CSKA vedlys A.Kirilenka, kuris rungtynėse su „Lietuvos rytu“ buvo naudingiausias ir rezultatyviausias ekipoje (13 taškų, 6 atk. kam., 3 perimti kam., naudingumas – plius 23), po mačo buvo puikios nuotaikos ir noriai bei ilgai bendravo su žiniasklaidos atstovais.
- Praėjusiais metais buvote traumuotas ir negalėjote apie mėnesį žaisti. Nejaučiate traumos padarinių? - lrytas.lt paklausė A.Kirilenkos.
- Pabėgiojau, žiūriu, kad nieko neskauda – vadinasi, viskas gerai (juokiasi). Ir dvikova su „Lietuvos rytu“ buvo šiek tiek kitokia nei kiti mačai: visi bėgo, bandė žaisti paprastą krepšinį.
Man tokie mačai patinka – nepervargsti greitai. Žiūrėk, kitos rungtynės – po trijų minučių gynybos, lakstymo, mikrodvikovų jau vos kvėpuoji. Šįkart buvo lengviau.
- Kodėl pradžioje „Lietuvos rytas“ pirmavo ir diktavo savo sąlygas jums?
- Reikia atiduoti duoklę „Lietuvos ryto“ sirgaliams – jie labai gerai bandė padėti komandai. Jie įžiebė ekipos žaidėjams norą nugalėti – vilties žiežirbą. Buvo nelengva tą optimizmą sutramdyti. Antrojo kėlinio pabaigoje mes jau turėjome gerą atotrūkį, o trečiasis ketvirtis tapo tik formalumas.
Vilniaus komandai pritrūko jėgos – jų atsarginių suolelis yra trumpesnis, ir mes tuo pasinaudojome. Bet sirgaliai Vilniuje šaunuoliai – jie vis bandė užvesti savo mėgstamą komandą.
- Dėl Vilniaus sirgalių palaikymo jums buvo sunkiau kovoti su „Lietuvos rytu“, o gal vis dėlto aistruolių pastangos padėti savajai ekipai „užvedė“ ir CSKA klubą?
- Lietuvos sirgaliai nėra tokie aršūs ir „kietai“ sergantys, kokie yra Graikijos aistruoliai. Ten, Graikijoje, tikrai sunku žaisti – velniškai sunku. Lietuviai serga už savo komandą panašiai kaip ir amerikiečiai.
Dvikovoje su „Lietuvos rytu“ varžovų sirgaliai elgėsi palyginti draugiškai. Prisipažinsiu, kad pradžioje pagalvojau – tai siurprizas. Bet po to pamaniau – juk CSKA komanda yra labai artima lietuviams. Juk joje žaidžia ir Ramūnas Šiškauskas, ir Darjušas Lavrinovičius, komandą treniruoja Jonas Kazlauskas, dar yra du lietuviai ekipos administracijoje... Todėl mače su „Lietuvos rytu“ sirgalių simpatijos pasidalijo perpus.
- Kas lėmė, kad NBA lokauto metu atvykote žaisti į CSKA?
- Kai NBA lygą sukaustė lokautas, neturėjau kontrakto, tad labai norėjau pažaisti Rusijoje. Norėjau, kad vis dar gerai žaidžiantį mane pamatytų tie CSKA aistruoliai, kurie prisimena mane jauną, ir tie, kurie manęs nematė kovojančio Rusijos čempionate. Norėjau pažaisti ne tik tada, kai būsiu senas ir ruošiuosi į pensiją, bet kai dar esu geriausios sportinės formos.
- Kodėl pasibaigus lokautui nusprendėte likti CSKA ekipoje?
- Kai lokautas pasibaigė, galėjau grįžti į NBA. Bet kai kartu su komandos draugais esame nuėję tokį kelią, tiek dirbę, tiek pasiekę, nenorėjau išeiti sezono viduryje.
Be to, ir NBA lygoje buvo kažkokia netvarka – komandos tik rengėsi sezonui, tačiau tam turėjo mažai laiko. Be to, aš sezono viduryje vėl iš naujo jam rengtis nenorėjau.
Sprendimą lėmė ir tai, kad vasarą reikės žaisti atrankinėse rungtynėse į Londono olimpines žaidynes. Norėjau būti arčiau rinktinės krepšininkų, kad galėtume geriau vienas kitą pažinti ir į turnyrą vyktume kuo geriau pasiruošę. Visa tai ir nulėmė, kad likau Rusijoje.
- Ar tai reiškia, kad NBA lygoje jūsų karjera yra baigta?
- Ne, tikrai ne. Kitą sezoną grįšiu į NBA. Manau, kad man dar liko bent 2-3 metai. Aš puikiai jaučiuosi ir noriu žaisti aukščiausiame lygyje.
- Ar jaučiate kokius nors sentimentus „Utah Jazz“ ekipai?
- Žinoma, turiu daugybę prisiminimų, juk ten praleidau dešimt metų, tad visko taip lengvai neištrinsi.
Vis dar seku komandos rezultatus, sergu už juos, ekipoje turiu daug draugų – C.J.Milesas, R.Bellas, A.Jeffersonas, P.Milsappas – su visais šiais žaidėjais žaidėme kartu ir iki šiol bendraujame. Mano žmona su vaikais šiuo metu taip pat yra Solt Leik Sityje, nes ten turime daug draugų. Tai labai draugiškas ir jaukus miestas, tikiuosi, kad į jį sugrįšiu.
- Kai rinksitės, kurioje ekipoje žaisite NBA, „Jazz“ turės pranašumą?
- Esu atviras visiems pasiūlymams, tačiau „Utah Jazz“ bus mano prioritetas.