Lenktynėse dėl žiūrovų Eurolygoje nepralenkiamas Kauno „Žalgiris“

Rolandas V.Eidvilas
Kauno ir ne vien Kauno sporto mėgėjai, ko gero, atsakė į klausimą, ar laikinajai sostinei reikalinga 15 tūkstančių vietų turinti arena.
Į kiekvienas Kauno „Žalgirio“ rungtynes vidutiniškai atvyksta 13699 žiūrovai.
Daugiau nuotraukų (1)
Jau sezono atidarymo rungtynėse tapęs Eurolygos lyderiu pagal aistruolių palaikymą, Kauno „Žalgiris“ šios pozicijos niekam neužleido visą pirmąjį etapą. Lietuvos čempionų klubas, į kurio namų rungtynes ateidavo vidutiniškai 13699 žiūrovai, tapo lankomiausiu stipriausiame žemyno turnyre.
„Žalgirio“ vidurkis buvo dukart didesnis negu viso Eurolygos pirmojo etapo (6705 žiūrovai).
Vos prieš kelis mėnesius į naujus namus persikraustęs „Žalgiris“ iškart kone tris kartus padidino į jo rungtynes ateinančių sirgalių skaičių ir tapo lankomiausiu Eurolygos klubu.
Tiesa, naujoji „Žalgirio“ arena visiškai pilna buvo tik per atidarymo mačą su Maskvos CSKA. Per kitas rungtynes keli ar keliolika šimtų laisvų vietų tribūnose likdavo. Mažiausiai žmonių susirinko Kauno komandai žaidžiant su Bambergo „Brose“ (12323) ir Malagos „Unicaja“ (12415), bet ir šie skaičiai yra didesni negu bet kurio kito Eurolygos klubo vidurkis.
Iki šio sezono žiūrovų vidurkis per „Žalgirio“ rungtynes nesiekė 5000. Jis ir negalėjo būti gerokai didesnis dėl Kauno sporto halėje esančių vietų skaičiaus.
„Žalgirio“ persekiotojai
Eurolygos lankomumo lentelėje už „Žalgirio“ išsirikiavo Tel Avivo „Maccabi“ (11048), Madrido „Real“ (9420), Atėnų „Panathinaikos“ (8700) ir Stambulo „Fenerbahce“ (8683).
Tel Avivo „Nokia“ arena pilna ar beveik pilna per kiekvienas Eurolygos rungtynes būna jau ne vieną sezoną, ir „Maccabi“ žiūrovų vidurkis svyruoja labai nežymiai – vos keliais šimtais.
Visas arenos galimybes panaudojo „Brose“ (6800) ir Šarlerua „Spirou“ (5000) klubai. Jų vidurkis visiškai sutampa su tribūnose esančių vietų skaičiumi.
Keletą sezonų beveik nesikeičia ir „Panathinaikos“ klubo rodikliai. Juos labiausiai lemia Eurolygos burtai. Per rungtynes su garsiais varžovais žiūrovų būna daugiau, žaidžiant su menkesnį autoritetą turinčiomis komandomis – gerokai mažiau.
Šio sezono Eurolygos rekordas kaip tik ir buvo pasiektas Atėnų olimpinėje arenoje, kai į „Panathinaikos“ ir CSKA dvikovą atėjo 16000 sirgalių. Tuo tarpu „Zagreb“ klubo viešnagė sudomino tik 5000 atėniečių.
NBA lokauto poveikis
Tarp labiausiai pasitempusių patenka „Real“ ir Milano „Emporio Armani“ klubai. „Real“ vidurkis palyginti su praėjusiu sezonu padidėjo nuo 5210 iki 9420, „Emporio Armani“ – nuo 3240 iki 4900 žiūrovų.
Abiem legendiniams Senojo žemyno klubams greičiausiai padėjo NBA lokautas, kurio metu į Madridą laikinai persikraustė Europos čempionai Rudy Fernandezas ir Serge‘as Ibaka, į Milaną – viena ryškiausių Italijos žvaigždžių Danilo Gallinari.
