- Ką galvojote prieš lemiamą ataką ir po pergalingo G. Printezio metimo?
- Visi atsistojome ir drebėjome, kad tik ataka baigtųsi laimingai. Kamuolys atiteko V. Spanouliui, kaip ir dera lyderiui. Jis galėjo arba pats mesti, arba perduoti kamuolį. Manau, jog G. Printeziui jis atliko sezono rezultatyvų perdavimą. O pats G. Printezis visą sezoną dirbo ant šio metimo ir turbūt jis vienintelis Eurolygoje tokius pataiko. Tikėjome tuo metimu, jis įkrito, o kas darėsi po to, patys matėte.
- Dabar turbūt G. Printeziui statysite ir pietus, ir vakarienę, ir visą kitą?
- Visi vieni kitiems mes viską statysime. Ne kiekvienas laimi Eurolygą ir ne kiekvienas turi tokią galimybę. Tai tapo istorija ir esame tikrai laimingi.
- Ką reiškia tokias rungtynes žiūrėti nuo atsarginių suolo?
- Tai turbūt pačios įtempčiausios mano karjeros rungtynės. Nesvarbu, tu žaidi ar ne, yra didelis noras laimėti, slegia didelė įtampa, norisi, kad komanda laimėtų. Kai nerungtyniauji, būna netgi sunkiau. O dabar viskas gerai, viskas atslūgo.
- Ar tikėjai, kad R. Šiškauskas gali pramesti vieną, jau nekalbant apie dvi baudas?
- Nežinau, kodėl, bet kad prames vieną baudą, galvojau. Nelabai gražu, kaip lietuviui. Tačiau, kad nepataikys abiejų baudų, tikrai nesitikėjau.
- Kai skirtumas siekė 19 taškų, nebuvo minčių, kad ant kaklo kabės tik sidabro medalis?
- Kol rungtynės nesibaigia, tol nesibaigia. Aišku, buvo šioks toks nuosmukis, po trijų M. Teodosičiaus tritaškių patekome į didelę duobę. , bet sugebėjome sugrąžinti intrigą ir laimėjome mačą. Kai deficitas sumažėjo iki 8-9 taškų, pajutome, jog galime užsikabinti. Toks tas krepšinis.
Treneris per pertrauką akcentavo, ką reikia pakeisti. Sakė, kad turime žaisti toliau, o tai yra finalas ir finaluose visko būna. Be to, ne pirmas kartas, kai panaikinamas toks skirtumas. Kai žaidžia tokios geros komandos, gali nutikti bet kas.
- Tai svarbiausias titulas tavo karjeroje?
- Visi titulai man yra malonūs: tiek pasaulio čempionato bronza su rinktine, tiek su „Lietuvos rytu“ iškovota Europos taurė, LKL ar BBL. Aišku, Eurolyga - aukščiausias lygis. Tai buvo pirmas mano sezonas užsienyje, todėl nėra daugiau ko norėti.
- Kaip švęsite?
- Nežinau, švęsim. Ne tiek jau ir daug turime to laiko. Rytoj jau skrendame namo, o po kelių dienų jau laukia Graikijos finalas. Kiek atšvęsime, tiek.
