Maskvos srities „Chimki“ treneris R.Kurtinaitis: „Mūsų taikiklyje yra ir M.Petravičius“

R.Kurtinaitis užsiminė, kad šiuo metu jo ekipa ieško aukštaūgio, o jų sąraše yra Marijonas Petravičius, kuris taip ir nepasirodė Mariupolio „Azovmaš“ stovykloje. Į Vilnių atvykęs lietuvis su žurnalistais kalbėjo ne tik apie būsimą mačą, ateities planus, bet ir apie Joną Valančiūną ir Donatą Motiejūną.

- Taip. „Žalgiris“ žaidžia kur kas geriau. Tai parodė pastarasis mačas su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Taip pat Eurolygos rungtynės, po kurių jie žengė į kitą etapą. Pas juos jaučiasi darna. Galbūt tai nėra formos pikas, tačiau žaidėjai kovoja užtikrintai, todėl bus sudėtinga.

- Kauniečiai tikrai laimėjo pelnytai. Jie, kaip yra įpratę, visas 40 minučių žaidė solidžiai, o pergalė nebuvo atsitiktinė. Galbūt vaisių davė Dainiaus Šalengos atvykimas, nes jis yra patyręs ir geras žaidėjas. Jo tritaškiai tikrai buvo vietoje. „Žalgiris“ laimėjo ne todėl, kad „Lietuvos rytas“ atrodė blogai, o todėl, kad kauniečiai buvo geri.

- Pirmiausia reikia laimėti, nes tada sutaupytume savaitę Rusijos čempionatui. Todėl mūsų tikslas – pirmoji vieta, o tai reiškia, kad privalome nugalėti „Žalgirį“ ir Kazanės „Uniks“. Šiuos metus pradėjome nesėkmingai. Pralaimėjome nepilnos sudėties Samaros „Krasnyje Krylja“ ekipai. Tai buvo nelaukta. Dabar reikia reabilituotis.

Norime laimėti, tačiau žinau, kad sunku žaisti stebint gausiam varžovų sirgalių skaičiui.

- Pasistiprinome prancūzu, tačiau jis mače nedalyvaus. Jis tik šiandieną atvyksta į Maskvą. Šiuo metu orientuojamės į rungtynes Europos taurėje. Kitą savaitę kovosime su Salonikų „Aris“ ekipa. Dar neaišku, kokios jis bus formos. M.Gelabale neturėjo klubo, tačiau treniravosi Prancūzijoje. Tikiuosi, kad mes jį greitai pastatysime ant kojų.

Šiuo metu ieškome „centro“. Mūsų sąraše yra ir Jonas Mačiulis su Marijonu Petravičiumi. Kadangi pasirašėme sutartį su M.Gelabale, J.Mačiulio mums jau ir nebereikia. O dėl M.Petravičiaus mes kalbamės.

- Kaip ekipą paveikė Timofejaus Mozgovo išvykimas?

- Jis buvo ženkli klubo figūra. Jo dėka pasiekėme daug pergalių, tačiau nemanau, kad be jo tapome silpnesni. Iki Naujųjų metų laimėjome 20 mačų iš 21. Be jo sugebėjome įveikti Maskvos CSKA ir nemažai kitų gerų komandų. Tai nėra ženklus minusas, tačiau tą poziciją mes turime sustiprinti.

Kalbant apie ketvirtadienio rungtynes, tai mes neturime Kresimiro Lončaro, kuris yra patyręs nugaros traumą. Tačiau mes turime ir kitų žaidėjų, kurie gali užimti tą poziciją ir įrodyti, kad gali žaisti. Tai – nebloga motyvacija.

- Ekipoje turite daug žvaigždžių. Ar problemų su drausme nekyla?

- Neturime jokių problemų. Visi – profesionalai ir žino, ko pas mus atvyko. Turėjome bėdų su Keithu Langfordu, tačiau nežiūrint į jo milžinišką kontraktą, turėjome jo atsisakyti. Klubas palaiko mūsų politiką, pagal kurią žaidžia ne tik žvaigždės, stengiamasi išlaikyti gerą atmosferą ir komandos darną. Turime žaidėjų reglamentą, kuriame nurodyta, ką jie gali daryti, o ko ne. Visur pagal atlyginimus numatytos didelės bausmės.

- Kokie tikslai keliami komandai sezono pabaigoje?

- Savaime aišku, kad tikslai – aukščiausi, kokius mėgstu ir aš. Esame VTB jungtinės lygos čempionai, todėl norime išsaugoti titulą. Lengvesnis kelias patekti į Eurolygą – laimėti Europos taurę, nes užimti pirmą vietą Rusijos lygoje daug sunkiau, juk reikėtų nugalėti CSKA, Maskvos „Spartak“, Krasnodaro „Lokomotiv“ komandas. Europos taurės čempionų titulas mums būtų parankesnis.

- Infarktas – kaip žaibas iš giedro dangaus – kerta ir nesirenka kam. Kol kas man viskas gerai (nusispjovė tris kartus per petį) ir tikiuosi, kad taip bus ir toliau.

- Lietuvoje dažnai kalbama apie J.Valančiūną. Ką apie jį manote jūs?

- Jam dabar reikia pagalbos. Jis greitai išgarsėjo, sulaukia daug dėmesio, todėl sunku susitvarkyti su visa situacija. Čia turėtų daugiau padėti treneris, tačiau tarp Aleksandro Džikičiaus ir Jono Valančiūno nėra ryšio. Suprantu, kad treneris labiau remiasi patyrusiais krepšininkais, nes nesėkmės atveju tave gali atleisti. Užsienio treneriams tai – įprasta. Panašiai ir man. Lenkijoje priekaištaudavo, kad serbai rungtyniaudavo daugiau nei lenkai. Dabar man pavyko sukomplektuoti komandą iš rusų krepšininkų. Jeigu yra problemų, tada remiesi labiau patyrusiu.

Jonas nėra pagrindinė varomoji jėga. Tą matėme ir Lietuvos rinktinėje, kur jam teko žaisti epizodiškai. Po keleto metų jis bus vienas iš stipriausių pasaulio krepšininkų.

- Galbūt geriausias trenerio ir žaidėjo darbo pavyzdys būtų Tomas Pačėsas ir Donatas Motiejūnas?

- Šioje situacijoje yra du momentai. Krepšininkas žaidžia gerai, tačiau komanda nelaimi. Kada ir žaidėjas rungtyniaus puikiai ir ekipa laimės – bus žengtas žingsnis į priekį.

Komplektuodamas komandą atsižvelgiu į krepšininko statistiką: taškus, atkovotus kamuolius, rezultatyvius perdavimus, tačiau žiūriu ir į tai, kurią vietą užėmė jo atstovaujama komanda. Jeigu ekipa – 12 vietoje, kyla klausimas, ką jis davė, kad komanda laimėtų.

Džiaugiuosi, kad D.Motiejūnas Eurolygoje yra vienas pirmaujančių pagal pelnytus taškus ir atkovotus kamuolius, tačiau klubas neišėjo į kitą etapą. Duok Dieve, kad jis tokiais greičiais tobulėtų. Tai būtų puiki paspirtis nacionalinei rinktinei. Prieš keletą metų apie jį daug kalbėjome, įdėjome nemažai vilčių ir jis iššovė.