Gyvai rašoma Lietuvos krepšinio istorija: ką atneš rekordiškai ilgai lauktas LKL galiūnų - Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubų mūšis?

Pirmos rungtynės. 1999 m. spalio 23 d. LKL. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 82:80 (M.Timinskas ir M.Žukauskas po 19, K.Šeštokas 12/A.Macijauskas 23, A.Giedraitis 16, E.Elliottas ir O.Okunskis po 15).

Nors 1999-2000 metų sezoną „Žalgiris“ pradėjo būdamas ne tik LKL bei NEBL, bet ir Eurolygos čempionas, o „Lietuvos ryto“ kolekcijoje nebuvo nė vieno titulo, jau pirmoje sezono dvikovoje laukta atkaklios kovos. Labai prastai sezono pradžioje žaidę kauniečiai visgi laikyti favoritais, tačiau kai kurie krepšinio specialistai buvo įsitikinę, kad pergalę gali iškovoti Vilniaus ekipa. „Lietuvos rytas“ pirmavo daugiau negu tris ketvirčius rungtynių. Vis dėlto dvikovos pabaigoje geriau žaidė „Žalgiris“. Jam pavyko priešpaskutinę minutę išsiveržti į priekį ir išplėšti sunkią pergalę.

Kas atsitiko vėliau. LKL reguliariame sezone „Lietuvos rytui“ taip ir nepavyko pranokti „Žalgirio“, nors antrose ir ketvirtose rungtynėse iki pergalės vėl trūko mažmožių. Kauniečiai laimėjo ir pirmąsias finalo rungtynes, tačiau po to viskas apsivertė aukštyn kojomis – vilniečiai nugalėjo tris kartus iš eilės ir, laimėję finalo seriją 3:1, pirmą kartą tapo LKL čempionais. NEBL turnyre abejas rungtynes – reguliariojo sezono ir pusfinalio – laimėjo „Lietuvos rytas“.

Pirmos rungtynės. 2000 m. lapkričio 18 d. „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 92:76 (R.Šiškauskas 22, K.Šeštokas 19, E.Elliottas 14/J.White‘as 18, T.Masiulis 13, S.Woodberry 12).

11:0 – taip savo pagrindiniam varžovui smogė „Lietuvos rytas“ aštuntojo LKL sezono pirmųjų rungtynių pradžioje. Po šio nokdauno „Žalgiris“ taip ir neatsigavo. Vilniečiai visą laiką pirmavo solidžiu skirtumu (36:15, 44:18, 78:54) ir apsukas sumažino tik mačo pabaigoje, kai nugalėtojas jau niekam nekėlė abejonių. Beje, Kauno ekipoje per šias rungtynes žaidė vos septyni krepšininkai.

Kas atsitiko vėliau. „Lietuvos rytas“ laimėjo antrąsias ir trečiąsias LKL reguliaraus sezono rungtynes bei Lietuvos milžinų mūšį NEBL turnyre, bet po to iniciatyvą perėmė „Žalgiris“. Kauniečiai buvo stipresni paskutinėje LKL reguliaraus sezono dvikovoje, NEBL pusfinalyje ir nugalėjo LKL finalo serijoje 3:2.

Pirmos rungtynės. 2001 m. lapkričio 3 d. „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 75:52 (A.Macijauskas 18, R.Kaukėnas 15, R.Šiškauskas 12/ G.Chižniakas 15, S.Woodberry 12, T.Masiulis 11).

Antrus metus iš eilės pirmoje sezono milžinų dvikovoje įtikinamai triumfavo „Lietuvos rytas“. 2001 metų rudenį vilniečiai pradėjo mačą spurtu 16:2 ir iniciatyvos iš savo rankų nepaleido. Tiesa, paskutiniajame kėlinyje labai blankiai žaidė abi ekipos, kartu pelniusios vos 16 taškų. „Lietuvos rytas“ kėlinį laimėjo 10:6.

„Žalgiris“ pirmą kartą per visą LKL istoriją pralaimėjo rungtynes didesniu negu 20 taškų skirtumu.

Kas atsitiko vėliau. „Lietuvos rytas“ laimėjo antrąsias ir trečiąsias reguliaraus sezono rungtynes, „Žalgiris“ – ketvirtąsias. Viename įdomiausių ir atkakliausių LKL finalų, kuriame pirmą kartą prireikė septynerių rungtynių, vilniečiai šventė pergalę 4:3.

Pirmos rungtynės. 2002 m. lapkričio 2 d. „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 90:80 (R.Šiškauskas 33, K.Šeštokas ir A.Macijauskas po 14/ G.Einikis 27, K.Davidas 16, S.Štombergas ir E.Cota po 15).

