Nors sėdėdamas Kauno „Žalgirio” ar Vilniaus „Siemens” arenų tribūnose besišypsantis rudų akių puolėjas nešokinėja iš vietos, keikiasi tik sau po nosimi, o per pertrauką neskuba į barą išmaukti dar vieno alaus bokalo, jo širdyje verda aistros.
Po traumos jau pasveikęs ir naujos sutarties besidairantis 26 metų krepšininkas įdėmiai stebėjo abiejų Lietuvos krepšinio milžinų kovas: „Žalgirio” – Eurolygoje, „Lietuvos ryto” – Europos taurės turnyre, abiejų klubų – VTB jungtinėje lygoje.
O šįvakar J.Mačiulio, kaip ir visų šalies krepšinio sirgalių, dėmesys nukryps į Vilnių, kur „Siemens” arenoje „Lietuvos rytas” ir „Žalgiris” šį sezoną pirmą kartą išmėgins jėgas tarpusavyje.
2005–2009 m. J.Mačiulis žaidė „Žalgiryje”, su šia komanda laimėjo du šalies čempiono aukso žiedus, o su „Lietuvos ryto” komanda aikštėje buvo susidūręs 28 kartus.
Prisiminimai apie šiuos mūšius puolėjui vis dar kelia emocijų. Bet jos tik teigiamos: „Per šias rungtynes, kad ir kur jos vykdavo – Kaune ar Vilniuje, visada buvo nereali atmosfera.
Ir mes, krepšininkai, jausdavomės išskirtinai, nes žinojome, kad žaidžiame su sau lygiais varžovais, todėl niekada nereikėdavo papildomų paskatų nusiteikti. Didžioji dalis tų dvikovų vykdavo taškas į tašką.”
Net po pralaimėtų rungtynių J.Mačiulis nejausdavo pykčio varžovams. Jei ir likdavo nuoskaudų, – tik dėl abejotinų teisėjų švilpukų.
„Tačiau negaliu tvirtinti, kad kada nors teisėjai specialiai palaikė juos ar mus.
Manau, kad ir mes, ir „Lietuvos rytas” jautėsi panašiai – teisėjai kartais klydo dėl abiejų komandų žaidimo. Bet niekada neturėjau jokių priekaištų varžovams. Niekada vieni prieš kitus nežaidėme labai švariai – dėl pergalės abi pusės stengėsi padaryti viską”, – nusijuokė J.Mačiulis.
Pasiekti pergalę bet kokia kaina Lietuvos krepšinio milžinai stengsis ir šį vakarą.
„Lietuvos rytas” paprašė J.Mačiulio procentais įvertinti abiejų komandų privalumus ir trūkumus bei jų galimybes šįvakar laimėti.
„Lietuvos rytas” – „Žalgiris” 45:55.
Teigiama, kad „Žalgiris” šį sezoną surinko talentingesnę komandą nei „Lietuvos rytas”.
Ypač tai pastebima tarp starto penketo žaidėjų. Sunku lyginti pagrindinių komandų krepšininkų galimybes žaidžiant vienas prieš vieną, tačiau „Žalgirio” starto penketas atrodo pajėgesnis ir geriau susižaidęs.
„Lietuvos rytas” – „Žalgiris” 55:45
Atsarginių žaidėjų svarba labiausiai priklauso nuo to, kaip greitai jie sugeba įsilieti į komandos žaidimą pakilę nuo suolo.
„Lietuvos ryto” atsarginiai krepšininkai šį sezoną tai daro greičiau. Jie atrodo judresni ir ne tokie apsimiegoję. Pakaitiniams žalgiriečiams įsivažiuoti prireikia daugiau laiko.
Tyrece’as Rice’as – DeJuanas Collinsas 50:50.
Nors pagrindinis „Žalgirio” įžaidėjas yra Mantas Kalnietis, vis dėlto prieš T.Rice’ą starto penkete leisčiau D.Collinsą.
Pastaruoju metu amerikietis yra neblogos sportinės formos, o keletą pastarųjų rungtynių Eurolygos pirmajame etape iš viso žaidė fantastiškai – nors pelnė nedaug taškų, visiškai valdė komandą ir padarė savo darbą gindamasis.
D.Collinsas vertas pagarbos, nes įrodė, kad moka ne tik filmuotis (LNK laida „Farai” rodė, kaip „Žalgirio” gynėjas buvo pagautas girtas prie vairo. – Red.), bet ir žaisti krepšinį.
Patirtis aikštėje – labai svarbi, todėl manyčiau, kad tik D.Collinsas yra lygiavertis varžovas T.Rice’ui.
T.Rice’as – Marko Popovičius 70:30.
Nors M.Popovičius daugiau žaidžia kaip „antras numeris”, kartais jis imasi ir įžaidėjo vaidmens. Abu mėgsta atakuoti, o T.Rice’as dar ir sustyguoja komandą.
Vis dėlto jei šie gynėjai žaistų vienas prieš vieną, manau, kad vienareikšmiškai laimėtų „Lietuvos ryto” krepšininkas.
