Ramūnas Butautas jau užmiršo prieš dvejus metus Lenkijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate prasidėjusį nesėkmių periodą. Šių metų vasarį Rygos VEF vairą perėmęs strategas grįžo į beveik visą karjerą lydėjusių skambių pergalių kelią.
2009-ųjų rudenį iš Lietuvos rinktinės pasitraukęs strategas neišsilaikė Donecko ir Kauno „Žalgirio“ klubų trenerio poste. Nesėkmių ruožas baigėsi, kai praėjusių metų pradžioje garsios krepšinio specialistų šeimos atžala apsisprendė priimti kvietimą treniruoti Rygos VEF.
R.Butauto vadovaujama VEF ekipa pernai pavasarį perrašė BBL istoriją - laimėjo sidabrą, o eurobasket.com specialistai jį pripažino geriausiu Baltijos krepšinio lygos treneriu.
Lietuvio treniruojama VEF pergalingai užbaigė ir Latvijos čempionatą – finale po dramatiškos kovos patiesė „Ventspils“. Sėkmė nuo R.Butauto nenusisuko ir šį sezoną – VEF skina pergales ir Latvijos pirmenybėse, ir Europos taurės, ir VTB jungtinės lygos turnyruose.
Išskirtiniam interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistui treneris sutiko praverti netgi prabangiai įrengto buto Rygos senamiestyje duris. Čia VEF strategas gyvena su žmona Rasa ir dukterimi Liepa, o sūnus Stepas likęs gimtajame Kaune.
- Kuo ypatinga jums buvo šios savaitės akistata Europos taurės turnyre su ilgamečiu bičiuliu Rimu Kurtinaičiu, iš kurio perėmėte ir Rygos ekipos vairą?
- „Chimki“ - neabejotinai stipriausia mūsų grupės komanda. Rungtis su tokia ekipa labai sunku, nes esame visiškai skirtingų svorio kategorijų.
Su Rimu esame seni draugai, puikiai vienas kitą pažįstame, nes daug laiko praleista diskutuojant apie krepšinį, taktinius niuansus. Kai tiek kartu nueita, labai sunku kuo nors vieną kitą nustebinti. Galiu pasakyti viena – Rimas yra puikus treneris, jaučiantis netgi menkiausius niuansus. Todėl su juo varžytis – iššūkis.
- Šį sezoną žaidžiate trijuose turnyruose – Latvijos čempionate, Europos taurės ir VTB jungtinės lygos pirmenybėse, vėliau įsijungsite ir į BBL finalines kovas. Ne per daug turnyrų?
- Manyčiau, kad trys turnyrai – optimalu. Kai per savaitę komanda sužaidžia po du mačus, užtenka laiko ir jiems pasiruošti, ir pailsėti. Toks tempas yra idealus.
Kita vertus, dauguma dvikovų mums prilygsta finalui, nes pergalei iškovoti dažnai nepakanka įdėti 80 procentų pastangų – reikia žaisti 120 proc. galimybių.
- Prieš rungtynes su „Chimki“ pakėlėte baltą vėliavą – apsisprendėte neleisti į aikštę lyderių. Taip elgėtės, nes mačas nieko nelėmė?
- Nėra nesvarbių rungtynių. Tačiau mūsų laukė labai svarbus mačas Samaroje.
Būtent todėl su klubo vadovais nutarėme patausoti savo lyderius, kurie yra pavargę ir fiziškai, ir emociškai. Todėl Dairio Bertanio, Kristapo Jeničenoko ir Antanas Kavaliausko neleidau į aikštę. Jie yra lyderiai, todėl tenka didžiausia našta. Ketvirtam mūsų žaidėjui amerikiečiui Marque'ui Perry staiga pakilo temperatūra.
- Kitą sezoną gali tekti rinktis, kur žaisti, nes „FIBA Europe“ ketina uždrausti komandoms varžytis daugiau kaip dviejuose turnyruose. Ką pasirinks VEF – VTB jungtinę lygą ar kurį nors kitą Europos turnyrą?
- Sprendimą priims klubo vadovai. Man norisi dalyvauti aukščiausio rango turnyruose.
- Šį sezoną namų arenoje esate reti svečiai – visas Latvijos čempionato rungtynes žaidžiate aplinkiniuose miesteliuose. Kodėl priimtas toks sprendimas?
- Ir su „Chimki“ žaidėme ne namuose, o Liepojoje. Bet šįkart taip atsitiko dėl cirko gastrolių.
Latvijos pirmenybių rungtynes dėl krepšinio populiarinimo žaidžiame mažuose miesteliuose. Ir tai, patikėkit, turi žavesio. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad Jekabpilyje, Salduje, Madonoje ar Baldonėje yra tokios puikios salės. Ne mažiau stebina ir žiūrovų aistra.
Varžovai dėl to nenukenčia – VEF klubas pasirūpina jų kelionės išlaidomis.
- Praėjusį sezoną ilgai svarstėte, ar priimti Rygos klubo kvietimą. Tikriausiai nesigailite, kad grįžote dirbti į Latvijos sostinę?
Situacija buvo sudėtinga, nes du kartus iš eilės – Donecke ir Kaune – nudegiau. Buvau nutaręs nebepriimti pasiūlymų ir likti iki sezono pabaigos su šeima. Tačiau VEF situacija buvo ypatinga, nes perimti komandos vairą prašė ir labai viliojančio pasiūlymo iš „Chimki“ sulaukęs Rimas.
Šis Rygos klubas man nebuvo svetimas, nes jame dirba gerai iš ASK laikų pažįstamų žmonių. Vienas jų – Edgaras Jaunupas, kuriuo labai pasitikiu.
- VEF pasiūlė tokias geras sąlygas, kad sudarėte kontraktą dvejiems metams?
