulinio karo piečiau esančių žemyno šalių krepšinis išgyveno aukso amžių, Venesuelos rinktinė apskritai nedalyvaudavo jokiuose tarptautiniuose turnyruose. Net ir Pietų Amerikos pirmenybėse (jos pradėtos rengti dar 1930 metais) venesueliečiai debiutavo tik 1955-aisiais, o ir po to dar kelis dešimtmečius pasirodydavo anaiptol ne kiekviename turnyre. Reguliariai kovoti dėl stipriausios Pietų Amerikos komandos vardo Venesuelos rinktinė pradėjo tik nuo 1983 metų.
Kita vertus, vos tapę visaverčiais Pietų Amerikos krepšinio šeimos nariais, venesueliečiai iškart aplenkė nuolatines žemyno pirmenybių dalyves Čilės, Kolumbijos, Paragvajaus bei Peru rinktines ir nuo 1983 metų nė karto nenukrito žemiau ketvirtosios vietos.
Per tris dešimtmečius Venesuelos rinktinė laimėjo vieną aukso, du sidabro ir penkis bronzos medalių komplektus. Sėkmingiausias buvo 1991 metų turnyras, kuris vyko Venesuelos mieste Valensijoje. Jame šeimininkų komanda laimėjo vienintelius jos istorijoje aukso medalius. Sidabru Venesuelos rinktinė pasipuošė 1987 ir 1997 metais, bronza – 1993, 1999, 2001, 2004 ir 2008 metais. Pastarajame Pietų Amerikos čempionate 2010 metais venesueliečiai buvo ketvirti.
Amerikos čempionate, kuriame konkurencija yra didesnė, Venesuelos rinktinė ant garbės pakylos užlipo dukart: 1992 metais laimėjo sidabrą, 2005 metais – bronzą.
Olimpinis debiutas sutampa
Lietuvos ir Venesuelos krepšinio istorijoje panašumų yra labai nedaug. Vis dėlto vienas įrašas abiejų šalių krepšinio metraščiuose sutampa: olimpinėse žaidynėse tiek Lietuvos, tiek Venesuelos rinktinė debiutavo 1992 metais.
Tiesa, po to lietuvių ir venesueliečių keliai vėl išsisikyrė. Mūsų šalis savo komandą siuntė į visus olimpinius krepšinio turnyrus, o venesueliečiai į eilto būrį daugiau neprasibrovė nė sykio.
Didžiausiu savo krepšinio laimėjimu venesueliečiai kaip tik ir laiko patekimą į 1992 metų Barselonos žaidynes. Tiksliau, kelialapį į olimpines varžybas užtikrinusius sidabro medalius, kurie buvo laimėti Portlende vykusiame Amerikos atrankos turnyre.
Jame Venesuelos rinktinė nusileido tik pirmajai „Svajonių komandai“ ir aplenkė favorites Brazilijos, Puerto Riko bei Kanados ekipas.
Olimpinėje Barselonoje dauguma varžovų Pietų Amerikos atstovams buvo per stiprūs. Venesueliečiai nugalėjo tik kinus ir tarp dvylikos komandų liko priešpaskutiniai. Kita vertus, triuškinami nesileido ir be kovos nepasidavė nė vienai komandai, net favoritėms.
Su Venesuelos rinktine Barselonoje daug vargo ir Lietuvos krepšininkai. Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis bei jų bendražygiai po pirmojo kėlinio netgi atsiliko 38:46. Mūsų šalies komanda tik po pertraukos pradėjo diktuoti savo sąlygas ir pasiekė nelengvą pergalę 87:79.
Penktąja vieta nenusivylė
Teisę žaisti olimpinėje atrankoje venesueliečiai iškovojo užėmę penktąją vietą šių metų rugsėjį Mar del Platoje (Argentina) vykusiame Amerikos čempionate.
Burtai ir tvarkaraštis lėmė, kad per žemyno pirmenybes Venesuelos sirgaliams smarkiai jaudintis nereikėjo. Su pagrindiniais varžovais venesueliečiai žaidė dar turnyro pradžioje, o pralaimėję Puerto Rikui bei Dominikos Respublikai bei nugalėję Kanadą taip tvirtai apsikasė penktojoje pozicijoje, kad per paskutinius tris turus juos būtų išjudinusi tik ilga staigmenų virtinė.
Kita vertus, mačuose su pagrindiniais varžovais buvo karšta. Žaisdami su Dominikos Respublikos rinktine Venesuelos krepšininkai ketvirtajame kėlinyje pirmavo 11 taškų skirtumu, bet pralaimėjo 89:92, o Kanados komandą 103:98 palaužė tik per pratęsimą.
