57 metų lietuvio autoritetas nepaneigiamas. Jo prisibijo net šiaip jau kandūs ir landūs Rusijos žurnalistai, jo žodžio paiso CSKA vadovai, jo sprendimams paklūsta komandos žvaigždės. Kiekviena jų galėtų aikštėje kurti spektaklį, tačiau žaidimo planą braižo J. Kazlauskas.
Buvęs Lietuvos, Kinijos, Graikijos rinktinių treneris autoritetą krepšinio pasaulyje pelnė ne tik dėl matematiškai tikslių žaidimo schemų. Pagarbą ir pripažinimą jam lėmė ir charakteris: gebėjimas valdyti netgi tuos, kurie mėgsta laužyti taisykles.
CSKA rengiasi kelionei į Lietuvą: trečiadienį VTB jungtinės lygos pusfinalyje Rusijos krepšinio milžinas kovos su Vilniaus „Lietuvos rytu”.
Po to Maskvos ekipa keliaus į Stambulą – Eurolygos finalo ketverto turnyrą.
Lietuvio treniruojamas CSKA laikomas pagrindiniu pretendentu susišluoti visus svarbiausius sezono trofėjus.
Žvaigždynas tiesiog akina
Rusijos superklubo būstinėje šį sezoną dažniau nei anksčiau skamba lietuvių kalba.
Be J. Kazlausko ir nuo 2007-ųjų Maskvoje žaidžiančio ilgarankio Ramūno Šiškausko, CSKA taip pat atstovauja Darjušas Lavrinovičius, fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius ir skautas Benas Matkevičius.
Maskvos komanda, atrodo, neturi pažeidžiamų vietų.
Joje – išskirtinai gerai krepšinį suprantantis įžaidėjas iš Serbijos Milošas Teodosičius, Rusijos rinktinės gynėjas Aleksejus Švedas, R. Šiškauskas, aikštėje siaučiantis Andrejus Kirilenka, vidurio puolėjas serbas Nenadas Krstičius.
O kur dar D. Lavrinovičius, Aleksandras Kaunas, Viktoras Chriapa, Andrejus Voroncevičius.
Žvaigždžių CSKA tiek daug, kad ne visoms užtenka progų parodyti tai, ką geba.
Kai klube pradėjo dirbti J. Kazlauskas, sumažėjo R. Šiškausko vaidmuo ir rezultatyvumas.
D. Lavrinovičius irgi nepervargsta taip, kaip ankstesniuose klubuose.
„Niekada nebūnu visiškai patenkintas savo žaidimu, tačiau man užtenka ir tų keliolikos minučių aikštėje. Svarbiausia, kad komanda laimi”, – tvirtino 32 metų 212 cm ūgio D. Lavrinovičius.
„Mano užduotis komandoje šį sezoną – kitokia nei būdavo anksčiau, bet svarbiausia – pergalės”, – panašiai mąsto ir 33 metų 198 cm ūgio R. Šiškauskas.
Sezonas artėja prie finišo tiesiosios ir netrukus paaiškės, ar CSKA iš tiesų yra toks nepažeidžiamas, koks atrodo pažvelgus į protokolus.
„Kas iš tų kalbų, kad esame favoritai. Reikia tai įrodyti aikštėje, nes niekas nenori atiduoti pergalės. O jeigu įrodysime, tai ir užsikabinsime medalį”, – šypsojosi D. Lavrinovičius.
Vaidmenys – kitokie
Maskvos komanda šį sezoną žaidžia krepšinį, pagrįstą pačiu elementariausiu deriniu – du prieš du.
„Todėl ir mano vaidmuo dabar kitoks”, – aiškino R. Šiškauskas. Anksčiau jis atsidurdavo CSKA atakų smaigalyje ir pats kurdavo progas komandos draugams, o dabar svarbiausias plastiško lietuvio darbas – apsiginti. Progas mesti jam kuria kiti.