Pirmąsias 2002-2003 metų sezono rungtynes „Lietuvos rytas“ laimėjo mažesniu skirtumu negu du praėjusius sezonus. Tačiau ir šįkart vilniečiai nugalėjo įtikinamai. Jie jau pirmajame kėlinyje susikrovė solidžią taškų atsargą 31:23 ir panašiu skirtumu pirmavo iki finalo sirenos.

„Žalgirio“ gynybai neįmenama mįsle tapo Ramūno Šiškausko žaidimas. „Lietuvos ryto“ puolėjas jau 13-ąją minutę buvo pelnęs 20 taškų ir kone vienas padėjo savo komandos pergalės pamatus. Iš viso 35 minutes žaidęs R.Šiškauskas įmetė 33 taškus (9/12 dvitaškių, 3/6 tritaškių, 6/8 baudų) ir atkovojo 10 kamuolių.

Kas atsitiko vėliau. „Lietuvos rytas“ laimėjo antrąsias reguliaraus sezono rungtynes, o „Žalgiris“ buvo stipresnis trečiose ir ketvirtose. Finalo seriją kauniečiai laimėjo 4:2.

Pirmos rungtynės. 2003 m. spalio 30 d. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 77:73 (T.Beardas 19, A.Sabonis 18, D.Šalenga 9/ R.Šiškauskas ir D.Simpkinsas po 15, R.Javtokas 13).

2003 m. spalio 30 d. vykusių rungtynių didžioji intriga – pirmą kartą prieš „Lietuvos rytą“ žaidė Arvydas Sabonis. Tuo tarpu Vilniaus ekipoje vėl rungtyniavo dėl motociklo avarijoje patirtų traumų sezoną praleidęs Robertas Javtokas.

Vien dėl legendinio vidurio puolėjo sugrįžimo į gimtąją komandą „Žalgiris“ buvo laikomas aiškiu favoritu, tačiau „Lietuvos rytas“ neketino taikytis su autsaiderio vaidmeniu. Visas 40 minučių aikštėje vyko lygiaverčių varžovų kova, kurioje nė vienai komandai nepavyko įgyti didesnio pranašumo. Tik mačo pabaigoje truputį tiksliau žaidė kauniečiai.

„A.Sabonio autoritetas slėgė mūsų jaunus krepšininkus“, - pripažino „Lietuvos ryto“ treneris Jonas Kazlauskas.

Aukščiausias LKL krepšininkas buvo svarbiausias dvikovos dalyvis ne vien dėl psichologinio veiksnio, bet ir dėl praktinio indėlio – A.Sabonis pelnė 18 taškų ir atkovojo 10 kamuolių. Kartu su Tanoka Beardu (19 taškų ir 5 atkovoti kamuoliai) A.Sabonis sudarė aukštaūgių duetą, kuris tą sezoną šiurpino visus galingiausius Senojo žemyno klubus.

Kas atsitiko vėliau. Antrąsias sezono rungtynes laimėjo „Lietuvos rytas“, tačiau po to šešias iš eilės pergales – dvi reguliariame sezone ir keturias finale – iškovojo „Žalgiris“.

Pirmos rungtynės. 2004 m. lapkričio 6 d. „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 74:59 (F.House‘as 20, S.Jasaitis 10, R.Javtokas 9/R.Packas 19, T.Beardas 16, M.Timinskas 8).

2004 m. lapkričio 6 d. įvykusios rungtynės buvo istorinės dėl to, kad krepšininkai pirmą kartą įbėgo ant visiškai neseniai atidarytos „Siemens“ arenos parketo, o LKL varžybas pirmą kartą stebėjo 10,5 tūkst. žiūrovų. Jie tapo įspūdingos „Lietuvos ryto“ pergalės liudininkais.

 „Žalgiris“ jau ne pirmus metus buvo kur kas prasčiau pasiruošęs sezonui ir nuo pirmųjų minučių pradėjo strigti kibioje šeimininkų gynyboje. Jau po pirmojo kėlinio vilniečiai pirmavo 24:10, 16-ąją min. dar labiau padidino savo pranašumą – 33:17 ir iniciatyvą savo rankose laikė beveik visą laiką iki pat finalo sirenos. Kauniečiai geriau žaidė tik trumpoje atkarpoje antrojo kėlinio pabaigoje ir trečiojo pradžioje, kai sugebėjo sumažinti atsilikimą iki 1 taško (38:39).

Kas atsitiko vėliau. Vėliau „Žalgiris“ įveikė „Lietuvos rytą“ aštuonis kartus iš eilės: tris kartus LKL reguliariame sezone, sykį – BBL finale ir dar keturis kartus LKL finale. Po šios įspūdingos serijos niekam neturėjo kilti abejonių, kuris klubas buvo stipresnis 2004-2005 metų sezone.