Galiausiai Venesuelos rinktinė gavo kaip tik tai, ko ir važiavo į Amerikos čempionatą. Šio turnyro favoritės Argentinos ir Brazilijos komandos (jos užėmė dvi pirmąsias vietas) venesueliečiams buvo nepasiekiamos. Varžytis su Dominikos Respublikos ir Puerto Riko ekipomis (jos liko trečioje ir ketvirtoje pozicijoje) buvo įmanoma, tačiau šiuo metu jų krepšinio lygis yra truputį aukštesnis negu Venesuelos.
Pagrindinėmis konkurentėmis kovojant dėl penktosios vietos laikytos Kanados ir Urugvajaus komandos. Kadangi jas aplenkti pavyko, venesueliečiai savo rezultatu buvo visiškai patenkinti.
Nors Venesuelos krepšinio federacijos iškeltas tikslas buvo pasiektas, kas treniruos rinktinę kitąmet dar nežinia. Mar del Platoje venesueliečiams pirmą kartą vadovavo amerikietis Ericas Musselmanas, tačiau sutaris su buvusiu „Sacramento Kings“ ir „Golden State Warriors“ strategu galiojo tik vieną turnyrą. Šiuo metu tiek E.Musselmanas, tiek Venesuelos krepšinio vadovai sako, kad norėtų bendradarbiauti toliau, bet parašai ant naujos sutarties dar nepadėti.
Lyderis – iš NBA klubo
Venesuelos rinktinės lyderis Amerikos čempionate buvo 24 metų 198 cm ūgio gynėjas Greivisas Vasquezas. Jis įmesdavo 19,3 taško ir pagal rezultatyvumo vidurkį nusileido tik Argentinos rinktinės lyderiui Luisui Scolai (vid. 21,4 tšk.).
G.Vasquezas šiuo metu yra neabejotinai ryškiausia Venesuelos krepšinio žvaigždė ir vienintelis šios šalies atstovas NBA lygoje. Joje Merilendo universitetą baigęs venesuelietis debiutavo 2010 metais, ir pirmąjį sezoną vilkėdamas „Memphis Grizzlies“ aprangą pelnydavo 3,6 taško.
Prieš G.Vasquezą stipriausioje pasaulio lygoje žaidė vos du Venesuelos krepšininkai. XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje aštuonis sezonus NBA klubuose praleido su „Houston Rockets“ du čempiono žiedus laimėjęs puolėjas Carlas Herrera, o šio amžiaus pradžioje du sezonus NBA ekipose rungtyniavo gynėjas Oscaras Torresas.
Per Amerikos čempionatą Venesuelos rinktinėje žaidė dar du JAV krepšinio paslaptis kremtantys žaidėjai: 24 metų 180 cm ūgio įžaidėjas Davidas Cubillanas iš Marquette‘o universiteto ir 21 metų 202 cm ūgio puolėjas Gregory Echenique iš Creightono universiteto.
Žaidėjai į užsienį nesiveržia
Sutartis su Europos klubais Venesuelos krepšininkai pasirašo retai. Ryškių žvaigždžių, kurios galėtų sudominti Senojo žemyno krepšinio grandus (tokius kaip Madrido „Real“ ar Atėnų „Panathinaikos“), Venesuela pastaruoju metu neužaugina, o kiti Europos klubai venesueliečiams nėra pasiruošę mokėti daugiau negu jie gali uždirbti tėvynėje.
Per visą istoriją buvo vos kelios išimtys. C.Herrera prieš patekdamas į NBA lygą praleido vieną įsimintiną sezoną „Real“ klube, o NBA neįsivirtinęs O.Torresas pabandė laimę Europoje ir geriausiame karjeros etape sulaukė Maskvos CSKA kvietimo. Atidžiau stebintys stipriausių Europos nacionalinių lygų kovas dar galėjo įsiminti keletą metų šioje Atlanto pusėje praleidusius puolėjus Alexą Nelchą, Hectorą Romero ir Richardą Lugo.
Beje, patys venesueliečiai geriausiu visų laikų savo krepšininku vadina ne C.Herrerą, O.Torresą ar G.Vazquezą. Šie laurai nė akimirkos nedvejojant skiriami užsienio klubuose niekada nežaidusiam ilgamečiui Venesuelos rinktinės lyderiui Victorui Davidui Diazui.
198 cm ūgio snaiperiui priklauso daugelis Venesuelos krepšinio rezultatyvumo rekordų. Per vienas šalies lygos rungtynes jis yra įmetęs 76 taškus, o 2003 metų Amerikos čempionate jau būdamas 35-erių metų amžiaus vidutiniškai pelnydavo 19,1 taško.
