Krepšininkui Šarūnui Jasikevičiui šį sezoną nepasisekė į savo karjeros puslapius įrašyti dar vieno triumfo Eurolygoje. Šeštąjį kartą Eurolygos finalo ketvertuose žaidęs lietuvis net keturis kartus patekdavo į varžybų finalus ir tapdavo nugalėtoju. Tačiau šiemet Stambule pusfinalio akistatoje kelią į finalą Š. Jasikevičiaus atstovaujamai Atėnų „Panathinaikos“ komandai pastojo Maskvos CSKA, kuri įveikė graikus 66:64. „Taip, neblogai man sekėsi“, - po pralaimėto mačo rūbinėje liūdnai sakė 19 taškų rungtynėse pelnęs Š. Jasikevičius.
„Nenoriu daug šnekėti, nes prisišnekėsiu“, - apie rungtynes aiškino Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas Š. Jasikevičius. Tačiau apie Lietuvos rinktinę ir galimybę atstovauti ekipai olimpiniame atrankos turnyre 36-erių Š. Jasikevičius kalbėjo kur kas optimistiškiau.
- Kas nepavyko mače su CSKA?
- Viskas pavyko. Viskas buvo labai puikiai, gerai žaidėme, vykdėme žaidybinį planą. Buvo momentų, kai nerungtyniavome gerai, bet tai normalu, nes CSKA labai gera komanda. Kas iš mūsų pusės, daugiau kažką sunkiai galėjome padaryti.
- Pirmavote dvikovos pabaigoje, o po to praradote iniciatyvą. Kodėl taip nesėkmingai susiklsotė mačo pabaiga?
- Nenoriu aš daug kalbėti, nes po to prisišnekėsiu. Viskas aišku, kas čia buvo. Tas pats Berlyne buvo.
- Griūtis prasidėjo likus trims minutėms...
- Ne trims minutėms... Likus žaisti 40 minutes viskas prasidėjo...
- Ar buvo bauda, kai lemiamu mačo momentu palindote po krepšiu ir nepataikėte?
- Nežinau, ar ten buvo bauda, kai pralindau po krepšiu. Kaip ir dėl žingsnių - man sako visi, kad nebuvo jų... Aj, sakau, nėra čia ko kalbėti, nes prisišnekėsiu.
- Vienas geriausių sezono rungtynių sužaidėte...
- Taip, neblogai man sekėsi, esu geros sportinės formos. Ir treneris pasitiki. D. Diamantidis sudarė nemažai gerų padėčių atakuoti krepšį ir pavyko pataikyti. Sakau, mes gerai žaidėme. Turėjome labai aiškų planą ir neturime dėl ko ant savęs pykti. Negali įveiki, kai žaidi šiek tiek daugiau nei penki prieš penkis.
- Įrodėte, kad dar netarėte savo paskutinio žodžio. Galbūt tai ne paskutinis jūsų Eurolygos finalo ketvertas?
- Tokių dalykų negali žinoti. Kiekvienas rungtynes reikia taip žaisti, lyg jos būtų paskutinės. Niekas negarantuoja, kad kažką laimėsi ir daugiau žaisti finaliniame ketverte.
- Sezonas artėja į pabaigą. Ar jau kažką sugalvojote dėl Lietuvos rinktinės?
- Kalbėjau su Kęstu prieš savaitę. Jis žino poziciją, kuri yra tokia, jog turiu jam atsakyti ganėtinai greitai, o nežinau, ką atsakyti. Tikrai jaučiu, kad kitą sezoną galiu nelabai patempti, jeigu visą vasarą žaisiu. Bet žiūrint iš kitos pusės - labai norisi žaisti rinktinėje. Žinau, kad kažkada reikės apsispręsti. Per ilgai mąstau... Ką aš žinau...Kaip bus, taip bus. Reikės sėsti po finalo ketverto sėstis ir nuspręsti su šeima. Aš jau pliusus ir minusus sudėliojau. Dvidešimt kartų K. Kemzūros atsiprašiau, kad nedaviau aiškaus atsakymo.
- Koks jausmas būti vyriausiu finalo ketverto krepšininku?
- Šiek tiek ramus kažkoks buvau, nelabai nervinausi. Nežinau, šiaip visada labai jaudindavausi, bet dabar to nebuvo. Džiaugiuosi, kad pavyko sužaisti geras rungtynes, bet nėra ko džiaugtis, nes, kaip sakoma, važiuojame namo. Na, žaisime dėl trečiosios sekmadienį, bet tikrai nenusipelnėme ten būti.
- Žaisite mažajame finale?
- Jeigu sveikas būsiu - taip. O galvojate, kad reikia pailsėti? (Šypsosi). Pailsėsiu, jau sezono pabaiga, dar spėsiu pailsėti, nes karjeros pabaiga jau ne už kalnų. Žinau, jog kai baigsiu karjerą, labai pasiilgsiu šio žaidimo.
- Tai lauksime jūsų kitų metų Eurolygos finalo ketverte - be jūsų finalai nuobodūs...
- Duok, Dieve...