Kokie pavojai tykos Lietuvos krepšinio rinktinės kelyje į Londono olimpiadą?

Olimpiniame atrankos turnyre pirmąją liepos savaitę 12 rinktinių varžysis dėl trijų likusių olimpinių bilietų.

Graikija arba Puerto Rikas tikriausiai lauks lietuvių ketvirtfinalyje, o dar toliau horizonte šmėžuoja iki skausmo pažįstama Makedonija, o galbūt Dominikos Respublika, Naujoji Zelandija ar Rusija.

Kita vertus, ne taip svarbu, su kuo ir kuriame olimpinės atrankos etape susidurs Lietuvos krepšininkai, jei norima pasiekti tikslą.

„Bet kuriuo atveju viskas priklausys nuo mūsų pačių, – įsitikinęs po traumos į aikštę pasirengęs sugrįžti Lietuvos rinktinės puolėjas Jonas Mačiulis. – Treneriai gali parinkti idealią pasirengimo programą, tačiau viską nulems mūsų pačių noras ir nusiteikimas.

Laukia greitas ir trumpas turnyras, kuriame daug kas priklausys nuo smulkmenų.”

Neįprastai ankstyva, karšta ir, tikėkimės, ilga krepšinio vasara laukia K.Kemzūros ir jo vyrų.

Jau pirmosiomis vasaros dienomis turėtų prasidėti Lietuvos rinktinės pasirengimo stovykla.

„Iki olimpinio atrankos turnyro norėčiau turėti bent keturias savaites, – planavo Lietuvos rinktinės treneris K.Kemzūra. – Vadinasi, nuo birželio 1-osios, o gal ir keliomis dienomis anksčiau būtų gerai pradėti pasirengimą.”

Žaibiškas atrankos turnyras Venesuelos sostinėje lems, ar Lietuvos rinktinė pratęs nuo 1992 metų nenutrūkstančią olimpinę tradiciją.

Sėkmės Karakase atveju Lietuvos rinktinė turės dar tris savaites patobulinti sportinę formą iki olimpinių žaidynių, kurios vyks nuo liepos 27 iki rugpjūčio 12 dienos.

Lietuvos rinktinės treneriams kyla svarbių klausimų, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Svarbiausi rebusai – žaidėjų traumos, vėlyva nacionalinių čempionatų pabaiga ir pasirengimo stovyklos detalės.

„Esame gana gera komanda, turime keletą talentingų jaunų žaidėjų. Mums tereikia būti kartu, – pabrėžė dėl traumos Europos čempionatą praleidęs, bet apie olimpines žaidynes svajojantis Linas Kleiza. – Sudėtingiausia bus todėl, kad nežinome, kuriam žaidėjui kada baigsis sezonas ir kokią komandą turėsime. Tai bus iššūkis.”

Pernai be L.Kleizos ir J.Mačiulio Europos čempionate žaidusi, o per turnyrą ir Marijoną Petravičių praradusi Lietuvos rinktinė šiemet vėl turi žaizdų.

Europos pirmenybėse labai svarbūs komandos žaidėjai buvę Rimantas Kaukėnas ir Simas Jasaitis šį sezoną jau pajuto chirurgų peilį.

J.Mačiulis ir Darius Songaila šiuo metu nerungtyniauja dėl kitų priežasčių.

D.Songaila praėjusią savaitę abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su Stambulo „Galatasaray” ir sugrįžo pas šeimą į Jungtines Amerikos Valstijas.

J.Mačiulis vėl mėto tritaškius ir deda kamuolį į krepšį, bet tik per treniruotes. Jis nerungtyniauja nuo praėjusių metų gegužės 12 dienos, kai trūko kelio kryžminiai raiščiai.

„Stengiuosi daug negalvoti apie vasarą, nes dabar man svarbiausia pradėti klubinį sezoną”, – artimiausią tikslą įvardijo J.Mačiulis.

Šis puolėjas buvo vienas komandos lyderių 2010-ųjų pasaulio čempionate ir svarbi K.Kemzūros planų dalis 2012 metų vasarą.

