LKL favoritų dvikova: 5 patarimai, kaip įveikti ir „Žalgirį“, ir „Lietuvos rytą“

Giedrius Janonis, Gintaras Šiuparys ("Lietuvos rytas")
„Žalgiris” turi daugiau lygiaverčių žaidėjų, bet „Lietuvos rytas” – vieningesnė komanda. Prieš antrąją tarpusavio akistatą šį sezoną abu LKL favoritai stengėsi pamiršti antausius nuo silpnesnių varžovų.
Pirmąsias šio sezono rungtynes LKL čempionate tarp „Lietuvos ryto” ir „Žalgirio” komandų Vilniuje 82:72 laimėjo kauniečiai.
Daugiau nuotraukų (1)
Jie žino, kaip įveikti ir „Žalgirį”, ir „Lietuvos rytą”.
„Kėdainių” ir „Šiaulių” krepšininkai pastarąją savaitę nuleido ant žemės abu favoritus.
Prie Vilniaus ir Kauno klubų vairo stovintys serbai Aleksandras Džikičius ir Aleksandras Trifunovičius vienas po kito gavo po antausį nuo kuklių ekipų, kurioms vadovauja du skirtingų kartų Lietuvos treneriai.
Šeštadienį Vilniuje Gedimino Petrausko vairuojami „Kėdainiai” 86:84 nubaudė „Lietuvos rytą”, o pirmadienį Šiauliuose Antano Sireikos auklėtiniai 92:81 jau nepasigailėjo ir „Žalgirio”.
„Gerai, kad favoritų neįveikiamumo mitas susvyravo”, – iki šiol mėgaujasi savo auklėtinių pergale jauniausias LKL treneris G.Petrauskas, antradienį atšventęs 27-ąjį gimtadienį.
Nelaukti „Lietuvos ryto” ir „Žalgirio” pralaimėjimai silpnesniems varžovams patvirtino, kad abu LKL favoritai šį sezoną turi pažeidžiamų vietų.
Šiandien Kauno ir Vilniaus komandos stos į antrąjį tarpusavio mūšį šį sezoną.
Pirmąsias „Lietuvos ryto” ir „Žalgirio” rungtynes Vilniuje 82:72 laimėjo svečiai.
„Prieš kiekvienas rungtynes treneris turi užčiuopti silpnąją varžovo vietą. Jų „Lietuvos rytas” gali paieškoti anlizuodamas pergalingą mūsų su „Žalgiriu” mačą”, – patarė A.Sireika.
Antrosios LKL favoritų dvikovos Kaune išvakarėse G. Petrauskas ir A. Sireika pasidalijo pergalingais savo receptais, atskleisdami svarbiausius „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” žaidimo privalumus ir trūkumus.
G. Petrauskas: 5 patarimai, kaip įveikti "Lietuvos rytą"
1. Dažniau gintis aikštės gynyba.
Šį sezoną vilniečiams neretai pritrūksta stabilumo atakuojant iš toli.
Per mačą su „Kėdainiais” jie pataikė vos 20 proc. (6 iš 30) tritaškių. Pamatėme, kad varžovams nekrinta, todėl ėmėmės aikštės gynybos.
Kai žaidi su stipresne komanda, bandai net kiek avantiūristinius sprendimus. Bet ir „Žalgiris” gali pamėginti taip pat rizikuoti.
Jeigu kauniečiai pamatys, kad „Lietuvos ryto” snaiperiai vėl nepataiko, ginantis jiems tikrai vertėtų daugiau susispausti po krepšiu.
2. Puolant geriau pasinaudoti vidurio puolėjais.
Per mūsų rungtynes „centro” pozicija buvo akivaizdus vilniečių Achilo kulnas. „Lietuvos rytas” tuomet turėjo vienintelį Joną Valančiūną, bet jis greitai prisirinko pražangų.
Aišku, grįžus į rikiuotę Predragui Samardžiskiui, ši silpnoji vilniečių vieta dabar paslėpta.
Ir „Lietuvos ryto”, ir „Žalgirio” vidurio puolėjai – panašaus pajėgumo, bet Robertas Javtokas ir Milovanas Rakovičius puldami vis tiek turėtų žaisti daug aktyviau ir stengtis išprovokuoti kuo daugiau pražangų.
„Žalgiris” šį sezoną turi daugiau lygiaverčių žaidėjų, todėl atrodo geriau sukomplektuota ir įvairiapusiškesnė komanda.