Pirmos rungtynės. 2005 m. gruodžio 17 d. LKL-BBL. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 74:63 (D.Lavrinovičius 13, R.Freemanas ir L.Ayuso po 10/ R.Štelmaheris 18, R.Javtokas 13, M.Nielsenas 12).

2005-2006 m. sezonas buvo neįprastas, nes visos LKL klubų tarpusavio rungtynės buvo įtraukiamos ir į BBL lentelę. Suprantama, dvigubą vertę turėjo ir dviejų stipriausių šalies komandų akistatos. Pirmąją sezono dvikovą daug galingiau pradėjo „Lietuvos rytas“, jau per pirmąjį kėlinį surengęs tikrą atakų škvalą ir nutolęs 27:18. Tačiau netrukus „Žalgiris“ atsakė tuo pačiu ir prieš didžiąją pertrauką jau buvo priekyje 41:39. Trečiasis kėlinys vyko lygiai, o ketvirtajame kauniečiai užrakino savo krepšį ir pasiekė nelengvą pergalę.

Kas atsitiko vėliau. „Lietuvos rytas“ daugiau nė karto nepralaimėjo „Žalgiriui“. Vilniečiai laimėjo antrąsias LKL-BBL reguliaraus sezono rungtynes, pasiekė pergalę BBL finale 86:74 ir galiausiai nugalėjo kauniečiu LKL finalo serijoje 4:0.

Pirmos rungtynės. 2006 m. gruodžio 2 d. LKL. „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 93:78 (J.P.Batista 20, A.Šležas 17, T.Ivory 11/T.Beardas 21, M.Machado ir M.Popovičius po 13).

Pirmoje sezono dvikovoje sąlygas diktavo Vilniaus komanda. Ji jau pirmosiomis minutėmis šovė į priekį 11:2 ir pirmavo beveik visą mačą. Tiktai antrajame kėlinyje „Žalgiris“ trumpam atsitiesė ir kartą netgi persvėrė rezultatą 36:35, tačiau tai tebuvo trumpas epizodas – „Lietuvos rytas“ greitai vėl nutolo dviženkliu skirtumu ir daugiau neleido varžovams nė pagavoti apie pergalę.

Kas atsitiko vėliau. Pirmąsias tarpusavio rungtynes pralaimėjęs „Žalgiris“ sugebėjo tapti LKL reguliaraus sezono nugalėtoju, o po to laimėjo ir finalo seriją 4:2. Kitose varžybose du galingiausi šalies klubai titulus pasidalijo. Po ilgos pertraukos atgaivinto LKF taurės turnyro finale stipresni buvo kauniečiai 84:65, BBL finale – vilniečiai 81:77.

Pirmos rungtynės. 2007 m. lapkričio 17 d. BBL. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 80:72 (M.Popovičius 16, G.Jurakas, M.Bradley ir D.Collinsas po 12/Ch.Eidsonas 17, M.Lukauskis 15, M.Petravičius 14). 2007 metų rudenį pirmosios „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynės baigėsi dar mažesniu skirtumu negu prieš metus, tačiau jose paskutiniųjų minučių ar juolab paskutiniųjų sekundžių drama net nekvepėjo. Kauno krepšininkai jau po antrojo kėlinio turėjo pakankamai solidų pranašumą 38:25, o skirtumas sumažėjo tik tada, kai nugalėtojai suprato neišleisią pergalės iš rankų.

Kas atsitiko vėliau. Nors pirmąsias rungtynes pagrindiniam varžovui pralaimėjo, „Lietuvos rytas“ tapo ir LKL, ir BBL reguliaraus sezono nugalėtoju. Vis dėlto visi trys 2008-ųjų prizai iškeliavo į Kauną. LKF taurės finale „Žalgiris“ savo nuolatinius varžovus pranoko 83:72, BBL finale – 86:84, LKL finalo serijoje – 4:1.

Pirmos rungtynės. 2008 m. lapkričio 15 d. BBL. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 68:70 (W.Deane‘as 18, J.Mačiulis 11, M.Kalnietis 8/B.Milisavljevičius 14, Ch.Eidsonas 13, M.Bjelica 8).

Tai buvo vienos lygiausių rungtynių per visą „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovų istoriją. Nė vienai komandai nė sykio nepavyko įgyti dviženklio pranašumo, o nugalėtoją nulėmė poros minučių atkarpa ketvirtojo kėlinio pradžioje. Per ją vilniečiai įmetė 7 taškus be atsako ir nutolo 60:51. Po to Kauno ekipa atsilikimą truputį sumažino, bet perimti iniciatyvos nepajėgė.

„Ažiotažas prieš šias rungtynes buvo milžiniškas, ir manau, kad sirgaliai neturėjo nusivilti. Geriau kovojome dėl atšokusio kamuolio ir tai buvo svarbiausia mūsų pergalės priežastis“, - rungtynes įvertino „Lietuvos ryto“ strategas Antanas Sireika.

