J. Kazlausko receptas nesuveikė

Po trylikos metų sugrįžęs į finalo ketverto turnyrą J. Kazlauskas turėjo istorinę progą perrašyti Eurolygos metraštį.

Tačiau 58-erių lietuvio treniruojami Maskvos CSKA krepšininkai vakar vėlai vakare „Sinan Erdem” arenoje paskutinę sekundę 61:62 pralaimėjo Pirėjo „Olympiakos” ekipai.

J.Kazlauskas kol kas nepateko į elitinių krepšinio trenerių ratą. Jis galėjo tapti septintuoju treneriu per visą Europos krepšinio istoriją, kuriam pavyko laimėti Eurolygą su dviem skirtingomis komandomis.

Vakarykštės Eurolygos finalo rungtynės „Sinan Erdem” arenoje vėl buvo senųjų varžovų akistata.

Kaip ir prieš 13 metų Miunchene, J.Kazlauskas kovojo su Dušanu Ivkovičiumi. Tiesa, tuomet lietuvio treniruojamas „Žalgiris” su Pirėjo „Olympiakos” susitiko jau Eurolygos pusfinalyje.

Nors įtakingo serbo vadovaujami graikai buvo vadinami akivaizdžiais 1999-ųjų dvikovos favoritais, jaunatviški Eurolygos debiutantai iš Kauno pateikė pirmąją staigmeną, o po to finale uraganišku stiliumi parklupdė ir italo Ettore Messinos vairuojamą Bolonijos „Kinder”.

Stambulo finalo ketverte situacija jau buvo visiškai kita. Šį kartą J. Kazlauskas su CSKA jau buvo favoritai, o į Eurolygos finalą nelauktai patekęs „Olympiakos” turėjo autsaiderių etiketę.

Bet šįkart lietuvis nerado tinkamų priešnuodžių prieš 68-erių serbą, kuris neatsitiktinai jau porą dešimtmečių kuluaruose vadinamas Serbijos krepšinio mafijos krikštatėviu.

J. Kazlausko triumfas Eurolygoje galėjo tapti ženklu, kad lietuviškos krepšinio smegenys pajėgios sumažinti serbų dominavimą žemyno krepšinyje ir pagaliau juos nuversti iš sosto.

„Sąžiningai kalbant, Lietuvos krepšinio mafijai dar labai toli iki jų krepšinio mafijos”, – pripažino J. Kazlauskas.

Nors CSKA treneris stengėsi išsaugoti diplomatiškumą, dvikova su D. Ivkovičiumi Eurolygos finale jam buvo dvigubos vertės.

Šio dešimtmečio pradžioje (2002–2005 m.) serbas lyg tyčia dirbo Maskvos klube, ir būtent su jo nematoma milžiniška įtaka buvo priverstas kovoti J. Kazlauskas, 2004-aisiais perėmęs Pirėjo „Olympiakos” vairą.

Graikijos klubą 1996–1999 m. treniravęs D. Ivkovičius po savęs Pirėjuje paliko daug auklėtinių ir tautiečių, kurie toliau visiškai kontroliavo „Olympiakos” gyvenimą.

„Jonas buvo priverstas išrauti ne vieną piktžaizdę norėdamas perimti valdžią į savo rankas ir įvesti savo tvarką”, – Stambule pasakojo „Olympiakos” vidaus gyvenimą puikiai išmanantis graikų žurnalistas.

Nauja J. Kazlausko ir D. Ivkovičiaus tarpusavio akistata dar prieš finalo mačą neprasprūdo pro atidžias krepšinio užkulisių stebėtojų akis.

„Jeigu išjungsite mikrofoną, aš jums papasakosiu viską, – juokėsi CSKA įžaidėjas Milošas Teodosičius, finalo išvakarėse paprašytas palyginti du jam puikiai pažįstamus trenerius. – D. Ivkovičius mane išmokė atsakomybės, o J. Kazlauskas suteikė laisvės.”

Finalo dvikovoje serbas iš pradžių pateisino J.Kazlausko suteiktą laisvę – trys jo tritaškiai paeiliui antrajame ketvirtyje leido CSKA iš karto susikrauti dviženklį pranašumą (25:13, 15-ąją min.). Tačiau antroje dvikovos pusėje M.Teodosičius jau nebuvo toks naudingas komandai.

Su J. Kazlausku Eurolygoje titulo siekę Ramūnas Šiškauskas ir Darjušas Lavrinovičius buvo daug atviresni už savo komandos draugą iš Serbijos rinktinės.

„Jis yra geras taktikas, sugebantis pasirinkti teisingus sprendimus. Jonas labai mėgsta „pikenrolus” (derinį du prieš du. – Red.), – aiškino D. Lavrinovičius. – Kiekvienas žaidėjas mūsų komandoje turi savo vietą. Kaip rusai sako: „Šag v levo, šag v pravo – rastrel” (išvertus iš rusų k. „Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – sušaudymas.” – Red.).

Kiekvienas geras treneris turi savo sistemą, bet labai svarbu, kad žaidėjai ją ne tik vykdytų, bet ir tikėtų ta sistema. Jeigu žaidėjas netikės – nors vienas ar du – ta sistema grius ir komanda nieko nepasieks.

Jonas reikalauja drausmės, kad viskas vyktų pagal tą sistemą.”

Finalas. CSKA – „Olympiakos” 61:62 (10:7, 24:13, 19:20, 8:22). M. Teodosičius 15, A. Kirilenka 12, N. Krstičius 11, R. Šiškauskas 8, ... D. Lavrinovičius 5/K. Papanikolaou 18, V. Spanoulis 15, G. Printezis 12, P. Antičius 7.

Dėl 3-osios vietos. „Barcelona” – „Panathinaikos” 74:69 (21:20, 27:17, 10:15, 16:17). M. Huertasas 21, J.I nglesasas 13, C.J. Wallace’as 12/ D. Diamantidis 17, A. Maričius 13, D. Loganas 11.

Pusfinalis. „Olympiakos” – „Barcelona” 68:64 (17:11, 16:18, 17:18, 18:17). V. Spanoulis 21, G. Printezis 14, K. Papanikolaou 9, R. Dorsey 8, ... M. Gecevičius nežaidė/J.C. Navarro 18, B. Ndongas 10, E. Lorbekas 9, F. Vazquezas 8.

CSKA – „Panathinaikos” 66:64 (15:29, 17:5, 19:21, 15:9). A. Kirilenka 17, A. Švedas 15, M. Teodosičius 12, ... R. Šiškauskas 5 (25 min., 2/5 dvitaškių, 0/2 tritaškių, 1/2 baudų, 3 atk. kam.), D.L avrinovičius 2 (7 min., 1/1 dvitaškio, 0/1 tritaškio, 1 atk. kam.). Š. Jasikevičius 19 (25 min., 5/8 dvitaškių, 3/6 tritaškių, 3 atk., kam., 2 rez. perd.), M. Batiste’as 11, D. Diamantidis ir K. Kaimakoglou po 10.

Naudingiausias 2011–2012 m. sezono žaidėjas: A. Kirilenka (Maskvos CSKA).

Pirmasis penketas: V. Spanoulis (Pirėjo „Olympiakos”), D. Diamantidis (Atėnų „Panathinaikos”), A. Kirilenka (CSKA), E. Lorbekas („Barcelona”), N. Krstičius (CSKA).

Antrasis penketas: M. Teodosičius (CSKA), B. McCalebbas (Sienos „Montepaschi”), J.C. Navarro („Barcelona”), H. Domercantas (Kazanės „Uniks”), M. Batiste'as („Panathinaikos”).