Mantas Kalnietis – Aleksandras Rašičius 60:40.
Abu šie gynėjai gali keisti žaidimo ritmą, pataikyti iš toliau, sustyguoti komandas. Vis dėlto M.Kalniečiui skirčiau daugiau balų.
Renaldas Seibutis – Marko Popovičius 55:45.
R.Seibutis šį sezoną – „Lietuvos ryto” taškų rinkimo mašina. Jis nebijo veržtis po krepšiu, provokuoti baudų, imtis iniciatyvos, atakuoti sunkiais momentais, bet nėra užtikrintas metikas. Žinoma, jei paliksi laisvą, jis gali įmesti.
Kaip ir kiekvienas tokio tipo žaidėjas, kuris nepasižymi fizine jėga, R.Seibutis mėgsta laisvę. Kietai dengiamas Renaldas pradeda kiek blaškytis, nebeturi tiek galimybių pašokti.
Dvigubinant gynybą R.Seibutis kartais prie užtvarų perlaiko kamuolį ir apskritai nelabai mėgsta jį išmesti. Todėl žaidžiant prieš R.Seibutį ir dvigubinant gynybą, ypač prie tritaškių metimo linijos, galima sudeginti sekundes ir išbalansuoti derinį.
M.Popovičius šioje pozicijoje pranašesnis už R.Seibutį, nes yra labiau patyręs, jo metimas labiau užtikrintas ir stabilesnis, be to, kroatas irgi nebijo veržtis į baudos aikštelę.
R.Seibutis – Tomas Delininkaitis 60:40.
Neaišku, kiek laiko aikštėje gaus T.Delininkaitis, bet treniruojant Aleksandrui Trifunovičiui šį sezoną jis atsiskleidė kaip geras snaiperis. Vis dėlto didesnį žaidimo arsenalą turi R.Seibutis.
Artūras Jomantas – Sonny Weemsas: puolimas 25:75, gynyba 75:25.
Kalbėdamas apie du šiuos puolėjus, išskirčiau gynybą ir puolimą, nes neįmanoma lyginti krepšininkų galimybių atakuojant ir ginantis.
S.Weemsas šį sezoną – kone pusė „Žalgirio” komandos. Jis visada pasirengęs kovoti, talentingas, šoklus, o sunkiu momentu komanda ieško būtent jo. Jei tądien S.Weemsui nesiseka, ir „Žalgiriui” gali būti nekas.
Vis dėlto S.Weemsas irgi yra pažeidžiamas. Jis mėgsta NBA būdingą greitą be kontakto žaidimą. Žinoma, po krepšiu kontakto neišvengsi, nes ten dažnai susistumdoma.
Tačiau prie baudos aikštelės S.Weemsą būtina stabdyti. Jei jam duosi bent kiek erdvės, jis savo apgaulingais judesiais apeis, apgaus, pašoks ir įmes. Tačiau jei prie S.Weemso prilimpa šiurkštesnis žaidėjas, tai jam nepatinka.
Jei prie S.Weemso stos, pavyzdžiui, A.Jomantas, ir pradės jam kaišioti koją, amerikiečiui tai gali nepatikti. Nors puldamas S.Weemsas yra visa galva pranašesnis už A.Jomantą, šis geriau ginasi.
Jei A.Jomantui pavyks pristabdyti varžovą, pranašumą įgis visa „Lietuvos ryto” komanda ir jėgos išsilygins.
Manau, kad savo darbą puldami padarys ir kiti „Žalgirio” puolėjai – Dainius Šalenga ir Mindaugas Kuzminskas. Į pagalbą ginantis A.Jomantui ateis Steponas Babrauskas – abu „Lietuvos ryto” puolėjai yra labiau gynybinio plano žaidėjai.
Tiesa, „Lietuvos ryto” ekipoje dar yra Bradas Newley, bet kol kas jis nežiba ir mačo su „Žalgiriu” plane aš jo nematau.
Lawrence’as Robertsas – Paulius Jankūnas 45:55.
Abu šie puolėjai yra panašaus stiliaus – neblogai atakuoja, kaunasi po krepšiu, gerai kovoja dėl kamuolių.
Vis dėlto P.Jankūnas labiau užgrūdintas „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” kovų, tad turės daugiau pykčio, todėl manau, kad turėtų laimėti šią dvikovą.
Tačiau daug kas priklausys ir nuo to, kaip į žaidimą įsilies Mindaugas Katelynas, su kuriuo Pauliui taip pat reikės nemažai kautis.
M.Katelynas – gynybinio stiliaus krepšininkas, visiškai pasiaukojantis dėl komandos. Iš visų mano pažįstamų krepšininkų jis mažiausiai jaudinasi dėl savo statistikos ir dirba tik komandai. Mindaugui turbūt svarbiau atkovoti 10 kamuolių nei pelnyti 30 taškų.
M.Katelynas P.Jankūnui gali būti labiau neparankus varžovas nei L.Robertsas.