„Tikrai tuo nesiskundžiu, – patikino puolėjas. – Juk turime ir puikų įžaidėją M. Teodosičių, ir A. Kirilenką, kuris nori būti visur – kiekviename aikštės krašte, ir gerų vidurio puolėjų. Jei mano užduotis padėti komandai, aš ją ir vykdau.”
„Taip, aš rungtyniauju mažiau nei anksčiau, nes komandoje – milžiniška konkurencija, visi yra puikūs krepšininkai, – pripažino D. Lavrinovičius. – Bet dėl to ir smagu žaisti, nes visi supranta krepšinį ir aikštėje nepriima keistų sprendimų.
Pavyzdžiui, aikštėje su M. Teodosičiumi vienas kitą suprantame iš žvilgsnio. Milošas man net primena Šarūną Jasikevičių: ir greitai priima sprendimus, ir mato aikštę. Su juo lengva žaisti ir man, ir komandai.”
Griežtas, bet teisingas
Tuo, kad komandai būtų lengva, pasirūpino ir J. Kazlauskas. Pirmuosius du sezono mėnesius CSKA žvaigždes jis vaikė lyg kareivius – be atokvėpio ir laisvų dienų.
Tačiau rikiuodamas juos aikštėje reiklusis treneris nepamiršo ir santykių šalia jos.
„J. Kazlauskas griežtas, bet teisingas ir supratingas. Jis moka ir išklausyti, ir patarti. O tai, kad žaidžiame kaip komanda, nors turime daug individualiai stiprių žaidėjų, pirmiausia yra trenerio nuopelnas”, – įsitikinęs D. Lavrinovičius.
„Kai treneris yra minkštas, komandoje atsiranda netvarka. Dabar kiekvienas žinome, ką turime daryti, ir nekyla jokių bėdų”, – komandos draugui antrino ir R. Šiškauskas.
Bendrauti – paprasčiau
– Treneri, buvo pranešimų, kad CSKA jus viliojo ir anksčiau. Kodėl vykti į Maskvą ryžotės tik šį sezoną? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Kazlausko.
– Rimtai kvietė pirmą kartą, o kalbų ir tikrinimų, kaip reaguoju, visuomet pasitaiko.
Kviečiamas esi tiktai tada, kai pas tave atvyksta ir pasiūlo konkretų darbą.
– Jei ko nors labai geidžia, rusai neskaičiuoja pinigų ir stengiasi suteikti geriausias sąlygas. Ar CSKA išpildė visus jūsų norus?
– Tai – didelis ir labai gerai organizuotas klubas. Profesionaliausias ne tik Rusijoje, bet ir vienas profesionaliausių Europoje.
Geras sąlygas turėjau ir dirbdamas Kinijoje, bet ten – kitoks žmonių mentalitetas, kita kultūra, kitokio lygio žaidėjai, todėl ir darbas buvo visai kitoks.
CSKA žaidėjams užtenka nustatyti taisykles ir rėmus, kurių jie negali peržengti, ir jie patys kuria. Jie – puikūs krepšininkai, galintys patys imtis iniciatyvos, todėl mano darbas yra sustyguoti komandinį žaidimą ir atmosferą, kad pasiektume rezultatą.
Kinijoje žaidėjai yra žemesnio lygio. Puiku, jeigu į rinktinę iš NBA atvažiuodavo Yao Ming’as, Yi Jianlianas, bet su kitais krepšininkais turėjau itin daug dirbti, numatyti daugiau žingsnių į priekį.
Be to, buvo sunkiau bendrauti, nes per vertėją daug dalykų vėluoji pasakyti – negali paprastai prieiti ir paaiškinti, ko nori.
CSKA pagrindinė kalba yra anglų, nors su rusais galiu pasikalbėti rusiškai, su lietuviais – lietuviškai.
Bet ir Kinijoje, ir čia, Maskvoje, žmonės stengiasi gerai atlikti savo darbą.
Darbas teikia malonumą
– Buvo kalbų, kad Vladimiras Romanovas jus viliojo į Kauno „Žalgirį”. Ar su Kauno klubo savininku neradote bendros kalbos?