Pastiprinimo iš NBA sulaukė daugiau Eurolygos klubų. Tačiau kai kurių ekipų arenos ir anksčiau visada būdavo beveik pilnos (Belgrado „Partizan“ ir Nansi SLUC), kitos komandos pakvietė žaidėjų, kurių atvykimas vietos sirgaliams neturėjo didelio emocinio poveikio (ką reiškia turkams „Fenerbahce“ aprangą apsivilkęs šveicaras Thabo Sefolosha ar lenkams – į Gdynės „Prokom“ persikėlęs Alonzo Gee?).
Stambulo labirintai
Pastaraisiais metais sirgalių skaičius labiausiai keitėsi „Fenerbahce“ namų varžybose. Šis Stambulo klubas užpraėjusį sezoną buvo aiškus autsaideris (1260), praėjusį – jau vienas lyderių (12875). Šį sezoną „kanarėlės“ toliau yra tarp pirmaujančių, bet žiūrovų skaičius smarkiai sumažėjo (8683). „Fenerbahce“ lakomumo rodikliai staigiai šovė į viršų, kai komanda persikraustė iš „Abdi Ipekci“ arenos į 2010 metais atidarytą „Sinan Erdem“.
Šių metų spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje „Sinan Erdem“ arenoje vyko moterų teniso sezono baigiamasis turnyras, todėl pirmomis krepšinio Eurolygos varžybų savaitėmis „Fenerbahce“ ir „Anadolu Efes“ teko prisiglausti tarp „Abdi Ipekci“ sienų. Nors persikraustymas buvo trumpalaikis, jis iškart paliko žymę abiejų ekipų statistikoje.
Sausį „Fenerbahce“ kraustysis dar kartą, kadangi atidarymui jau ruošiama nauja šio klubo arena. „Fenerbahce“ klubas 13,8 tūkstančių vietų turinčią areną norėjo atidaryti dar 2011 metų spalį. Beveik visi darbai buvo atlikti laiku, tačiau planus sujaukė Turkijoje kilęs futbolo korupcijos skandalas, dėl kurio už grotų pateko klubo prezidentas Azizas Yildirimas.
A.Yildirimas buvo naujos arenos statybos iniciatorius, todėl kiti klubo vadovai pristabdė darbus laukdami kol pasistūmės sudėtingos bylos nagrinėjimas.
Beje, persikėlęs į naują areną „Fenerbahce“ bus vienintelis Azijoje žaidžiantis Stambulo klubas. Kitos dvi didžiosios arenos „Sinan Erdem“ ir „Abdi Ipekci“ yra europinėje dalyje.
Du mačai už vieno kainą
Stambulas šį sezoną Eurolygoje turi net tris komandas, bet sirgalių dešimtmilijoniniame mieste užtenka visoms. Visų trijų ekipų lankomumas yra didesnis negu Eurolygos vidurkis, o naujokė „Galatasaray“ (7865) iškart aplenkė elitinio žemyno turnyro senbuvę „Anadolu Efes“ (7220).
Įdomu, kad į „Galatasaray“ varžybas daugiausia žiūrovų ateina tada, kai vieną dieną vyksta ir vyrų, ir moterų Eurolygos rungtynės, o vieną bilietą nusipirkę aistruoliai „Abdi Ipekci“ arenoje gali pamatyti abu mačus.
Dvejų rungtynių veiksnys „geltonų-raudonų“ sirgaliams yra net svarbesnis už daugeliui kitų klubų kone lemiamą garsaus varžovo veiksnį.
Liublianos klubo nuosmūkis
Palyginti su praėjusiu sezonu labiausiai sumažėjo Liublianos „Olimpija“ žiūrovų skaičius. Pernai „Olimpija“ buvo lankomiausias pirmojo etapo klubas (12060), o šį sezoną sulaukdavo tik vidutiniškai 6740 sirgalių.
Prieš metus Liublianos ekipai tapti lydere padėjo tai, kad ji persikraustė į ką tik atidarytą „Stožice“ areną. Nemažai žmonių į ją traukė ne vien dėl Eurolygos, bet ir norėdami apžiūrėti naują statinį. Maža to, „Olimpija“ tada žaidė gyvą krepšinį, dramatiškuose mačuose nukovė kelis favoritus ir padovanojo aistruoliams daugybę įsimintinų akimirkų.
