Kai „Knicks“ pirmadienio mače Čikagoje su „Bulls“ rengėsi 4-ajam kėliniui, komanda buvo suskilusi į dvi stovyklas. Vienoje tarėsi komanda su treneriais. Kitoje stoiškai laikėsi Carmelo Anthony. Užsimetęs rankšluostį ant pečių, visiškai vienas, rašo nytimes.com.
„Aš taip elgiuosi per kiekvienas rungtynes“, - po mačo šypsojosi jis.
Atrodytų, nieko nuostabaus – juk C. Anthony žinojo, kad nepradės 4-ojo kėlinio aikštėje. Matyt, nėra gyvybiškai būtina drauge su 14 komandos partnerių sustoti į būrį bendram šūkiui, taip į aikštę palydint savo kolegas. Tačiau dabartinio „Knicks“ paveikslo kontekste vaizdas atrodė iškalbingai.
„Knicks“ nėra vieninga komanda. Vienoje jos pusėje yra C.Anthony. Kitoje – visi kiti.
Tai tampa akivaizdu įsižiūrėjus į C.Anthony kūno kalbą, jo komandos draugų užuominas interviu po rungtynių. Ir dar – rungtynių statistikos protokolus. Po C.Anthony prisijungimo prie ekipos, didžiausios permainos įvyko „Knicks“ rezultatų lentelėje.
„Knicks“ laimėjo 7 iš 8-erių rungtynių be C. Anthony praėjusį mėnesį (įskaitant pergalę prieš „Utah Jazz“, kai C.Anthony žaidė tik simboliškai – vos 6 min.). Tačiau jam grįžus Niujorko komandos statistika pasikeitė neatpažįstamai. Ji pralaimėjo 8 iš 10 mačų.
Dvi savaites „Knicks“ žaidė fluidų pripildytą, džiugų žaidimą, kur kiekvienas kovėsi už save ir už draugą.
Žinoma, visus šunis kabinti ant C.Anthony būtų kvaila. „Knicks“ nesėkmių priežasčių yra ne viena. Tačiau jo faktorius kol kas atrodo svarbiausias. Pastebėkite, kaip C.Anthony aikštelėje reikalauja dėmesio sau, kaip jis reaguoja į komandos draugų sprendimus, jei šie netyčia nusprendžia ataką rengti ne per jį.
C.Anthony nutraukia kombinacijas ir reikalauja kamuolio, net jei nėra geroje padėtyje. Panašiai nutiko ir pirmadienį, kai nesulaukęs kamuolio ir pamatęs, kad ataka pasisuko į kitą pusę, puolėjas pasipiktinęs ėmė skeryčiotis. Ir tai buvo tik viešai matomi priekaištai. Drabužinėje, matyt, pasigirsta ir griežtesnių.
C.Anthony nori, kad „Knicks“ žaistų per jį, kaip tai darė kiekviena jo karjeros komanda. Jis nesijaučia jaukiai, jei nėra pagrindinis kamuolio valdytojas. Spėkite, kas iš jo perėmė šį vaidmenį – žinoma, J.Linas. Ir dar Baronas Davisas.
„Jis nori atlikti 20 metimų per rungtynes, - apie C.Anthony pasakojo asmuo, artimas kitam „Knicks“ žaidėjui. - Jo mentalitetas – metiko. Ir toks jis buvo visą gyvenimą“.
Lyg tyčia, šiuo metu komandai, į kurią C.Anthony po traumos sugrįžo vasario pabaigoje, nebereikia žaidėjo, būtinai atliekančio bent po 20 metimų per rungtynes. Dabar „Knicks“ turi ir kitų taškų medžiotojų: Amar’e Stoudemire'ą, Tysoną Chandlerį, Steve'ą Novaką, Imaną Shumpertą, Landry Fieldsą ir, aišku, J. Liną – grupę, kuri sužibėjo 7 iš eilės laimėtų dvikovų serija. Nuo to laiko prie jų dar prisidėjo B.Davisas ir J. R. Smithas. Ir jie yra aukštumoje, kai visi įtraukiami į žaidimą.