3. Žaisti ramiai, pasitikint savo jėgomis.
Vilniuje žaidėme be jokio spaudimo. Toks nusiteikimas buvo viena esminių mūsų sėkmės priežasčių. Jeigu „Žalgiriui” net po pralaimėjimo Šiauliuose pavyks žaisti taip pat ramiai ir be reikalo nesijaudinti, kauniečiai ir namie gali laimėti.
Bet „Lietuvos rytas” šį sezoną turi vieningesnę komandą.
Tai matyti ir aikštėje, ir ant suolo. Vilniečių komandos atmosfera tikrai geresnė, o krepšinyje tai – svarbus dalykas.
„Žalgiriui” šiemet labai trūksta vadinamojo kumščio. Esu įsitikinęs, kad Sonny Weemso praradimas kauniečiams suteiks daugiau pliusų negu minusų.
„Žalgiris” turi daug gerų žaidėjų visose pozicijose. Kai kuriems žalgiriečiams sunku visą sezoną likti šešėlyje, kai aikštėje visi žiūrėjo tik į S.Weemsą, tikėdamiesi, kad būtent amerikietis pelnys taškų.
Dabar visi vėl gali jaustis lygiaverčiai, tuo „Žalgiris” ir pasižymėdavo ankstesniais metais. Dabar varžovai jau negalės visų jėgų skirti vieninteliam žmogui, nes ginantis reikės saugotis ir nuo kitų.
Visiems „Žalgirio” žaidėjams tokia situacija suteiks laisvumo. Jie ilgiau pačiupinės kamuolį, gaus daugiau progų užbaigti atakas, todėl automatiškai įgis ir daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
4. Pasinaudoti Tyrese’o Rice’o klaidomis.
Amerikietis per rungtynes su „Kėdainiais” tikrai nebuvo susikaupęs 100 procentų. Neabejoju, kad su „Žalgiriu” jis žais daug atsakingiau.
Bet visi pastebėjo, kad „Lietuvos ryto” įžaidėjas prasčiau meta tritaškius. Mes sąmoningai leidome jam daugiau mesti iš toli (T.Rice’as per mačą su „Kėdainiais” pataikė vos 1 iš 10 metimų. – Red.), nes visi žinome apie reaktyvinį jo startinį greitį.
Sugaudyti amerikietį tikrai labai sunku, todėl reikia ieškoti būdų, kaip jį pristabdyti. Mes neturėjome specialių gynybos sistemų, bet jis prarado nemažai kamuolių (T.Rice’as padarė 7 klaidas. – Red.), pats „lipdamas į medį” ar be reikalo lįsdamas į žaidėjų krūvą.
Iš „Žalgirio” mažų žaidėjų geriausiai ginasi Mantas Kalnietis. Manau, kad jis tikrai vienas prieš vieną gali susitvarkyti su „Lietuvos ryto” įžaidėju.
5. Saugotis X žaidėjų.
Renaldas Seibutis ir J.Valančiūnas yra kertiniai „Lietuvos ryto” ekipos krepšininkai.
Nemanau, kad „Žalgiris” juos visiškai sustabdytų. Kaip ir „Valencia” ar ta komanda, su kuria vilniečiams tektų žaisti Europos taurės finale.
Man regis, daug svarbesnis šiuo požiūriu yra X žaidėjų veiksnys. „Lietuvos ryto” varžovams daugiau žalos gali nelauktai pridaryti kiti.
Jeigu sėkmingai su „Žalgiriu” sužais Mindaugas Katelynas ar Steponas Babrauskas, vilniečiai gali laimėti Kaune.
Per mačą Vilniuje mums labai padėjo Davidas McClure’as. Greitas 198 cm ūgio amerikietis nėra tipiškas „ketvirtasis numeris”. Jis žaidžia daugiau ne po krepšiu, o veidu į krepšį.
Ir Lavrence’ui Robertsui, ir M.Katelynui buvo sunkiau jį vaikytis prie tritaškio linijos, o ne stumdytis po krepšiu.
A. Sireika: 5 patarimai, kaip įveikti "Žalgirį"
1. Surasti silpnąją varžovų vietą.
Nenoriu išduoti visų mažų paslapčių, nes mums dar reikės kautis su „Žalgiriu” per BBL pusfinalį.
Kai kurių dalykų tiksliai nuspėti tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, per rungtynes Kaune šeimininkai stulbinamai taikliai atakavo iš toli (pataikė 14 iš 26 tritaškių. – Red.). M.Kalnietis įmetė visus 4, Tomas Delininkaitis – 4 iš 6 tritaškių.