Varžosi dviejose lygose
Daugelio Amerikos valstybių nacionalinių klubų varžybų struktūra ženkliai skiriasi nuo Europos. Venesuela nėra išimtis – šioje šalyje skirtingu metų laiku rengiami du čempionatai: Profesionalų krepšinio lygos (LPB) ir Nacionalinės krepšinio lygos (LNB). Šiose lygose žaidžia skirtingi klubai, bet jiems atstovauja tie patys krepšininkai.
Šiuolaikinės LPB pirmtakė Speciali krepšinio lyga (LEB) buvo įkurta 1974 metais. 1992 metais ji pervadinta dabartiniu pavadinimu.
LPB čempionatas paprastai prasideda vasario pabaigoje, pasibaigus populiariausio Venesueloje žaidimo beisbolo čempionatui, ir trunka iki liepos pradžios. Tiesa, šį sezoną dėl rinktinės interesų LPB terminus teko truputį pastumti – dešimt klubų prie starto linijos stos vasario 2 d. Jie per reguliarųjį sezoną sužais po 36 rungtynes, o čempionai paaiškės birželio pradžioje.
Kadangi LPB sezonas yra gana trumpas, 1996 metais šalies krepšinio federacija įsteigė LNB lygą, kurios tikslas buvo plėsti žaidimo geografiją ir skatinti jaunųjų krepšininkų ugdymą atokiuose regionuose. Pagal pradinį sumanymą, LNB turėjo apimti visą šalį ar bent didžiąją jos dalį.
LNB čempionatas trunka nuo rugsėjo iki lapkričio. Šiais metais jame dalyvavo aštuoni klubai.
Tarptautinių pergalių nedaug
Progų išbandyti jėgas tarptautiniuose turnyruose gauna abiejų lygų klubai. Dažniausiai, bet nebūtinai stipriausia LNB ekipa deleguojama į rudenį rengiamas Pietų Amerikos lygos varžybas, o LPB komanda atstovauja Venesuelai žiemą ir pavasarį vykstančiame Amerikų lygos turnyre.
Pastaraisiais metais geriausią rezultatą pasiekė Margaritos „Espartanos“ klubas, kuriam 2010 metais pavyko patekti į Amerikų lygos finalą.
Pietų Amerikos lygoje (jos varžybos rengiamos nuo 1996 metų) Venesuelos klubai nė sykio nežaidė finale, ir tik Karakaso „Cocodrilos“ dukart pavyko patekti į pusfinalį (2002 ir 2005 m.).
Venesuelos klubų istorijoje yra ir didesnių laimėjimų – 1988 ir 1989 metais Karabobo „Trotamundos“ du sezonus iš eilės laimėjo Pietų Amerikos čempionų taurę, tai yra tapo stipriausiu žemyno klubu.
Vėliau Čempionų taurė į Venesuelą atkeliavo dar keturis kartus (2000 metais ją vėl laimėjo „Trotamundos“, 2001-2003 metais – Mirandos „Delfines“), tačiau pertvarkius žemyno klubų varžybas tai jau buvo antras pagal svarbą Pietų Amerikos turnyras.
Klubas buvo nacionalizuotas
Jei keliose šalyse futbolo ir krepšinio klubus valdantis Vladimiras Romanovas sumanytų įsigyti kurį nors Venesuelos klubą, jam nieko neišdegtų. Nebent taptų Venesuelos piliečiu arba rastų šios šalies pasą turinčių patikėtinių.
Venesuelos įstatymai smarkiai varžo užsieniečių galimybes įsigyti nuosavybę, o sporto klubų savininkai gali būti tik Venesuelos piliečiai.
Nors ir uždara užsieniečiams, Venesuelos sporto rinka nesnaudžia. Prieš kelis mėnesius buvo parduotos 50 procentų vieno garsiausių beisbolo klubų Karakaso „Leones“ akcijų. Pirkėjas už jas suplojo 20 mln. JAV dolerių.
Neseniai pasikeitė ir vieno krepšinio klubo savininkai. Mirandos „Panteras“ klubas perėjo į JAV profesionalų beisbolo lygos žvaigždės, venesueliečio Bobby Abreu rankas.
Vis dėlto dėl autoritarinio šalies valdymo sąlygos užsiimti stambiu verslu Venesueloje šiais laikais yra gana sudėtingos ir verslininkai nemenka dalimi priklauso nuo valdžios malonės. Prieš kurį laiką į prezidento Hugo Chavezo vidaus priešų sąrašą pateko vienas įtakingiausių Margaritos verslininkų, kelias svarbias šios salos turizmo ir susisiekimo bendroves valdantis Rodolfo Tovaras. Rugsėjį valstybė nusavino R.Tovarui priklausiusią „Conferry“ susisiekimo bendrovę, o kartu ir Margaritos „Guaiqueries“ krepšinio klubą, kurio akcijas formaliai valdė „Conferry“.