Tuo tarpu šį sezoną Liublianos klubą vėl pradėjo krėsti finansų krizė ir jis tapo aiškiu Eurolygos autsaideriu. Tai iškart atsiliepė ir sirgalių skaičiui.
Pralaimi kitiems žaidimams
Mažiausiai žiūrovų šiais metais ateidavo į kitų dviejų Eurolygos autsaiderių „Zagreb“ (2900) ir „Prokom“ (3270) namų rungtynes.
Jų lankomumui įtakos turėjo ne vien prasti šių ekipų rezultatai, bet ir mažėjantis krepšinio populiarumas Kroatijos sostinėje bei visoje Lenkijoje.
Zagrebo sporto aistruoliai vietoj krepšinio renkasi rankinio varžybas. Čempionų lygoje žaidžiantis „Zagreb“ rankinio klubas sulaukia vidutiniškai 7750 žiūrovų ir elitiniame žemyno rankinio turnyre pagal šį rodiklį nusileidžia tik dviem Vokietijos komandoms.
Lenkus labiau negu krepšinis domina ir rankinis, ir tinklinis. Tinklinio Čempionų lygoje pagal lankomumą pirmąją vietą užima Lodzėje rungtyniaujantis Belchatovo „Skra“ klubas (9150), o „Prokom“ krepšininkus lenkia ir dvi rankinio Čempionų lygoje žaidžiančios komandos: Kielcų „Vive Targi“ (4000) ir Plocko „Wisla“ (3875).
Favoritai tarp autsaiderių
Tarp Eurolygos lankomumo autsaiderių patenka net keturi klubai, kurie pirmajame etape savo grupėse užėmė pirmąją arba antrąją vietą. Tai Pirėjo „Olympiakos“ (3500), „Barcelona“ (4383), CSKA (4550) ir Sienos „Montepaschi“ (4711).
Palyginti su praėjusiais sezonais žiūrovų skaičius Maskvoje net padidėjo. Barselonoje ir viename mažiausių Eurolygos miestų Sienoje lankomumas keletą metų beveik nesikeičia.
Tuo tarpu „Olympiakos“ sirgalius prarado (praėjusį sezoną buvo 6000). Taip atsitiko, nes sumažėjus biudžetui Pirėjo klubas atsisveikino su keliais garsiais graikų krepšininkais, o į jų vietas pakvietė užsieniečių, kurie nelaikomi Europos krepšinio žvaigždėmis.
Pasikeitus sudėčiai susidomėjimas „Olympiakos“ varžybomis krito drastiškai. Sustabdyti Taikos ir draugystės arenos tuštėjimo per Eurolygos varžybas nepadėjo net tai, kad Pirėjo sirgaliai sezono pradžioje savo komandą galėjo pamatyti tik šiame turnyre. Graikijos lygos rungtynes dėl praėjusio sezono pabaigoje skirtos bausmės „Olympiakos“ privalėjo žaisti be žiūrovų.
Kitų turnyrų lyderiai
Europos taurės pirmajame etape aiškus lankomumo lyderis buvo Berlyno ALBA klubas. Per jo rungtynes į Vokietijos sostinės „O2“ areną ateidavo vidutiniškai 8043 sirgaliai.
Už Berlyno ekipos išsirikiavo „Valencia“ (6600), Liono-Vilerbano ASVEL (5541), Šolė „Basket“ (4616) ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ (4566).
Mažiausia žmonių Europos taurės varžybose susirinkdavo per Prienų „Rūdupio“ namų mačus. Kauno sporto halėje rungtyniavusio „Rūdupio“ vidurkis buvo 840 sirgalių.
Iššūkio taurėje gausiausiai palaikomos buvo Tbilisio „Armia“ (8000), Bonos „Telekom“ (4190) ir Šalono „Elan Sportif“ (3633) ekipos, moterų Eurolygoje – Jekaterinburgo UGMK (4386) ir „Galatasaray“ (3160).
Beje, jei Jekaterinburgo moterų ekipa pagal sirgalių skaičių ir anksčiau nenusileisdavo vyrų Eurolygoje žaidžiančioms Rusijos komandoms, tai „Galatasaray“ savo auditoriją palyginti su praėjusiu sezonu padidino penkiskart.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.