Vidurio puolėja gimė Fervju Heits miestelyje Ilinojaus valstijoje. Netoliese esančio Sent Luiso miesto universitete Amanda baigė pagrindinių mokyklų pedagogikos studijas, todėl, baigusi krepšininkės karjerą, žada tapti mokytoja.
Sportuoti merginą paskatino tėtis, jaunystėje pats žaidęs amerikietišką futbolą. Jis 7 metų Amandą ir vyresnę seserį Katie vesdavosi į krepšinio salę ir mokė šio žaidimo pagrindų. Būsimai „Viči-Aisčių“ vidurio puolėjai krepšinis patiko, nes ji visada būdavo aukščiausia tarp bendraamžių, todėl žaisti buvo lengva. Tuo tarpu sesuo Katie pasirinko tinklinį.
Amanda Kemezys atsakė į vicibasket.lt ir komandos gerbėjų „Facebook“ paskyroje pateiktus klausimus.
- Pradėsime nuo viktorinos klausimo – komandos draugės jus vadina AK. Ar žinote, kokio krepšininko tokie pat inicialai?
- Taip, komandos draugės mane vadina tuo trumpiniu dar nuo koledžo laikų. Žinau, kad Andrejus Kirilenka (Maskvos CSKA puolėjas - red.past.) irgi turi lygiai tokius pat inicialus. Galbūt vieną dieną mes sužaisime vienas prieš vieną ir išsiaiškinsime, kuris AK yra geriausias (juokiasi).
- Courtnay Pilypaitis prieš sezoną tapo Lietuvos piliete. Gal sulauksime to paties ir iš jūsų? Ar gavusi lietuvišką pasą ir sulaukusi trenerių kvietimo prisijungti prie nacionalinės šalies rinktinės atstovautumėte Lietuvai?
- Tiesą sakant, gauti lietuvišką pasą stengiuosi nuo praėjusių metų, tačiau to įgyvendinti nepavyksta dėl gausybės popierių ir dokumentų, vis dėlto tikiuosi, kad vieną dieną man pavyks. Gavusi kvietimą į nacionalinę rinktinę, žinoma, labai rimtai apsvarstyčiau. Tačiau jei man ir nepavyktų tapti Lietuvos piliete ar žaisti šalies rinktinėje, aš vis tiek didžiuočiausi savo lietuviška kilme (Amandos tėtis yra lietuvis – red.past.).
- Tapote pirmąja užsieniete, išrinkta komandos kapitone. Ką jums tai reiškia ir kokios yra kapitonės pareigos „Viči-Aisčių“ komandoje?
- Tai, kad mane išrinko kapitone, man buvo didelė garbė. Malonu žinoti, kad komandos draugės manimi taip tiki ir pasitiki. Šios pareigos iš esmės nieko nepakeitė: ir toliau stengiuosi žaisti iš visų jėgų, padėti visoms komandos draugėms ir būti joms pavyzdžiu.
- Įvertinkite pirmąją sezono pusę.
- Prieš prasidedant sezonui iš mūsų buvo tikimasi labai daug, ypač po gero praėjusių metų pasirodymo. Tačiau mums Eurolygoje teko labai stipri grupė ir daug pajėgiausių komandų. Buvo rungtynių, kurias, jautėme, kad galėjome ir turėjome laimėti, tačiau išplėšėme pergalę prieš „Ros Casares“ – ko tikrai nesitikėjo dauguma žmonių. O tai tik parodo, kad viskas mūsų komandai yra įmanoma. Tikiu, kad būtent tokį nusiteikimą nusinešime į 2012 metus.
- „Viči-Aistės“ jūsų akimis – komandos lygis, treniruotės, atmosfera, merginos?
- Aš tikrai myliu savo komandą. Būti toli nuo savo tikrosios šeimos ir namų yra sunku, tačiau dėl „Viči-Aisčių“ aš čia irgi jaučiuosi kaip namie. Daugiausia laiko praleidžiu su Courtnay, Mante, Lina ir Vaida, kurios man yra artimiausios draugės. Žinoma, negalėčiau įsivaizduoti gyvenimo čia be komandos kineziterapeutės Miglės. Ji yra daugiau nei kineziterapeutė, ji išlaiko visą komandą vieningą. Tai sakau ne tik savo, bet ir visos komandos vardu – ji rūpinasi ne tik savo darbu, bet ir mumis kaip žmonėmis. Esu labai dėkinga, kad ji yra mano gyvenime.
- Ko trūksta, kad būtumėte dar geresnė krepšininkė?
- Visada yra kur tobulėti. Nors gynyba yra mano stiprusis arkliukas, ją stengiuosi tobulinti. Taip pat privalau geriau žaisti puolime po krepšiu, pagerinti metimų procentą.
- Aplankėte daug šalių keliaudama į rungtynes Eurolygoje. Kuri jums patiko labiausiai ir į kurią norėtumėte sugrįžti ne kaip žaidėja, o kaip turistė?
- Man pasisekė, kad turėjau galimybę aplankyti daug gražių šalių – Ispaniją, Prancūziją, Turkiją. Bet jei turėčiau išsirinkti vieną, greičiausiai tai būtų Čekijos sostinė Praha, nes mes niekada neturėjome laiko po ją pasivaikščioti, o ji atrodo labai gražus miestas
- Ką veikiate laisvu nuo krepšinio metu?
- Kokiu laisvu laiku (juokiasi)? Per jį paprastai stengiuosi pailsėti ir atsipalaiduoti. Dažniausiai drauge su merginomis einame kur nors užkąsti, kartais apsilankome parduotuvėse, einame į kino teatrą. Jei laisvo laiko turime daugiau ir norime pakeisti supančią aplinką, važiuojame į Vilnių, kur praleidžiame vakarą.
- Esate aistringa Sent Luiso „Cardinals“ beisbolo komandos gerbėja. Kodėl beisbolas, juk Sent Luise yra amerikietiško futbolo komanda „Rams“ ir ledo ritulio komanda „Blues“?
- Visi, kurie mane pažįsta, žino, kad aš esu didžiulė „Cardinals“ gerbėja. Sergu už šią komandą, nes augau netoli Sent Luiso, kuris yra tiesiog pamišęs dėl beisbolo. Tai sulyginčiau su tuo, kaip kauniečiai myli „Žalgirį“ ar kaip visi lietuviai mėgsta krepšinį. „Cardinals“ visada buvo viena geriausių beisbolo komandų lygoje, visa mano šeima ją palaiko, eina į rungtynes ar žiūri jas per televizorių, klausosi radijo transliacijų. Žinoma, mes palaikome ir „Rams“ bei „Blues“, tačiau Sent Luise karaliauja beisbolas. Ypač dabar, kai „Cardinals“ tapo čempione.
- Amandos žinutė komandos gerbėjams…
- Labai jums dėkoju už palaikymą. Tikimės, kad jūs ir toliau ateisite į mūsų rungtynes, o mes stengsimės dėl jūsų žaisti iš visų jėgų. Pirmyn „Viči-Aistės“!