Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos kapitonas Steponas Babrauskas liko nusivylęs, kad Europos taurės finalo ketverto turnyre Chimkuose vilniečiai nepasiekė savo tikslų. Jis ilgai žiūrėjo į sirgalius, atsidėkodamas už palaikymą nusviedė marškinėlius, bet veidas buvo akmeninis, šypsenos - nė ženklo.
Buvo praėjusios kelios sekundės po Europos taurės finalo ketverte 71:62 laimėto mačo prieš Sankt Peterburgo „Spartak“.
Užimta trečioji vieta 32 komandų turnyre nė per plauką neguodė
S.Babrausko.
Vos paklaustas apie mačą su „Spartak“ jis instinktyviai mintimis nuklydo
į pralaimėtas pusfinalio rungtynes (70:80) „Valencia“ klubui.
„Toks gyvenimas, pralošėme, jie šeštadienį buvo geresni. Gerai, kad
šiandien susikaupėme ir laimėjome paguodos rungtynes. Manau, tai parodo
komandos charakterį“, - sakė S.Babrauskas.
- Stepai, ar ta trečioji vieta guodžia?, - „Lietuvos rytas“ vakar
paklausė S.Babrausko.
- Nė kiek. Tik tiek, kad norėjome palikti Maskvą laimėję.
- Kas rungtynėse dėl trečiosios vietos sekėsi labiau nei pusfinalyje?
- Šįkart geriau pataikėme. Ir gynymės geriau. Džonis (Jonas
Valančiūnas, - red.) sužaidė geriau.
Mums trūko jo šeštadienį. Bet Jonas dar jaunas žmogus, jam tai pirmasis
finalo ketverto turnyras. Jam viskas prieš akis.
- Pačiam tai buvo sėkmingas turnyras - pusfinalyje pelnei 21 tašką, mače su „Spartak“ - 9 taškus. Patinka mačai, kai jaučiamas kraujo kvapas?
- Jau buvau žaidęs finalo ketverte (2009 metais Turine S.Babrauskas su„Lietuvos rytu“ laimėjo Europos taurę, - red.).
Pažinojau atsmosferą ir žinojau tą jausmą, kurio neaptiksi per paprastas
reguliariojo čempionato rungtynes.
- Koks tai jausmas?
- Išskirtinis, kai tvyro milžiniškas susikaupimas. Buvau neblogai
pasirengęs.
- Kaip sunku buvo užmigti po pralaimėtų pusfinalio rungtynių?
- Turime gerus daktarus, jie padėjo užmigti. Negaliu išduoti kaip
(šypsosi, - red.).
Bet buvo sunku. Su Artūru Jomantu kambaryje per „Eurosport 2“ kelis
kartus lyg tyčia kartojo rungtynes.
Vis atrodė, kad turėjome šansą. Dusyk buvome padėtyje, kai trūko 6
taškų ir turėjome kamuolį. Bet aš vieną klaidą padariau, kitą sykį
laisvi prametėme. O „Valencia“ pataikė. Vadinasi, jie geresni.
- Ko labiausiai trūko rungtynių su „Valencia“ pradžioje?
- Visą laiką buvome besivejančių vaidmenyje. Tai yra sunku. Atrodo,
kad trūko nedaug. Matėsi, kad ir Valensijos krepšininkus nuvarginome,
jie buvo vienu metu sutrikę.
Tačiau neįjungėme paskutinio bėgio. Tokiame turnyre viską lemia
detalės: vienas atkovotas kamuolys, viena klaida.
- Ar labiausiai apmaudu, kad praleidote progą gauti bilietą į Eurolygą?
- Gaila, nes nežinau kaip gyvenimas pasisuks ir kiek dar kartų teks
žaisti finalo ketverte. Tikiuosi, kad tai nepaskutinis kartas (tris
kartus pabeldė į suolą, - red.).
Buvo malonu žaisti finalo ketverte - vis dėlto, ten patekti jau yra
šioks toks pasiekimas.
Bet neiškopėme į finalą ir dabar atrodo tas pats, lyg būtume pasitraukę
kokiame šešioliktfinalyje.
Manau, visi mūsiškiai jaučia nusivylimą - ir treneriai, ir žaidėjai. Ką
padarysi, gyvenimas tęsis. Nors gaila. Labai gaila.