„Negaliu vienu metu rūpintis ir komandos gynyba, ir puolimu. Manau, kad gynėmės gana gerai“, - kalbėjo „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas.

Kas atsitiko vėliau. Pergalė pirmose rungtynėse padėjo „Lietuvos rytui“ laimėti BBL reguliarų sezoną. Tuo tarpu LKL reguliaraus sezono nugalėtoju tapo nė vienos nesėkmės nepatyręs „Žalgiris“. Visas svarbiausias metų rungtynes laimėjo Vilniaus komanda. Ji buvo stipresnė ir LKF taurės finale 84:82, ir BBL ginale 97:74, ir LKL finalo serijoje 4:1.

Pirmos rungtynės. 2009 m. lapkričio 21 d. LKL. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 67:64 (M.Pocius 17, M.Brownas 15, D.Šalenga 14/D.Zavackas 18, M.Gecevčius ir A.Jomantas po 11).

Nors nuaidėjus finalo sirenai komandas skyrė tik 3 taškai, didesnę dalį mačo scenarijaus rašė Kauno krepšininkai. Po lygaus pirmojo kėlinio „Žalgiris“ antrajame ketvirtyje pabėgo į priekį 28:18 ir apie dešimties taškų skirtumu pirmavo iki priešpaskutinės minutės. Rungtynių pabaigoje „Lietuvos rytas“ surengė spurtą ir pagąsdino šeimininkus, bet akyvumo proveržis buvo akivaizdžiai pavėluotas.

„Kauniečiai laimėjo pelnytai, nes žaidė geriau negu mes. Tragedijos iš to nedarome. Reikia nepamiršti aikštės pranašumo LKL finale. Kadangi Kaune pralaimėjome tik 3 taškais, tikimės namie atsirevanšuoti didesniu skirtumu“, - kalbėjo „Lietuvos ryto“ treneris Rimas Kurtinaitis.

Beje, „Lietuvos rytas“ tikrai atsirevanšavo didesniu skirtumu, bet per antrąsias tarpusavio rungtynes LKL čempionate skirtumas jau nebuvo svarbus, kadangi „Žalgiris“ dar suklupo ir žaisdamas su Vilniaus „Perlu“.

Kas atsitiko vėliau. Tiek LKL, tiek BBL reguliariame sezone visas „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynes laimėjo šeimininkai. Du pirmuosius sezono prizus šalies krepšinio lyderiai pasidalijo: vilniečiai laimėjo LKF taurę, kauniečiai tapo BBL čempionais. LKL finalo serijoje pergalę 4:3 šventė „Lietuvos rytas“.

Pirmos rungtynės. 2010 m. lapkričio 21 d. LKL. Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ 85:60 (M.Pocius 13, T.Delininkaitis 11, M.Kalnietis ir M.Begičius po 10/J.Valančiūnas 19, M.Bjelica 11, Š.Jasikevičius 10).

2010 metų vasarą tiek „Žalgiris“, tiek „Lietuvos rytas“ nutarė nerungtyniauti Baltijos lygos reguliariame sezone, todėl Lietuvos grandams tarpusavio rungtynių teko žaisti mažiau negu kelis praėjusius sezonus. Vis dėlto pirmoji jų akistata LKL čempionate įvyko daug anksčiau negu šį sezoną – lapkričio mėnesį.

Sausakimša Kauno sporto halė atkaklios kovos neišvydo. „Žalgiris“ rungtynes pradėjo stipriu smūgiu 6:0, antrojo kėlinio pradžioje pirmą kartą įgijo dviženklį pranašumą 22:11, bet ir po to nesiliovė smaugti varžovus ir trečiajame kėlinyje pirmavo 64:29.

„Žalgirio“ krepšininkai buvo labai gerai nusiteikę, o mes – ne. Dar prieš rungtynes jautėme, kad „Žalgiris“ yra žaidimo ritmą, tuo tarpu mes jo dar tik ieškome. Nepaisant to, tikėjausi, jog sugebėsime pasipriešinti rimčiau, tačiau tai nepavyko“,- kalbėjo tuometinis „Lietuvos ryto“ treneris Aleksandaras Trifunovičius.

Kas atsitiko vėliau. „Žalgiris“ be pralaimėjimų baigė LKL reguliarų sezoną (24 ir 0) ir laimėjo tris titulus. LKF taurės finale Kauno komanda pranoko Vilniaus ekipą 81:69, LKL finalo serijoje – 4:1, o BBL varžybose „Lietuvos rytas“ net nepateko į finalą, o žalgiriečiai lemiamose rungtynėse įveikė Rygos VEF krepšininkus.