– Jūs pirmoji manęs paklausėte apie V. Romanovą, nors teko skaityti net savo pokalbių su juo tariamas stenogramas. Niekam nieko apie tai nesakiau, bet kažkas kažką nugirdo ir parašė.
Taip, kalbėjausi su V. Romanovu, bet gal jis vienaip įsivaizdavo, aš – kitaip, gal jis manęs nesuprato, aš – jo, todėl viskas ir baigėsi.
Visuomet sakau, kad geriausia dirbti namie, bet kai jau esi patyręs, ko nors pasiekęs, norisi, kad darbas dar teiktų ir malonumą. Apsvarstai įvairius dalykus – kas bus, jei nutiks taip, taip ar taip. Jei dėlionė nesusideda, atsisakai pasiūlymo.
Svarbiausia, kad galimas darbdavys tavęs labai norėtų, o jei prasideda pokalbiai apie nežinia ką ir tu nelabai suvoki, ar esi reikalingas, ar turi prašytis, kad priimtų į darbą, nieko iš to nebus.
Ar esu laimingas? Man patinka darbas, kurį atlieku. Dar smagiau, kai esi gerame klube, priklausai gerai organizacijai.
Bet man buvo gerai ir „Žalgiryje”, ir „Lietuvos ryte”, ir Lietuvos, Kinijos ar Graikijos rinktinėse.
Į krepšinį pastaruoju metu apskritai žiūriu kaip į pramogų pasaulį, ir profesionalusis sportas yra jo dalis. Europoje dar šiek tiek svarbus ir pats krepšinis, pergalės, o NBA iš viso tapo šou.
Tarsi vyresnis draugas
– Sekdamas serbų trenerių pavyzdžiu į Maskvą surinkote lietuvių būrį: be R. Šiškausko ir D. Lavrinovičiaus, CSKA dar dirba fizinio rengimo treneris E. Kandratavičius ir skautas B. Matkevičius.
– Pasitikiu šiais žmonėmis, todėl juos ir surinkau.
Dėl Beno sezono pradžioje dar abejojau, nes mažai jį pažinojau, bet tų abejonių greitai neliko. Jis žvėriškai greit kyla karjeros laiptais ir visi juo Maskvoje labai patenkinti.
Kai atėjau į CSKA, skautų raportai buvo mėtomi ar prirašinėjami, jų parengtos vaizdo medžiagos niekas nežiūrėdavo.
Dabar prie Beno raportų visi puola, skaito, žiūri, domisi ir dar klausimų užduoda.
– Garsėjate griežtumu ir reiklumu, bet ar, pavyzdžiui, bendraudamas su tokiu žaidėju kaip CSKA superžvaigždė A. Kirilenka, nesate jam nuolaidesnis?
– Per daug seniai esu krepšinyje, kad pasikeisčiau. Turiu savo taisykles ir reikalauju jų laikytis.
Geras treneris turi reikalauti, kad žaidėjai atliktų jo schemas ir gindamiesi, ir puldami.
Jei krepšininkai jų nevykdo ir pralaimi, vadinasi, komandoje kažkas blogai dėl drausmės ir tvarkos. Jeigu vykdo, bet vis tiek pralaimi, treneris žiūri, ką reikėtų keisti.
Duok Dieve, kad visi būtų tokie drausmingi ir draugiški kaip A. Kirilenka. Bet taip pat smagu būdavo dirbti ir su Arvydu Saboniu Lietuvos rinktinėje ar Yao Ming’u Kinijos rinktinėje. Didelės žvaigždės įlieja teigiamų dalykų net į treniruočių rutiną.
Žaidėjams gyvenime esu vyresnysis draugas, pasikalbame apie daug dalykų. Tik aikštėje reikalauju laikytis drausmės.
Rusijos lyga
Pusfinalio pirmosios rungtynės (iki 2 pergalių). Maskvos CSKA (D. Lavrinovičius 9, 16 min., R. Šiškauskas 9, 17 min.) – Krasnodaro „Lokomotiv” 94:87.