22 taškai ir 26 naudingumo balai įkvėpė Kauno klubo senbuviui taip trūkstamo pasitikėjimo savo jėgomis, kurio, išvykus DeJuanui Collinsui ir Sonny Weemsui, jam labai prireiks.
“Geros rungtynės, bet dvi skirtingos dalys. Pirmoje nesusitvarkėme su gynyba, bet antroje dalyje susikaupėme ir, padedami aistruolių, išsigelbėjome. Treneris per pertrauką pasakė, kad turime kautis kaip kumštis, o ne šaukti vienas ant kito. Tai ir padarėme. Mano paties sėkmingas žaidimas paaiškinamas tuo, kad man visada geriau žaisti daug minučių. Tada nekyla pagundos paskubėti, randu tinkamų sprendimų ir laisvų metimų“, - dėstė M. Kalnietis.
Jonas Valančiūnas, „Lietuvos ryto“ ekipos vidurio puolėjas: “Sunkios rungtynės. Jie gerai pataikė, gerai gynėsi. Blogiausia, kad mus sustabdė 4 kėlinyje, kai mums tos energijos kaip tik ir labiausiai reikėjo. Jie ėmė gerai pulti atlikdami 2 prieš 2. Antroje rungtynių pusėje ir man nesisekė (po sėkmingosios pirmosios dalies neatkovojo nė kamuolio - red.)“.
Aleksandras Trifunovičius, Kauno „Žalgirio“ treneris: „Kai toks įtemptas rungtynių grafikas, rungtynės galėjo pakrypti į bet kurią pusę. Tikiuosi, kad tokios rungtynės mums suteiks pozityvių dalykų sezono pabaigai. Šią pergalę turime kuo greičiau pamiršti, nes mūsų laukia jau netrukus kelionė į VTB Jungtinės lygos rungtynes Krasnodare. Nenorėčiau leistis į statistikos analizę. Pasakysiu tik tiek, kad per pertrauką vaikinams pasakiau, jog per pirmąją dalį buvome labiau žiūrovai nei dalyviai. Jie mane suprato.
Aleksandras Džikičius, „Lietuvos ryto“ ekipos treneris: “Žaidėme pirmą kartą šioje arenoje. Nenorėjome, kad varžovai čia švęstų pergalę, bet išėjo kitaip. Išbandėme kelis naujus dalykus, kurie iš tiesų pavyko. Su „Žalgiriu“ žaisime dar daug kartų šį sezoną ir patikėkite - tai buvo paskutinis kartas, kai jie mus įveikė savo su aikštės gynyba. Man nepatiko maniškių žaidėjų pagalba, atsitraukiant nuo „Žalgirio“ snaiperių. Nereikia būti kosmoso mokslininku, jog suprastum, kad yra didelis skirtumas nuo ko atsitraukti – nuo Marko Popovičiaus ar nuo Vytenio Lipkevičiaus“.
Mindaugas Katelynas, „Lietuvos ryto“ puolėjas: „Patys sau pagalį į ratus įkišome, patys save nugalėjome. Pradžia buvo labai gera, gale pritrūko pasitikėjimo savimi prieš zoninę gynybą. Jiems atsirišo krepšys. Didelius žaidėjus sustabdėme, o maži pataikė, M. Popovičius, M. Kalnietis, D. Šalenga ko gero 70 proc. komandos taškų sumetė. Manau, kad būtent tritaškių dėka jie išlipo iš duobės ir mus pasivijo.“
Renaldas Seibutis, „Lietuvos ryto“ gynėjas: "Nėra ką pasakyti po pralaimėjimo. Tris kėlinius žaidėme neblogai tiek gynyboje, tiek puolime ir atrodė, kad komandiniai veiksmai veikia, turėjome ganėtinai didelę persvarą, tačiau nepavyko jos išsaugoti. „Žalgiris“ yra aukšto lygio Eurolygos komanda ir dar žaidė namuose. Patys kalti, smulkmenos gynyboje ketvirtame kėlinyje neleido išlaikyti pergalingos persvaros".
Tomas Delininkaitis, „Žalgirio“ gynėjas: "Pergalę lėmė tai, kad parodėme charakterį. Antroje rungtynių pusėje žaidėme geriau nei pirmoje, susikaupėme. Žinojome, kad pirmą kėlinį jie pradeda labai gerai, pasimovėme, patys neužpuolėme, o jie įmetė savo metimus".
Dainius Šalenga, „Žalgirio“ puolėjas: "Pradžioje paleidome juos, todėl atsirado toks didelis skirtumas. Žinojome, kad jie gerai žaidžia dvikovos pradžioje, o paskui silpniau. Mus išmušė iš vėžių, metėme neparuoštus metimus, negalėjome pataikyti, neradome savo braižo. Antroje rungtynių pusėje pagerėjo gynyba, metėme savo metimus ir pavyko komandinis žaidimas".
Robertas Javtokas, „Žalgirio“ puolėjas: "Pradėjome ne taip, kaip norėjome, jie atrodė šviežesni, pradėjo mus dusinti. Gerai, kad nepalūžome. Turime daug patyrusių žaidėjų, kovojome iki galo ir pasiekėme galutinį tikslą, kurio ir norėjome. Pirmoje rungtynių dalyje mus įžeidė, užgavo ambicijas, supykome ir atsibudome. 18 taškų minusas prieš savo fanus, manau, neatleistinas dalykas. Antroje pusėje M. Kalnietis, M. Popovičius, D. Šalenga pataikė savo metimus iš toli, leido priartėti, o kai pagavome juos, jie šiek tiek pasimetė, dėl to išlošėme. Per pertrauką šnekėjome, kad Valančiūnas ir kiti prisiėmė daug kamuolių po mūsų krepšiu, tai buvo ko gero didžiausias peilis mums.