Šiuo metu „Guaiqueries“ priklauso valstybei, bet sporto ministerija ketina jį dar iki LPB sezono pradžios parduoti. O pagrindinis pretendentas pirkti klubą yra vis tas pat R.Tovaras. 1977 metais Tovarų šeima įkūrė „Guaiqueries“, ir R.Tovaras nenori skirtis su svarbia jo gyvenimo dalimi tapusia krepšinio komanda.
JAV krepšinio įtaka
Nors Venesuelos ir JAV tarpvalstybiniai santykiai vos ne kasmet tampa vis labiau įtempti, JAV poveikis Venesuelos krepšiniui matomas vos ne kiekviename žingsnyje: Venesuelos rinktinę treniruoja JAV krepšinio specialistas, visuose Venesuelos klubuose žaidžia po du ar tris JAV krepšininkus, didžiausią Venesuelos areną suprojektavo JAV architektas, Venesuelos žiniasklaidoje NBA naujienos nustelbia pranešimus apie vietos krepšinį, o tarp Venesuelos profesionalų lygos pagrindinių rėmėjų yra trys JAV verslo milžinai „Pepsi“, „McDonald‘s“ ir „Firestone“.
Dar kelios garsios JAV bendrovės remia Venesuelos klubus, ir nepaisant neigiamo JAV administracijos požiūrio į Venesuelos politinę sistemą, trauktis iš šios Pietų Amerikos šalies neketina. Netgi priešingai, paramą tik didina. Pavyzdžiui, nuo 1990 metų „Trotamundos“ klubą remianti „Firestone“ bendrovė, prieš keletą metų tapo dar vieno LPB klubo rėmėja, o užpernai pradėjo remti jau trečią šios lygos klubą.
Politikos vingrybės visiškai nerūpi ir JAV krepšininkams. Praėjusį sezoną LPB lygoje lygiai trys ketvirtadaliai įregistruotų legionierių (63 iš 84) buvo žaidėjai iš JAV.
Tiesa, LPB galioja trijų legionierių limitas, bet užsieniečiai keičiami labai dažnai – lyderiai pagal šį rodiklį buvo Aragvos „Toros“ ir „Cocodrilos“, kuriuose bent vienerias rungtynes žaidė net po dešimt užsienio krepšininkų.
Priglaudė nukentėjusius per potvynį
Venesueliečiai olimpinį atrankos turnyrą ketina rengti 13 tūkstančių vietų turinčioje Karakaso „Poliedro“ arenoje.
Šį 145 metrų skersmens ir 38 metrų aukščio geodezinio kupolo konstrukcijų statinį 1971 metais suprojektavo amerikietis architektas Thomasas Howardas. Tiesa, arena pradėta statyti truputį vėliau, sparčiai augusioms naftos kainoms pakilus iki pasakiškų 14 JAV dolerių už barelį, ir buvo atidaryta 1974 metų kovo 2 d.
Per beveik keturis dešimtmečius „Poliedro“ matė daugelį garsiausių šių laikų muzikos atlikėjų nuo „Metallica“ ir „Scorpions“ iki Luciano Pavarotti ir Kylie Minogue. Nemažai garsenybių, pavyzdžiui Peteris Gabrielas, Ericas Claptonas ar „Aerosmith“, liko už „Poliedro“ sienų, kadangi koncertai dažnai rengiami ne arenoje, o šalia jos esančioje aikštėje.
1983 metais „Poliedro“ vyko Panamerikos žaidynių varžybos, 2006 metais – Pietų Amerikos krepšinio čempionatas, ne vieną sezoną LPB rungtynes žaidė „Cocodrilos“ klubas.
Šiais metais didžiausioje Venesuelos arenoje nevyko jokie renginiai: nei sporto, nei muzikos. Praėjusių metų gruodį šalies sostinę nusiaubus dideliam potvyniui, „Poliedro“ buvo apgyvendinti būsto netekę karakasiečiai.
Artimiausiu metu „Poliedro“ šeimininkaus statybininkai – Venesuelos vyriausybė įsipareigojo iki olimpinio atrankos turnyro areną rekonstruoti ir pritaikyti naujausiems FIBA reikalavimams.
Didelių arenų yra ir kituose Venesuelos miestuose. Apie 12 tūkstančių žiūrovų gali priimti Valensijos „Forum“, kuri buvo atidaryta 1991 metais ir kurioje Venesuelos vyrų krepšinio rinktinė vienintelį kartą tapo Pietų Amerikos čempione, 10 tūkstančių – Barkisimeto „Domo Bolivariano“, 8,5 tūkstančio – Asunsjono arena, kurioje vyko 2002 metų Amerikos jaunių čempionatas.