Bet per mačą Šiauliuose kauniečių snaiperiai nebebuvo tokie tikslūs – pataikė tik 7 iš 22 tritaškių.
Nemanau, kad kauniečių silpniausia vieta yra baudos aikštelėje – čia galingai žaidžia R.Javtokas, M.Rakovičius ir Paulius Jankūnas. Gal verčiau jos ieškoti puolėjų ar gynėjų grandyje.
Bene pažeidžiamiausia lengvojo puolėjo pozicija, nes komanda prarado S.Weemsą. Vilniečiams tikrai bus lengviau gintis, nes nebėra amerikiečio, kurį buvo sunku sustabdyti net keliems gynėjams.
2. Sutraukyti komandinius ryšius.
Šio mačo išvakarėse „Žalgiris” prarado DeJuaną Collinsą. Kauniečiams tai – ypač prasta naujiena, nes jie neteko antrojo komandos lyderio. Nors patyręs amerikietis LKL čempionate pelnydavo tik po 5 taškus, jis tvirtai laikė žaidimo gijas.
Dabar vienintelis įžaidėjas liko M.Kalnietis, todėl „Žalgirio” treneriams teks ieškoti jam pagalbininko. Jiems teks greitai apsispręsti, ar šiam vaidmeniui geriau tinka T.Delininkaitis, ar Marko Popovičius, ar kuris kitas krepšininkas.
Daug kas pastebėjo, kad „Žalgiris” šį sezoną nepasižymi jam visados būdinga vienybe. Vilniečiai turi pasistengti neleisti varžovams per ketvirtadienio mačą tapti kumščiu – būtina nuo pat pirmųjų minučių sutraukyti komandinio „Žalgirio” žaidimo ryšius.
3. Svarbiausia – puolimas.
Paprasčiausias kelias į pergalę – įmesti daugiau nei varžovas. Man patinka posakis: gynybą ir stabdžius sugalvojo bailiai.
Pažiūrėkime, kaip žaidžia galingiausios pasaulio komandos – NBA ir Eurolygos klubai. Šiuolaikiniame krepšinyje dominuoja puolimas. Taip su „Žalgiriu” žaidėme ir mes. Aišku, nemažai rizikavome, bet rizika pasiteisino.
Vilniečiai turėtų atsiminti, kad labai svarbu neleisti „Žalgiriui” įsibėgėti ir pajusti savojo žaidimo. Todėl labai svarbu rasti būdą, kaip juos išderinti.
Kauniečiai turi labai galingą ginklą – pavydėtiną sirgalių armiją. Ji gali įkvėpti komandą sunkiu momentu. Reikia žaisti taip, kad šis ginklas neveiktų. Geriausias būdas tam – rezultatyvus žaidimas.
4. Remtis Jonu Valančiūnu.
Manau, kad „Lietuvos ryto” sėkmės raktas gali būti J.Valančiūnas. Šoklus, gerai baudos aikštelėje besikaunantis, greitas aukštaūgis – bene didžiausias vilniečių koziris. Jei Jonas drąsiau atakuotų iš vidutinio nuotolio, jis būtų tobulas ginklas.
Per pirmąją LKL favoritų dvikovą Vilniuje Jonas sunkiai rado savo žaidimą – jis pelnė vos 2 taškus. „Lietuvos ryto” treneriams teks pasukti galvą, kaip pasinaudoti šio unikalaus žaidėjo galimybėmis.
5. Būtinas visų žaidėjų indėlis.
Kai žaidėme su „Žalgiriu”, prieš rungtynes akcentavau, kad mes esame visi lygūs – 12 kovotojų.
Vyrai ėjo į aikštę ir pagirtinai kovėsi. Nors vienas mūsų lyderių Valdas Vasylius net nepelnė taškų, su „Žalgiriu” iššovė kiti – Edvinas Ruzgas, Raitis Grafas. Todėl vilniečiams irgi būtinas kuo didesnis visų žaidėjų indėlis.
Daug priklausys, kaip ekipai padės S.Babrauskas ir Artūras Jomantas ar didelį potencialą turintis, bet ne visada atsiskleidžiantis Lawrence’as Robertsas.
„Žalgirio” lyderiai tarsi yra aiškūs – patyrę R.Javtokas, Dainius Šalenga ir P.Jankūnas. Tačiau šios dvikovos slaptuoju ginklu gali tapti ir T.Klimavičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.