Tačiau kalbėdamas apie antradienio Europos taurės „Last 16” L grupės mačą su Vilniaus „Lietuvos rytu“ jis favoritu nesijautė – treneris tvirtino, kad vilniečių ekipa yra stipresnė. Bet patikino - jo komanda kovos iki galo.
S.Džordževičius negalėjo išskirti vieno svarbiausio žaidėjo ir teigė, kad svarbu prižiūrėti visą varžovų komandą, o ne vieną krepšininką.
- Treneri, ką manote apie rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu“?
- Tai bus labai sunkus mačas. Žinome apie Lietuvos krepšinį, jo kultūrą ir tradicijas, todėl čia atvykome parodyti geriausią žaidimą, o tai bus sunku.
„Lietuvos rytas“ demonstruoja fizinį ir į puolimą akcentuotą žaidimą. A.Džikičius mėgsta sužaisti pačioje pradžioje, todėl turėsime tam sutrukdyti. Čia atvykome po pralaimėjimo vietiniame čempionate, tačiau tai nedarys įtakos rytdienos susitikimui.
Jaučiame žaidėjų stygių. Į Lietuvą atvykome be dviejų gynėjų: Massimo Bulleri ir Galo Mekelo. Be jų mums bus sunkiau kovoti, nes reikia koreguoti žaidėjų rotaciją.
- Kurie „Lietuvos ryto“ žaidėjai yra pavojingiausi?
- Jie yra geri kaip komanda. Jie puolime atkovoja daug kamuolių. Ekipoje išsiskiria Jonas Valančiūnas ir Lawrence'as Robertsas. Tyrese Rice'as – komandos smegenys, todėl jam reikia skirti ypatingą dėmesį.
Energijos suteikia Artūras Jomantas, Steponas Babrauskas ir Renaldas Seibutis. Mums reikia prižiūrėti visą komandą, o ne vieną žaidėją.
- Savo komandoje anksčiau turėjote Donatą Motiejūną. Kodėl leidote jam išvykti?
- Manėme, kad jam būtų geriau žaisti Eurolygos turnyre nei Europos taurėje. Jis galvojo taip pat. Kita vertus, mes jį gerbėme, o jis turėjo kontraktą, kurio iki galo užtikrinti dėl finansinės klubo situacijos ir savininko sprendimo parduoti komandą negalėjome. Mes iškeitėme Donatą, kad galėtume gauti atitinkamą sumą pinigų, mums leidžiančią čempionatuose varžytis, o ne tik turėti vieną gerą žaidėją.
Mums labai gaila dėl jo, nes jis tikrai būtų pagrindinis mūsų žaidėjas, tačiau toks gyvenimas. Mes jam linkime tik geros kloties ir puikios karjeros.
- Koks jūsų komandos tikslas Europos taurėje?
- Mūsų tikslas – pasirodyti kuo geriau ir žengti kuo toliau. Pakliuvome į sudėtingą grupę. Čia lyderiais yra „Lietuvos rytas“ ir Krasnodaro „Lokomotiv“. Berlyno ALBA taip pat gera komanda. Sąrašuose šios ekipos yra geresnės nei mes, tačiau tai tik „ant popieriaus“. Vienintelė vieta, kur man rūpi kaip atrodo komanda – aikštė, todėl žaidėjai čia turi parodyti, kad jie yra geresni.
- Tai jūsų pirmasis sezonas „Benetton“ komandoje. Kaip jaučiatės?
- Neblogai. Sugrįžo mano aistra krepšiniui, todėl esu patenkintas savo situacija. Daug kas priklauso nuo ateities – mums reikia naujų investuotojų ir savininkų, kurie turėtų pasirodyti po mėnesio ar kelių, o tada Trevizo „Benetton“ ateitis bus tokia pat, kaip ir praeitis. Tuomet didžią istoriją ir gilias tradicijas turinti ekipa galės iškovoti daugiau titulų.
- Sekmadienio rungtynėse J.Valančiūnas patyrė nesunkią traumą...
- Labai gaila. Išties, tikiuosi, kad jam viskas bus gerai ir jis pasirodys, nes noriu, jog mano vyrukai varžytųsi su tokiu krepšininkus kaip jis. Jeigu jo nebūtų – tai netaptų mūsų pranašumu, nes taip pat stokojame keleto svarbių žaidėjų.
- Jūsų komanda Europos taurėje vidutiniškai atkovoja 31 kamuolį, „Lietuvos rytas“ - 40, o 13 iš jų sugriebiama puolime.
- Mums reikės daug rimčiau kovoti, o tai bus sunku. Vienas didžiausių mūsų prioritetų – sutrukdyti varžovams puolime atkovoti tiek kamuolių.
- Kaip dažnai atsimenate 1995 metų Europos krepšinio čempionato finalą?
- Tai buvo, ko gero, geriausias finalas ir rungtynės, kokiose tik teko žaisti su nacionaline ekipa. Tai buvo mūsų didysis sugrįžimas. Ten susitikome su savo draugais ir kolegomis Rimu Kurtinaičiu, Arvydu Saboniu, Artūru Karnišovu, Valdemaru Chomičiumi ir kitais. Man tai – didingas atsiminimas ir pasididžiavimas savo šalimi.