2008-aisiais, tuomet vos penkiolikos sulaukę jaunuoliai, lenkė galvas, kai jiems buvo kabinami Italijoje vykusio Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionato aukso medaliai ir su jauduliu priėmė legendinio Italijos krepšininko Dino Meneghino sveikinimus.
2010-aisiais Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate Vilniuje lietuviai neturėjo teisės pralaimėti. Įrodę, kad Senajame žemyne nėra stipresnės jų kartos rinktinės, jie triumfavo griaudint pilnutėlei „Siemens“ arenai. Neslėpdamas jaudulio Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis sveikino ką tik Europos čempionu tapusį sūnų Tautvydą ir spausdamas ranką sėkmės linkėjo jau tada perspektyviausiu šalies krepšininku laikytam Jonui Valančiūnui.
Pernai į Rygoje vykusį pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionatą vyko jau auksine praminta 19-mečių rinktinė. Vyko jausdama spaudimą. Ne tik iš sirgalių ar Lietuvos krepšinio federacijos, bet ir pačių auksinių berniukų antroji vieta nebetenkino. Nužingsniavę iki finalo jame lietuviai 85:67 sutriuškino Serbijos bendraamžius. Kitokio rezultato niekas ir nesitikėjo, juk daugiatūkstantinė Lietuvos sirgalių minia Rygos arenoje užkūrė pirtį varžovams.
„Tas finalas buvo, ko gero, įsimintiniausios rungtynės mano karjeroje. Sirgalių palaikymas buvo kažkas nerealaus“, - prisiminė rinktinės įžaidėjas Renaldas Simanavičius.
Po Lietuvos rinktinės triumfo Rygos gatves užpildė minia trispalvėmis pasipuošusių lietuvių, traukiančių pergalės dainas.
Į Lietuvą grįžę jaunuoliai buvo apipilti sveikinimais, padėkomis ir dovanomis. Tačiau krepšininkai ilgai džiaugtis negalėjo. Rinktinės lyderis J. Valančiūnas netrukus prisijungė prie Europos čempionatui besirengiančios vyrų rinktinės, o Dovydas Redikas ir Arnas Butkevičius išvyko į Ispaniją padėti šalies jaunimo (iki 20 metų) rinktinei Europos čempionate.
Rinktinės triumfas Rygoje prisimintas balandžio viduryje, kai fotografas Robertas Dačkus pristatė fotografijų knygą „Auksinis Lietuvos jaunimas. Prisiminti negalima pamiršti“, kurioje įamžintos įsimintiniausios šios kartos krepšininkų pergalių akimirkos.
„Net šiurpuliukai per kūną eina, labai geri prisiminimai, nuostabus jausmas apima, kai pagalvoju apie tai, ką patyrėme su šia komanda. Visi esame ne tik kolegos, bet ir geri draugai. Padedame vienas kitam, jei kažkuriam reikia pagalbos. Buvome komanda, kurioje vienas – už visus. Tokie ir likome“, - emocijų neslėpė rinktinės lyderis J. Valančiūnas.
„Esame kaip šeima. Tarp mūsų niekada nebuvo jokių nesutarimų, nebent aikštėje esame apsižodžiavę, bet tik tam kartui“, - komandos draugui antrino R. Simanavičius.
Šiais metais auksinės rinktinė laukia paskutinis jaunimo čempionatas – liepos 12-22 dienomis Slovėnijoje vyksiančios žemyno dvidešimtmečių pirmenybės.
Šį kartą rinktinė privalės verstis be lyderio – su šia komanda dukart Europos ir kartą pasaulio čempionato naudingiausiu žaidėju pripažinto vidurio puolėjo J. Valančiūno.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipai atstovausiantis krepšininkas kviečiamas į vyrų rinktinę, kuri liepos 2-8 dienomis Venesueloje kovos dėl olimpinio kelialapio.
„Labai nesmagu taip sakyti, bet šiemet manęs šioje rinktinėje nebus. Jei būtų daugiau laiko – padėčiau. Galėtų vasara būti ilgesnė, kokius keturis mėnesius“, - apgailestavo jau kitą sezoną NBA duris praversiantis krepšininkas.
Tris trofėjus su šia rinktine iškovojęs treneris Kazys Maksvytis patikino – net ir be J. Valančiūno tikslai rinktinei nesikeis.
„Žinoma, Jonas buvo svarbus mūsų žaidėjas. Jis daug mums davė, bet norėčiau tikėti, kad ir be jo išliksime tokie pat stiprūs. Gal būsime kitokia komanda, bet kovosime dėl aukščiausios vietos. Nenorėčiau, kad pasaulio čempionato auksas būtų paskutinis šios rinktinės laimėjimas. Liko dar vienas čempionatas ir darysime viską, kad iškovotume dar vieną titulą.
Didesnį dėmesį skirsime Jono pozicijos žaidėjams, tačiau kitose pozicijose turime stiprių krepšininkų, kurie buvo vieni iš lyderių“, - ryžtingai nusiteikęs K. Maksvytis.
„Bandysime, sieksime pergalių. Nenuleidžiame rankų ir tikrai nepasiduodame iš karto, kovosime. Tiek metų kartu žaidėme, puikiai pažįstame vienas kitą tiek aikštėje, tiek už jos ribų“, - kalbėjo R. Simanavičius.
„Tikiu savo komanda! Tikiu, kad šie vaikinai be manęs pasirodys ne prasčiau. Linkiu jiems pergalių“, - patikino J. Valančiūnas.
Eksperto komentaras
Robertas Kuncaitis, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas: „Aš manau, kad tokių rezultatų, kokie buvo, šiame Europos čempionate tikėtis sunku, nes J. Valančiūnas buvo labai svarbus šiai komandai. Aišku, jų siekti reikia, tačiau rinktinė bus silpnesnė, keisis žaidimas. Jonas atkovodavo daugiausia kamuolių, buvo svarbus baudos aikštelėje, pakartodavo ir pats susikurdavo progas mesti. Šiuo metu tokio talentingo žmogaus turbūt nėra. Jei atsiras, galima bus kažko tikėtis, bet taip jau yra, kad šitas vyras buvo labai svarbus. Galima palyginti, pavyzdžiui, kaip skyrėsi „Žalgiris“ su Arvydu Saboniu ir be jo.“
Auksinė rinktinė
Vytenis Čižauskas (Kauno „Baltai“)
Renaldas Simanavičius (Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“)
Rokas Giedraitis (Šiaulių „ABRO-Universitetas“)
Dovydas Redikas (Vilniaus „Lietuvos rytas“)
Deividas Pukis (Vilniaus „Sakalai“)
Edgaras Ulanovas (Kauno „Baltai“)
Arnas Butkevičius (Vilniaus „Sakalai“)
Rolandas Jakštas (Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“)
Tautvydas Sabonis („Clinicas Rincon“, Ispanija)
Žygimantas Skučas (Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“)
Jonas Valančiūnas (Vilniaus „Lietuvos rytas“)
Egidijus Mockevičius (Š. Marčiulionio krepšinio akademija)