„Pirmiausia Jonui reikia visiškai atsistoti ant kojų, – po susitikimo su J.Mačiuliu kalbėjo K.Kemzūra. – Žinoma, žaidimo praktika praverstų.

Kita vertus, jei jis sudarytų kontraktą su kuriuo nors užsienio klubu, neaišku, kada baigtų sezoną ir ar padėtų rinktinei.

Žinau, kad Jonas pasiilgo krepšinio ir nori žaisti. Tiesiog reikia turėti kantrybės ir palaukti, kol jis visiškai atsigaus po sunkios traumos.”

Ankaros „Türk Telekom” sezoną pradėjęs S.Jasaitis prieš mėnesį ryžosi pažeisto menisko operacijai. Aikštėje jis vėl laukiamas kovo mėnesį.

„Kalbėjau su gydytojais dėl Simo traumos ir operacijos. Jie nusiteikę optimistiškai ir mano, kad išsigydžius traumą Simui palengvės – jis nebekęs tų skausmų, kurie jam nedavė ramybės”, – sakė K.Kemzūra.

Didžiausias „jeigu” kabo ties R.Kaukėnu, kuriam lapkričio pabaigoje vėl plyšo kairiojo kelio kryžminiai raiščiai.

2007 metais R.Kaukėnas jau buvo patyręs tokią traumą. Tada jis aplenkė laiką ir gydytojų prognozes. Po operacijos į aikštę gynėjas sugrįžo anksčiau nei per 5 mėnesius ir su Lietuvos rinktine užėmė ketvirtąją vietą Pekino olimpiadoje.

Tačiau užtrauktuką primenantis randas ant kairiojo kelio dar nespėjo pranykti, kai Italijos lygos rungtynėse varžovas taranavo R.Kaukėną, pradėjusį greitą ataką.

Kraupiai ant tos pačios kojos nusileidęs 34 metų Sienos „Montepaschi” gynėjas vėl turėjo gultis ant operacinio stalo ir pradėti nuobodžią reabilitaciją.

Net ir vėl pakilęs ant kojų per pusmetį R.Kaukėnas susidurtų su dar viena kliūtimi – Italijos čempionato finalo serija. Ji baigsis tik birželio viduryje, nes finalas be Sienos krepšininkų neįsivaizduojamas.

Lietuvos rinktinės strategui sudėtinga skaičiuoti, kiek žaidėjų jis gali išvysti Lietuvoje birželio 1-ąją. Iš viso K.Kemzūra norėtų pakviesti 16–17 žaidėjų, bet kuriuos ir kada – dar nežino.

Kauno „Žalgirio” ir Vilniaus „Lietuvos ryto” žaidėjai turėtų atvykti laiku.

Iš Lietuvos komandų krepšininkų pernai penki (Mantas Kalnietis, Tomas Delininkaitis, Paulius Jankūnas, Robertas Javtokas ir Jonas Valančiūnas) žaidė Europos čempionate, o dar trys (Renaldas Seibutis, Artūras Jomantas, Mindaugas Kuzminskas) dalyvavo pasirengimo stovykloje.

Regis, bent pusę rinktinės vyrų sudarys „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” žaidėjai.

K.Kemzūra norėtų, kad į stovyklą jie atvyktų gavę bent šiek tiek poilsio. Jo būtų sunku tikėtis, jei LKL čempionatas baigtųsi, kaip planuojama dabar, apie gegužės 25 dieną.

„LKL čempionato pabaigos data mums labai svarbi, – pabrėžė K.Kemzūra. – Federacija kartu su lygos ir klubų vadovais turėtų pabandyti sutrumpinti sezoną.

Tai tikrai svarbu, nes sunku tikėtis, kad vos pasibaigus čempionatui vyrai suvažiuos į rinktinę. Jei ir suvažiuos, kokios būklės? Ar nepailsėjus po sezono darbas Lietuvos rinktinėje būtų visavertis?