- Galiu pasakyti, kad džiaugiuosi priėmęs kvietimą. Čia radau dar geresnę atmosferą nei buvo ASK klube. VEF radau šeimyninę aplinką, pragmatiškumu stebinančius vadovus, labai aukšto lygio organizaciją ir valdymą.
Mums visiems sudarytos puikios sąlygos – tiek treniruotėms, tiek gyvenimui, tiek atsigauti po krūvių. Pamatę, kokiomis sąlygomis mes gyvename ir dirbame, nuostabos negalėjo nuslėpti ne vienas garsus Europos treneris.
Buvo ir kitų pasiūlymų, bet esu šeimos žmogus, nenoriu gyventi atskirai nuo namiškių.
- Praėjusį sezoną VEF užbaigė dramatiška pergale Latvijos pirmenybių finale prieš „Ventspils“. Kuris čempionų titulas – laimėtas su ASK ar VEF – jums brangesnis?
- Pergalės visos brangios. Bet paskutinis titulas gal kiek saldesnis, nes lemiamose dvikovose buvo labai išretinti traumų. Buvo labai sunku, todėl ir džiaugsmo daugiau. Juolab kad VEF klubui tai – pirmas titulas.
2007 m. su ASK laimėtas čempionų titulas irgi buvo ypatingas, nes pagaliau pavyko iš sosto išversti „Ventspils“.
- Kodėl anksčiau savo komandose turėdavote daugiau lietuvių krepšininkų, o šiemet tik vieną A.Kavaliauską?
- Nesu tas treneris, kuris skirstytų žaidėjus pagal tautybę, juolab rasę. Krepšininkus vertinu tik pagal tai, kokią jie gali duoti naudą komandai.
Ir patikėkite, Antanas negauna nuo manęs mažiau pylos, nes yra lietuvis. Kita vertus, jūs jau žinote, kad situacija VEF gali greitai pasikeisti.
- Kalbate apie komandos papildymą Dainiumi Šalenga?
- Mums prieš antrą Europos taurės turnyro etapą būtina pasistiprinti. Tikiuosi, kad derybų su Dainiumi pabaiga bus sėkminga.
Apskritai dabar situacija rinkoje nėra geriausia, o mums reikalingas ne tik puolėjas, bet ir įžaidėjas.
Reikia pripažinti, kad komandos komplektavimas šiemet nebuvo labai sėkmingas – žaidėjų paieškos užsitęsė, o kai kurie krepšininkai netesėjo savo žodžio. Tai sugriovė pasiruošimo sezonui planus.
- VEF vadovai labai nusivylė, kai atrankos į Eurolygą pirmajame etape neperžengėte (60:82) Berlyno „Alba“ ekipos barjero?
- Klubo vadovai yra protingi žmonės, jie supranta, kad dabartinei komandai žaisti Eurolygoje dar anksti. VEF vadovybė žvelgia toli į priekį, ateitis yra suplanuota.
Man apmaudu buvo, kad „Alba“ pralošėme labai prastai žaisdami, o ne lygioje kovoje.
Tačiau dabar jau esame įgyvendinę klubo vadovų keltus uždavinius - iškopėme į antrą Europos taurės turnyro etapą, todėl psichologiškai bus lengviau.
Juolab kad grupėje nebus tokios komandos kaip „Chimki“. Tiek su „Gravelines“, tiek su Nymburko CEZ, tiek su „Valencia“ galima varžytis.
O grupė, į kurią pateko R.Kurtinaičio komanda, yra nuskriausta. Ten aišku, kad vienas kelialapis atiteks „Chimki“, todėl trys ekipos realiai varžysis dėl vieno kelialapio.
- VTB Jungtinėje lygoje pateikėte nemenką staigmeną – 88:79 patiesėte Kauno „Žalgirį“. Tikriausiai apėmė ypatingas jausmas iškovojus šią pergalę?
- Be abejonės, laimėti prieš objektyviai stipresnę Eurolygos komandą yra malonu. Juolab kad šių laikų VEF nebuvo laimėjęs prieš Kauno ekipą.
Rygos klubo žaidėjams, vadovams ir sirgaliams tai buvo didelė šventė. Tokios pergalės ne tik gausina aistruolių gretas, bet ir gerina klubo įvaizdį.
Tačiau atvirai galiu pasakyti, kad šioms rungtynėms ruošiausi taip, kaip ir visoms kitoms. „Žalgiriui“ nejaučiu jokių asmeniškumų.
- Ką manote apie daug aistrų sukėlusį FIBA sprendimą nesuteikti Lietuvai teisės organizuoti atrankos į Londono olimpines žaidynes turnyrą ir varžybas patikėti Venesuelai?
- Šiame sprendime nemačiau jokios logikos – komandoms teks skristi į kitą žemyną, aklimatizuotis, po to sugrįžti atgal. Tokio sprendimo negalima pavadinti profesionaliu, todėl esu labai nustebintas. Juk visi supranta, kad dukart per tokį trumpą laiką komandai pasiekti geriausią formą – neįmanoma.
- Lietuvos krepšinio vairą perėmė jūsų bičiulis nuo mažų dienų Arvydas Sabonis. Kokių pokyčių tikitės?
- Puikiai pažįstu Arvydą, žinau, kad jis išliko toks pats sąžiningas, idealistas, koks buvo prieš dvidešimt metų. Manau, kad toks protingas ir profesionalus žmogus Lietuvos krepšiniui suteiks daug pozityvumo.
- Ko palinkėjote vaikystės draugui?
- Pirmiausia palinkėjau sveikatos. Nes tai sutapo su jo sveikatos problemomis. Sužinojęs apie Arvydą ištikusią nelaimę, buvau ištiktas šoko.