Neseniai šešiasdešimtmetį šventęs krepšinio treneris G.Pancerovas žvilgtelėjo į praėjusius metus krepšinyje. Iš Šilutės kilęs vyras krepšininkus treniruoja beveik keturiasdešimt metų.
Daugiau nei dešimtmetį G.Pancerovas treniravo Klaipėdos „Neptūno“ komandą. Ne vienas sportininkas žaidžia ir dabar. Daug įspūdžių paliko kontraktas prieš ketverius metus, kai krepšinio specialistas iš Lietuvos buvo pakviestas treniruoti jaunimo komandos Kinijoje.
Į Šandongo provincijos, kuri turi šešis milijonus gyventojų, sostinę Dzinaną nuvykęs treneris per pusmetį turėjo surinkti ir paruošti komandą Kinijos jaunimo žaidynėms.
Šandongo provincijos krepšinio komanda Kinijos jaunimo žaidynėse retai iškovodavo aukštesnę nei šeštą ar septintą vietą. Jie norėjo tapti prizininkais – todėl susirado trenerį iš Lietuvos, kurį kvietė ne vienerius metus.
„Kinijos jaunimas yra labai gabus, turi gerus duomenis. Kai atvykau, man buvo atvežta apie du šimtus 18 – 20 metų jaunuolių. Turėjau iš jų surinkti komandą. Kinija turi labai daug gyventojų, todėl buvo iš ko pasirinkti. Surinkau“, - su šypsena prisiminė G.Pancerovas.
Treneris prisiminė, jog kinai vežė milžiniško ūgio jaunuolius: „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai ne aukštaūgių šalis. Yra tikrų milžinų“.
Apie dvidešimt jaunuolių buvo aukštesni nei dviejų metrų dvidešimties. Kiti – truputį žemesni. Kai kurie vaikinai tikdavo tik dėl ūgio – Šandongo provincija siekdama surinkti geriausią komandą, siuntė net sportui netinkamus aukštaūgius jaunuolius.
Į didžiulį sporto kompleksą, sulyg Gargždų miestu, patekusį G.Pancerovą žavėjo didžiuliai stadionai ir sporto salės su geriausia sportine įranga. Ir visa tai tik tam, kad jaunuoliai laimėtų prizinę vietą žaidynėse. Tąkart lietuvio per pusmetį suburta komanda užėmė antrąją vietą.
„Dar ir dabar ta komanda žaidžia, retkarčiais susisiekiu, seku lentelę. Kai kurie jaunuoliai žaidžia už Šandongo vyrų rinktinę“, - sakė G.Pancerovas
G.Pancerovui į atmintį įsirėžė kinų atkaklumas ir žinios apie Lietuvą: „Jų žinios – pavydėtinos. Apie krepšinį ir Lietuvą tie žmonės buvo gerai informuoti. Net apie mane jie žinojo tiek, kiek aš pats apie save nežinojau“.
Informacija kaupiama ir apie kitus Lietuvos trenerius ir žaidėjus. Tiksli Lietuvos vyrų rinktinės sudėtis – taip pat žinoma.
„Mūsų suvokimas apie kinus ir jų tautą – menkas. Lietuviai įpratę kinus matyti prekiaujančius turguje ar panašiose vietose. Susidaro įspūdis apie visame pasaulyje išsibarsčiusius verslininkus. Gal žiūrime į juos iš aukšto, bet jie lygiai taip pat žvelgia į europiečius - Kinija yra labai išsivyčiusi šalis“, - sakė G.Pancerovas.
Anot G.Pancerovo, daugiau nei milijardą piliečių turinčios šalies krepšinio specialistai nesupranta, kaip tokia maža šalis Rytų Europoje gali pirmauti ne tik Europoje, tačiau ir visame pasaulyje.
„Aš jiems aiškinau, bet jie niekaip negalėjo suprasti. Sakiau, kad lietuviai labai mėgsta šį sportą, turime neblogą krepšinio mokyklą, gerai dirba treneriai, pastebime talentus. Todėl ir esame geri. O pas kinus yra labai didelis trenerių trūkumas. Ne tik krepšinyje. Nėra gerų aukštųjų mokyklų, todėl specialistus samdo iš užsienio.
Prieš mane buvo kiti lietuviai treneriai, Šancahuje dirbo Saulius Štombergas. Visai nesistebiu, kad jie samdo lietuvius, kroatus, serbus. Tuo pačiu metu jų vyrų rinktinę Pekino olimpiadai ruošė Jonas Kazlauskas“, - pasakojo G.Pancerovas.
Šiuo metu G.Pancerovas dėsto Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje ir dirba treneriu Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje.
Pasiteiravus, ar jaučiasi skirtumas tarp šiuolaikinių vaikinukų ir tų, kurie kamuolį mušinėdavo prieš kelis dešimtmečius, anot G.Pancerovo – taip, jaučiasi.
Anot jo, jeigu anksčiau dvylikametis būdavęs imlus ir lyg atversta knyga, dabar dažnas nemato prasmės lieti prakaitą sporto salėje, kai namuose laukia kompiuteris ir kitokios pramogos.
„Sporto mokykloje yra atranka ir ateina tik suinteresuoti vaikai. Jie žino, kad į jų vietą pretenduoja dar keletas. Tačiau gimnazijoje sportuoti noro iš viso nėra.
Dabartiniai vaikai per anksti subręsta. Daugelio vaikų tėvai išvažiavę į kitas šalis, jie auga su seneliais ir veikia ką tik nori.
Kalbant apie sportą, susidomėjimas krepšiniu išliko, tačiau tokio fanatizmo krepšiniui kaip anksčiau - nebėra. Anuomet būdavo didelė konkurencija, į vieną vietą pretenduodavo dešimtys vaikų. Dabar vaikinai supratę, jog krepšinyje nieko stulbinamo nepasieks - nuleidžia rankas. Be to, kaip taisyklė, krepšinį žaisti labiau nori tėvas, o ne vaikas“, - pastebėjo G.Pancerovas.
Tarp buvusių G.Pancerovo auklėtinių yra olimpininis prizininkas Rytis Vaišvila, pasaulio jaunimo čempionas Vaidotas Pridotkas, pasaulio ir Europos jaunimo vicečempionai Martynas Mažeika, Mantas Ruikis. Taip pat G.Pancerovas yra dirbęs kartu Vladu Garastu, Jonu Kazlausku, treniravęs Arvydą Macijauską, Tomą Delininkaitį, Šarūną Jasikevičių, daugelį kitų.
„Didžiuojuosi jais. Nė vienas kuris praeina krepšinio mokyklą, nepasimeta gyvenime. Jeigu iškyla sunkumai, jie žino kaip elgtis“, - tikino G.Pancerovas ir juokaudamas pridūrė nesistebintis, kodėl moterys sau dairosi būtent krepšininkų.
Stebėdamas Lietuvos krepšinio komandų žaidimą, G.Pancerovas Lietuvai prognozuoja dar ne vieną saldžią pergalę: „Matau, kad Lietuvos krepšinio ateitis atrodo labai gera. Turime tikrai talentingų ir apdovanotų krepšininkų. Donatas Motiejūnas ir Jonas Valančiūnas yra būsimi krepšinio milžinai. Užaugo tikrai gera pamaina, kuri žais už Lietuvos rinktinę“, - ateityje žvilgėsiančiais medaliais neabejojo krepšinio treneris G.Pancerovas.