Nors Paulius moka daugiau apgaulingų judesių, Mindaugas išties supranta, kaip gintis: yra šoklus, judrus, turi ilgas rankas ir dažnai intuityviai dengia varžovą. To neišmoksi. Tai yra įgimta.
Mindaugas Katelynas – Tadas Klimavičius 70:30.
Mindaugas – vienareikšmiškai geresnis žaidėjas. T.Klimavičius šį sezoną nesužaidė nė vienų rungtynių pagal savo galimybes.
Nors Tadas irgi yra šoklus, jis neturi tokios intuicijos gindamasis kaip M.Katelynas.
Predragas Samardžiskis – Robertas Javtokas 47:53.
Manau, bus tikrai įdomi kova. Nors P.Samardžiskis naudoja daugiau judesių, yra dar gana jaunas. R.Javtokas – labiau patyręs ir visiškai aukojasi dėl komandos gindamasis, todėl manau, kad gali laimėti šią dvikovą.
Žinoma, P.Samardžiskis irgi turi privalumų – 214 cm ūgį, ilgas rankas, yra ganėtinai judrus, gali įmesti iš vidutinio nuotolio, blokuoti metimą. Makedonas žaidžia įvairiau nei R.Javtokas, kuris yra aiškus gynybinio stiliaus žaidėjas.
Jonas Valančiūnas – Milovanas Rakovičius 60:40.
Jonas tikrai geresnis už serbą: jaunesnis, labiau užsidegęs, judresnis, moka daugiau judesių, gali įmesti iš vidutinio nuotolio.
M.Rakovičiaus privalumas – jėga. Jonui gali būti sunku grumtis su puolėju, kurio bicepsas didesnis už keturgalvį kojos raumenį.
Aleksandras Džikičius – Aleksandras Trifunovičius 35:65.
Statyčiau už A.Trifunovičių, nes jis turi privalumą, kurio stinga A.Džikičiui, – neblogai pažįsta kai kuriuos „Lietuvos ryto” žaidėjus, žino, ką jie gali, ir jų trūkumus.
Tačiau apskritai labai sunku vertinti trenerių darbą. Pastaruoju metu abi ekipos žaidžia neblogai, pasiekė neblogų rezultatų.
Ir A.Džikičius, ir A.Trifunovičius – serbų mokyklos atstovai, abu supranta krepšinį, bet aikštėje žaidžia ne treneriai.
A.Trifunovičius taiko panašią gynybos sistemą kaip dirbdamas „Lietuvos ryte”: iš silpnesnio tolimojo kampo žaidėjai ateina į pagalbą, yra didesnė spūstis po krepšiu neleidžiant varžovui įsiveržti į baudos aikštelę, o daugiau laisvės paliekama ties tritaškių metimo linija.
„Lietuvos rytas” turi individualiai stiprių gynėjų: A.Jomantą, S.Babrauską, M.Katelyną, kurie užkaišo spragas. Sunku pasakyti, ar toks buvo trenerio sumanymas, ar tiesiog taip išėjo, nes jie tikrai geri gynėjai.
Nors puolant jų rodikliai neįspūdingi, A.Jomantas, S.Babrauskas, M.Katelynas tai kompensuoja gudrumu ir sumanumu gindamiesi.
Kiek stringa „Lietuvos ryto” puolimas prieš aikštės gynybą, nes komanda neturi užtikrintų metikų. Jei A.Jomantas stovi ant tritaškių metimo linijos ir švaistosi iš toli, tai, duok Dieve, tegul tik mėto.
„Lietuvos rytas” – „Žalgiris” 47:53.
Jei su „Lietuvos rytu” žalgiriečiai būtų kovoję prieš pusantro mėnesio, nebūtų turėję jokių galimybių laimėti.
Dabar, manau, turėtų vykti arši kova, bet vis dėlto statyčiau už „Žalgirį”, kuris pastaruoju metu tikrai neblogai atrodo.
Tiesa, man daro įspūdį „Lietuvos ryto” kovingumas. Buvo ne vienos rungtynės, per kurias vilniečiai atsiplėšė būtent dėl savo kovingumo. Tai yra jų stiprybė, ir „Lietuvos rytas” nepasiduos iki pabaigos, kad ir kas nutiktų.
28
Tiek kartų J.Mačiulis aikštėje žaidė prieš Vilniaus „Lietuvos ryto” ekipą.
LKL čempionatas
Prienų „Rūdupis” – „Šiauliai” 89:88
„Kėdainiai” – Palangos „Naglis” 86:72
Utenos „Juventus” – Panevėžio „Techasas” 82:79
Turnyro lentelė
1. „Lietuvos rytas” 11 1
2. „Žalgiris” 8 0
3. „Rūdupis” 8 2
4. „Šiauliai” 8 4
5. „Baltai” 6 5
6. „Neptūnas” 5 4
7. „Pieno žvaigždės” 5 5
8. „Juventus” 5 7
9. „Kėdainiai” 3 7
10. „Sakalai” 3 9
11. „Naglis” 2 11
12. „Techasas” 1 10