Nuo fiziologijos niekur nepabėgsi. Sportininkų kūnui – galvai, sąnariams, raiščiams – reikia bent poros savaičių poilsio.”

LKL vadovybė abejingai reagavo į K.Kemzūros norą šalies čempionatą baigti anksčiau.

LKL direktoriaus Lino Gilio teigimu, idėja sutrumpinti sezoną neįgyvendinama, nes kalendorius jau sudarytas.

„Aš suprantu, kad yra sudėlioti tvarkaraščiai ir nesinori jų stumdyti, – kalbėjo K.Kemzūra. – Bet juk visi norime, kad rinktinė pasirodytų gerai. Todėl šiuo atveju ir prašau padėti rinktinei.

Manau, reikia apie tai kalbėtis, o kai žmonės kalba, atsiranda didelė tikimybė susitarti.”

Ne tik LKL žaidžiantys krepšininkai, bet ir dar būrys žaidėjų turės galimybių sezoną baigti gegužę.

Tikriausiai nuo pat rinktinės stovyklos pradžios bus L.Kleiza, kurio atstovaujamai „Toronto Raptors” komandai NBA čempionato finišas planuojamas jau balandžio viduryje.

Iš JAV į Lietuvos rinktinės stovyklą gali būti pakviestas ir Floridos valstybinio universiteto komandos snaiperis Deividas Dulkys, prieš porą metų jau buvęs ir dabar vėl atsiradęs K.Kemzūros radare.

Gdynės „Prokom” lyderis Donatas Motiejūnas turėtų spėti sugrįžti iš Lenkijos, kur sezonas baigiasi panašiu laiku kaip ir Lietuvoje.

Jei K.Kemzūrai vėl prireiks patyrusių aukštaūgių Darjušo Lavrinovičiaus ir M.Petravičiaus, Rusijos klubams CSKA ir „Chimki” atstovaujantys veteranai irgi turės galimybę prisidėti.

Dėl olimpinio atrankos turnyro Rusijos lyga pakluso rinktinės trenerio Davido Blatto reikalavimui ir sutrumpino nacionalinį čempionatą.

Sezoną mėnesiu anksčiau nei įprastai, gegužės 15–20 dienomis, ketina baigti graikai, taip pat dalyvausiantys olimpiniame atrankos turnyre.

Tai reiškia, kad Šarūnas Jasikevičius (Atėnų „Panathinaikos”) ir Martynas Gecevičius (Pirėjo „Olympiakos”) galės priimti K.Kemzūros pasiūlymą.

Tokią progą turės ir S.Jasaitis, jei Ankaros ekipa nenukeliaus iki Turkijos lygos finalų.

Tačiau Madrido „Real” (Ispanija) snaiperiui Martynui Pociui, Sienos „Montepaschi” legionieriams R.Kaukėnui ir Kšyštofui Lavrinovičiui nacionalinės pirmenybės tikriausiai baigsis tik apie birželio vidurį.

Šie krepšininkai gali būti nualinti finalinių kovų, kai rinktinės stovykla bus įpusėjusi.

„Apie tai su žaidėjais dar nesikalbėjau, – pripažino K.Kemzūra. Kai matysime, ką galime surinkti ir kaip visi krepšininkai jausis, tuomet galėsime priimti sprendimus.”

Parengiamojoje stovykloje Lietuvoje pakloję pamatus mūsų šalies krepšininkai birželio antrojoje pusėje perskris į Hjustoną (JAV).

Dangoraižiais nusėtą Hjustoną ir Karakasą, kur vyks olimpinis atrankos turnyras, skiria tik pusantros valandos laiko skirtumas.

„Houston Rockets” klube dirbantis Artūras Karnišovas atvėrė šio JAV miesto arenų duris lietuviams.

„Mums čia visos durys atviros, nes padeda Artūras”, – praėjusią savaitę apžiūrėjęs Hjustoną sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas.

