Sergejus Jovaiša, praeityje garsus krepšininkas:
„Lietuvos rytas“ laimėjo pelnytai. Pergalės vilniečiai nusipelnė savo susikaupimu, drausme ir kruopštumu. Jie po kruopelę kaupė savo pranašumą ir laimėjo geru skirtumu. Tokiose atsakingose rungtynėse vargu ar buvo įmanoma laimėti daugiau nei 15 taškų. Todėl 11 taškų pranašumas – normalus.
Vilniaus komanda ypač stengėsi gynyboje. Tačiau vienu metu vis dėlto tą įtempta styga nutrūko, ir solidesnis skirtumas ėmė tirpti, kol sumažėjo iki 4 taškų. Manau, kad „Lietuvos ryto“ treneriui Aleksandrui Džikičiui reikėtų ypač atkreipti dėmesį ir išnagrinėti varžovų veiksmus bandant atkirsti vilniečių įžaidėjus nuo priekinės linijos žaidėjų. Matėsi, jog „Doneck“ krepšininkai ypatingai stengėsi izoliuoti Tyres'ą Rice'ą ir Aleksandrą Rašičių.
Gerai, kad šį kartą neblogai sužaidė „Lietuvos ryto“ krašto puolėjai. Sėkmingai prabilo Artūras Jomantas, svarbiu momentu iššovė Stepas Babrauskas.
Ukrainiečiai labai atidžiai išnagrinėjo Jono Valančiūno veiksmus. Todėl visais būdais bandė jį izoliuoti.
„Doneck“ - nenuspėjama komanda. Nuotaikos komanda. Tai ir gąsdina. Man nelabai suvokiama, kaip ji galėjo taip lengvai nugalėti pajėgius R. Kurtinaičio auklėtinius (Europos taurės „Last 16“ etape Donecko klubas namuose 85:67 nepaliko vilčių „Chimki“ klubui. - Red.), o savo šalies čempionate pralaimėti tokiai komandai kaip Kijevo „Budivelnyk“.
Mače Donecke vilniečiams reikia atidžiai prižiūrėti jų lyderius ir neleisti jiems iššauti“
Šarūnas Sakalauskas, žinomas treneris, socialinių mokslų daktaras:
„Jau rungtynių pradžia, kai per bene 5 min. komandos pelnė po 4 taškus, parodė, kad mačas bus nervingas. Kaip ir visa serija. Pirmojoje jos dalyje „Lietuvos rytas“ parodė charakterį, žaidėjai – savo individualų meistriškumą.
Vilniečiams atsiliepė Predrago Samardžiski trauma. Ne todėl, kad šis aukštaūgis būtų išskirtinio meistriškumo, bet todėl, kad nebuvo kuo pakeisti Jono Valančiūno. Kai yra keli „centrai“, vieno nesėkmės atveju, galima įleisti kitą žmogų, kuris visavertiškai užima tą poziciją. Dabar vilniečiai tokio pasirinkimo neturėjo. Juolab, kad Jonas Valančiūnas – dar jaunas žaidėjas, ne visada priima teisingus sprendimus. Šis gebėjimas ateina su patirtimi.
Aš labai gerai pažįstu „Doneck“ trenerį Sašą Obradovičių. Jis – tipinis Serbijos krepšinio atstovas. Šis treneris propaguoja klampų krepšinį,jei teisėjai leidžia, reikalauja naudotis jėga, jei ne – žaisti švelniau.
Sakyčiau, kad atsakomosios rungtynės „Doneck“ klubui nebus lengvos. Pirmiausia, psichologiškai. Viena vertus, „Lietuvos rytas“ kartą jau įrodė savo pranašumą. O juk svečius slėgė kur kas mažesnė įtampa, nes jiems nereikėjo žūtbūt laimėti ir dar – kuo didesniu skirtumu. Jiems pakako laikytis šalia, neleisti varžovui labai atitrūkti.
Kita vertus, Donecke labai daug kas priklausys nuo komandinės gynybos. Jei vilniečiai ir toliau sugebės bendromis pastangomis supančioti jų lyderius, jie žengs į kitą etapą“.