Ši filosofija, kurią „Knicks“ treneris Mike'as D'Antoni žaidėjams kala kiekvieną dieną, atsikartoja ir A.Stoudemire'o žodžiuose kone po kiekvieno pastarojo pralaimėjimo.
„Visi iš mūsų, kiekvienas žaidėjas, turi patikėti šia strategija. Turime suteikti šansą treneriui ir jo strategijai. Jeigu taip neatsitiks, matote, kas įvyksta“, - po dar vieno pralaimėjimo kalbėjo A.Stoudemire'as.
Akivaizdu, kad ši kritika ir kalbos apie pasiaukojimą, nors ir atsargiai parenkant kiekvieną žodį, skirtos C.Anthony. Vieninteliam „Knicks“ žaidėjui talentingam tiek, kad nutrauktų derinį ir liktų nenubaustas.
Tai, kad C.Anthony žaidžia vieną prasčiausių karjeros sezonų liudija skaičiai. Ypač pastarųjų 10 rungtynių.
Taigi: jo atakų procentas – prasčiausias per visą karjerą – apie 40 proc. „iš žaidimo“. „Knicks“ laimėjo vos 2 mačus iš 11, kai C.Anthony metė 20 arba daugiau kartų per mačą.
Kai C.Anthony yra aikštėje, „Knicks“ renka vidutiniškai 97,7 taško per 100 atakų. Kai jis sėda ant suolo, šis rodiklis šokteli iki 109,8 taškų.
Toks pat kontrastas ryškėja ir vertinant gynybos rodiklius. „Knicks“ su C.Anthony praleidžia 107,1 taško per 100 varžovų atakų. Kai puolėjas nežaidžia, Niujorko ekipos gynyba akivaizdžiai pagerėja – vos 95,1 taško.
Jo asmeninis komandos pelnytų ir praleistų taškų rodiklis (minus 9,4), skaičiuojamas, kai žaidėjas yra aikštėje, yra blogiausias visame klube.
Maža to, C. Anthony praranda ir savo, kaip svarbiausių taškų pelnytojo ir lemiamų momentų žaidėjo, statusą. Tai jis palaidojo „Knicks“ viltis Čikagoje, tyčia prasižengęs vienoje paskutinių „Bulls“ atakų, nors komanda buvo sutarusi gintis be pražangų.
Kalba ne apie tai, ar M.D’Antoni darbo metodika, ar jo sistema tinka C. Anthony. Ir ne apie tai, ar C.Anthony mėgsta M. D’Antoni.
Svarbiausias klausimas yra, ar C.Anthony nori savo žaidimą pritaikyti prie komandos ir jos reikalavimų.
Jei taip neatsitiks, puolėjas rizikuoja galutinai prarasti Niujorko aistruolių ir komandos draugų pagarbą ir pasitikėjimą.
Jau dabar fanai, prieš 13 mėnesių meldęsi dėl jo atvykimo į Niujorką, jį nušvilpinėja per komandos pristatymus prieš rungtynes.
Ir jie turi pagrindo. „Knicks“ su C.Anthony laimėjo tik 12 iš 32 rungtynių šį sezoną. Ir vos 25 iš 59, nuo to laiko, kai jis apsivilko Niujorko klubo uniformą.
C. Anthony norėjo į „Knicks“. Jis reikalavo mainų, kurie Niujorkui kainavo 4 starto penketo žaidėjus, keletą NBA naujokų biržos šaukimų ir 65 mln. JAV dolerių. C.Anthony norėjo didžiosios Niujorko scenos. Dabar jis turi priimti ir jos akinančius blyksnius.
***
Žemiau keli vaizdai iš „Knicks“ ir J.Lino pasirodymų be C.Anthony ir jam grįžus. Palyginkite.