„Houston Rockets” salė, kelių universitetų sporto kompleksai, viešbučiai – LKF atstovai Teksase apžiūrėjo vietas, kur Lietuvos krepšinio rinktinė birželio pabaigoje surengs dešimties dienų treniruočių stovyklą prieš skrydį į olimpinį atrankos turnyrą Venesueloje.

Dėl 6,5 valandos skirtumo tarp Lietuvos ir šios Pietų Amerikos šalies krepšininkams būtinas adaptacijos laikotarpis, todėl nutarta, kad geriausia vieta – JAV.

Lietuvos krepšininkus atkakliai kvietė Čikagos lietuviai, kur yra geros treniruočių sąlygos, bet pakalbėję su K.Kemzūra LKF atstovai nutarė, kad Hjustonas tiks labiau.

Čia vyrauja panašus klimatas kaip Karakase, miestus skiria tik pusantros valandos laiko skirtumas.

Iš Hjustono galima nuskristi be persėdimų, ir tai užtrunka 3,5 valandos.

„Iš pradžių galvojome apie stovyklą Brazilijoje ar Puerto Rike, bet tose šalyse neturime ryšių, todėl sunku ką nors planuoti.

Dėl Hjustono ramu – „Rockets” dirba A.Karnišovas, ir tai labai padeda. Kadangi dirba su NBA klubu, jis žino, ko reikia krepšininkams”, – sakė P.Motiejūnas.

Jis kartu su LKF vadybininku Žydrūnu Vilenčiku apžiūrėjo modernią „Toyota Center” areną Hjustono centre.

LKF atstovai domėjosi ir sporto kompleksais Hjustono, Rice’o, Hjustono Baptistų universitetuose. Jų gali prireikti, jei Hjustone treniruočių stovyklas surengtų ir kitos Europos rinktinės.

„Kol kas mes rūpinamės savimi, bet kai viską suderinsime, sąlygas pasakysime ir rusams, graikams, makedonams. Visų planai panašūs – dešimties dienų aklimatizacija.

Jei visi suvažiuotume į Hjustoną, būtų galima sužaisti ir kontrolines rungtynes”, – kalbėjo P.Motiejūnas.

Pastaraisiais metais traumos ir kitos aplinkybės vis neleisdavo lietuviams suburti savo svajonių komandos.

Tačiau šiemet gali pasitaikyti unikali proga surinkti visus geriausius šalies krepšininkus – galbūt išskyrus karjerą rinktinėje 2008 metais baigusį Ramūną Šiškauską.

„Mes mėginsime surinkti pačią geriausią komandą, – pabrėžė L.Kleiza. – Esame žinomi dėl gerų tarpusavio santykių: mes žaidžiame ir laimime kartu. Turime stiprią ekipą, o ne individualiai neįtikėtinus žaidėjus.

Kai mes susirenkame, žaidžiame kaip komanda. Kai dvylika vyrų sunkiai dirba, jiems neblogai sekasi.”

Dėl trijų kelialapių į Londono olimpiadą liepos 2–8 d. Venesueloje kovą pradės dvylika rinktinių:

A grupė: Graikija, Puerto Rikas, Jordanija.

B grupė: Lietuva, Venesuela, Nigerija.

C grupė: Rusija, Dominikos Respublika, Pietų Korėja.

D grupė: Makedonija, Naujoji Zelandija, Angola.

Ketvirtfinalį pasieks dvi stipriausios kiekvienos grupės komandos. Ten komandos susitiks tokia sistema: A1–B2, A2–B1, C1–D2, C2–D1.

Tiesioginius kelialapius į Londoną pelnys tie, kurie laimės pusfinalius, ir rungtynių dėl trečiosios vietos laimėtojai.

Bilietus į Londoną, kur varžysis 12 rinktinių, jau turi komandos: Didžiosios Britanijos (šeimininkė), JAV (pasaulio čempionė), Tuniso (Afrikos čempionai), Argentinos ir Brazilijos (Amerikos čempionato finalininkės), Australijos (Okeanijos čempionė), Ispanijos ir Prancūzijos (Europos čempionato finalininkės) ir Kinijos (Azijos čempionė).